Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. Teismas iš byloje pateikto gimimo liudijimo kopijos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. A. K.. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi. Vaiko tėvai gyvena skyrium, vaikas gyvena kartu su ieškovu.

Dėl nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamosios vietos

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

12. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, ieškovas rūpinasi vaiku, vaikas nuolat yra prižiūrimas ir auklėjamas tėvo. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka.

13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, sprendžia esant teisiniam pagrindui tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K. periodinėmis išmokomis priteisimo

14. Nustačius nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su tėvu, teismas nepilnamečiam šalių vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovės) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

15. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

16. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

18. Vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

20. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 28 d. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038 Eur (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2025 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 1038 Eur, t. y. apie 777 Eur (abu tėvai) atskaičius mokesčius.). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui buvo reikalinga ne mažesnė kaip 777 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 388 Eur. Šio sprendimo 19 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovas atleidžiamas nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 388 Eur išlaidų, skiriamų sūnui. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą po 354 Eur per mėnesį.

21. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovo nurodytus vaiko poreikius, remdamasis ieškovo paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs. Įvertinęs vaiko amžių (11 metų), teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymui iš atsakovės prašoma priteisti 354 Eur suma yra reali ir protinga, šios sumos nereikia grįsti detaliais įrodymais, kadangi ji skirta tik minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.

23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Be to, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Taigi, kaip matyti, pagal kasacinio teismo praktiką galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

24. Atsakovė V. Š. vykdo individualią žemės ūkio veiklą bei dirba (duomenys neskelbtini), jai dalyvumo lygis nėra nustatytas. Atsakovė įrodymų apie gaunamas pajamas iš vertimosi žemės ūkio veikla nepateikė. Atsakovės draudžiamosios pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio mėn. sudarė 924 Eur, 2025 m. sausį – 1 050 Eur, vasarį – 1 155 Eur, kovą –210 Eur, balandį – 350 Eur, gegužę – 500 Eur, birželį – 393,76 Eur, liepą – 410,87 Eur (Liteko duomenys iš Sodros sistemos). Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi (SPIS duomenų bazių išrašų kopijos). S. K. vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Ieškovas turi dar vieną išlaikytinį. Nėra duomenų apie ieškovui nustatytą dalyvumo lygį.

25. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus. Nėra pateikta duomenų, kad institucijų ji būtų pripažinta ribotai darbinga. Atsakovė yra darbingo amžiaus, turintis galimybę užtikrinti pastovias pajamas asmuo. Vertindamas, ar atsakovė pajėgi teikti 354 Eur dydžio išlaikymą sūnui kas mėnesį, teismas byloje nenustatė duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, reikalingų nepilnamečio vaiko išlaikymui.

27. Atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji nepažeidžiant ir savo interesų, negalėtų finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teikiant po 354 Eur išlaikymą, kuris nežymiai skiriasi nuo nepilnamečiui vaikui reikalingo minimalaus išlaikymo dydžio, mažintino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą vaikui valstybės mokamomis išmokomis, – 327,25 Eur. Taigi nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė negali mokėti sūnui 354 Eur minimalaus išlaikymo. Todėl nėra poreikio lengvinti atsakovei tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (korepetitoriams samdyti ir pan.), bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms.

28. Teismui nenustačius objektyvių priežasčių, kad atsakovė nepajėgi mokėti po 354 Eur išlaikymą vaikui, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, t. y. priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistiną sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).

29. Šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti skiriamas lėšas pavestina tvarkyti ieškovui uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

30. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Teismas išaiškina, jog vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

33. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

34. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai 8 622 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario mėnesio. Detalus įsiskolinimo skaičiavimas nėra pateiktas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą rėmėsi MMA dydžiu.

35. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalys išsiskyrė 2023 m. vasarį.

36. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, nes ji teikė išlaikymą grynaisiais pinigais, maistu, daiktais, taip pat apmokėjo ieškovo skolas.

37. Ieškovė jokių rašytinių įrodymų (čekių, mokėjimo nurodymų, sąskaitų ir pan.), kurie pagrįstų jos teiginius dėl išlaikymo teikimo natūra ir grynaisiais pinigais nepateikė. Atsakovė išlaikymo teikimo faktui patvirtinti pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog atsakovė paliko sūnui maišą su rūbais, maisto produktų, tačiau, teismo vertinimu, šios fotonuotraukos nepatvirtina nuolatinio, nepertraukiamo išlaikymo teikimo fakto laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad atsakovė nuolat rėmė sūnų maisto produktais ar paruoštu maistu. Pavieniai maisto pirkimai ieškovui ir šalių sūnui negali būti laikomi tinkamu išlaikymo teikimu sūnui. Byloje liudijusi atsakovės kavinėje dirbanti darbuotoja, patvirtino, jog atsakovė duodavo tiek ieškovui, tiek šalių sūnui grynųjų pinigų, tačiau, teismo vertinimu, tai taip pat nepagrindžia išlaikymo teikimo fakto, nes nėra galimybės objektyviai nustatyti, kad grynieji pinigai tikrai buvo duodami (ieškovas šį faktą neigė), jei buvo duoti, kada, kokiomis sumomis. Be to, atsakovės teigimu, ji mokėjo ieškovo skolas, turėjo su juo verslo reikalų, todėl net ir vertinant, kad atsakovė pinigus ieškovui perdavė, tai nepatvirtina fakto, jog atsakovė teikė išlaikymą būtent sūnaus išlaikymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laiko leidimas su sūnumi, atostogavimas kartu, nereiškia, kad tą mėnesį atsakovė neturėjo teikti išlaikymo ieškovui, su kuriuo šalių sūnus faktiškai gyveno. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. kovą, ieškovui būnant ligoninėje, šalių sūnus gyveno su atsakove, ko neneigė ir ieškovas, todėl atsakovės įsiskolinimo suma mažinama vieno mėnesio išlaikymo suma.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius, todėl išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. sudaro 2 961,50 Eur (10 d. x 11,30 Eur (vienos dienos išlaikymo suma 2023 m. vasarį) + 9 mėn. x 316,50 Eur) (2023 m. kovo mėn. nepriteisimas sprendimo 37 p.).

40. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Todėl laikytina, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimo suma sūnui yra 4 254 Eur (12 mėn. x 354,5 Eur). Kaip minėta nuo 2025 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2025 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 1038 Eur, t. y. apie 777 Eur atskaičius mokesčius, todėl išlaikymo įsiskolinimas už 2025 m. yra 777 Eur. Iš viso atsakovės įsiskolinimas sūnaus išlaikymui sudaro 7992,50 Eur.

41. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad sūnui pervesdavo išmokas skirtas vaikui. Kaip minėta teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti atsakovei tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pervedusi didesnę sumą vaiko išmokų, todėl nėra pagrindo mažinti atsakovės įsiskolinimo vaiko išmokų suma. Atsakovė taip pat teigė, kad yra sumokėjusi už ieškovą draudimo mokestį (900 Eur), pateikė mokėjimo kvitus, tačiau įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas šią sumą užskaityti, kaip išlaikymą sūnui, nėra pateikta. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad atsakovė mokėjo ir kitas ieškovo ūkio veiklos skolas, nes atsakovės ir ieškovo verslo santykiai šioje byloje nėra nagrinėjami, jei atsakovė turi piniginių reikalavimų ieškovui, ji turi teisę savo pažeistus interesus ginti kreipdamasi į teismą bendra tvarka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

42. 2025 m. vasario 28 d. byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui.

43. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2025 m. vasario 28 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 98 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. dėl išlaikymo priteisimo – 100 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo – 93 proc.).

46. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų (900 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur už atstovavimą teismo posėdyje).

47. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (atsiliepimo rengimas 400 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose 350 Eur).

48. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, jos pagrįstos ir protingo dydžio, įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, atliktus procesinius veiksmus bei jų mastą, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo.

49. Ieškinį tenkinus 98 proc., atsakovė turi atlyginti ieškovui 98 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent – 1 284,78 Eur (111 Eur + 1 200 Eur x 98 proc.), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Skaičiuojant tuo pačiu principu, atsakovei iš ieškovo priteistina 15 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 269,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

51. Už priteistiną 354 Eur periodinį išlaikymą sūnui žyminis mokestis sudaro 95 Eur (354 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); už priteistą 7 992,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis yra 180 Eur (7992,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.), už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 57 Eur. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 332 Eur žyminio mokesčio suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 992,50 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 50 centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovą S. K. vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 248,78 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 78 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje pareikštų reikalavimų netenkinti.

2025 m. vasario 28 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.