- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-185-417/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01986-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- G. S.
- Civilinis ieškovas
- O. S.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 15 d. 17.36 val. iki 2023 m. sausio 16 d. 16.56 val. (viena para).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo G. S. jai priteista 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. S. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
Iš G. S. priteista 1 051,71 Eur proceso išlaidų valstybei už nukentėjusiajai O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. jis 2023-01-15, apie 4.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė sutuoktinei O. S. ne mažiau penkis kartus į galvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, apie 16.30 val., tyčia sudavė O. S. ne mažiau kaip penkiolika kartų į galvą. Tokiais veiksmais G. S. padarė O. S. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas veide, išsidėsčiusias kairio antakio, kairės akies viršutinio voko, kairės akiduobės išorinio krašto ir kairio skruosto, nosies nugarėlės dešinės pusės, dešinės akies abiejų vokų ir dešinio skruosto, viršutinės lūpos dešinės pusės ir smakro dešinės pusės srityse su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, vieną apvalios formos poodinę kraujosruvą veide kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024-05-27 nuosprendžio dalį, susijusią su apelianto nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 straipsnį, be užstato arba su užstatu iki 1 000 Eur; nuosprendžio dalį, susijusią su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 1 250 Eur. Apeliantas skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. S., netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turėtų būti panaikintas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, pažymėjo, kad G. S. baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 3 kartus už Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) pažeidimus ir 1 kartą už melagingą pranešimą bendruoju pagalbos telefonu apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino, kad apeliantas dirba jam priklausančioje bendrovėje, kuri veikia visoje Lietuvoje. Todėl, anot apelianto, akivaizdu, kad, labai dažnai važinėjant po visą Lietuvą, trys kartai neleidžia teigti, jog jis piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų. Be to, teismas neįvertino ir tai, jog jo sutuoktinė–nukentėjusioji O. S. nevengė tyčiotis iš apelianto ir vartoti prieš jį smurtą, todėl jis buvo priverstas išsikviesti policijos pareigūnus, tačiau, pagailėjus sutuoktinės, pareiškimą dėl vartoto smurto jo atžvilgiu pateikti atsisakė. Todėl ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už melagingą pranešimą.
2.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad G. S. savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, davė parodymus, kurie iš esmės prisidėjo prie pakankamai greito ikiteisminio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo teisme. Anot apelianto, šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis nėra lengvabūdiška asmenybė, o jo padarytos nusikalstamos veikos buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtos tam tikrų tuo metu buvusių išgyvenimų.
2.4. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį ir į tai kad smurtinį elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji, pažemindama G. S. savigarbą, be to, tuo metu jie abu buvo neblaivūs. Kiekvienu atveju smurtas prieš asmenį nepateisinamas, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo nulemtas dėl nesugebėjimo kontroliuoti neigiamų emocijų, o ne tyčinio noro sužaloti nukentėjusiąją. Be to, tuo metu tarp G. S. ir O. S. buvo labai įtempti santykiai dėl šiuo metu vyksiančio skyrybų proceso. Taigi, anot apelianto, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad nusikaltimą jis padarė ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o dėl kilusio konflikto metu spontaniškai nesugebėjimo suvaldyti savo emocijų ir veiksmų. Tai atsitiktinis apelianto elgesys, nes nuo nusikalstamos veikos padarymo, teismas negavo jokių duomenų apie tai, kad jis elgtųsi netinkamai kurio nors asmens atžvilgiu. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad praeityje jis būtų vartojęs smurtą kurio nors asmens atžvilgiu. Apeliantas yra sukūręs verslą, charakterizuojamas teigiamai, suprantantis netinkamo savo elgesio pasekmes ir dėl to išgyvenantis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą pas psichologą konsultacijų dėl socialinio elgesio ir emocijų valdymo įgūdžių stiprinimo. Buvusi jo sutuoktinė patvirtino, kad su juo nekyla jokių nesutarimų, jis teikia išlaikymą savo vaikams, gerai sutaria ir aktyviai su jais bendrauja.
2.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl laiduotojos tinkamumo. Nuolatinis ryšio palaikymas tarp brolio ir sesers, tarpusavio patarimai sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, pagarbus bendravimas, pakankamas pagrindas daryti teigiamą įtaką apeliantui. Vien teismo manymas, kad 49 metų vyrui įtakos negalima padaryti vertintinas kaip nepagrįstas ir subjektyvus. Iš teismo vertinimo darytina išvada, kad vyresnio amžiaus asmeniui laidavimas iš viso negali būti taikomas, nes teismo nuomone sulaukus tam tikro amžiaus žmogus nesikeičia. Tačiau tokios nuomonės teismas nepagrindė jokiais duomenimis. Priešingai, apelianto elgesys (savanoriškas kreipimasis psichologinės pagalbos) patvirtina, jog jis linkęs keistis.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, neįvertino aplinkybės, jog G. S. buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) centrą, kuriame išklausė elgesio keitimo kursus, ką patvirtina išduotas ir teismui pateiktas baigimo pažymėjimas. Taigi teismo paskirtas įpareigojimas yra įvykdytas.
2.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai įskaitė visą apelianto sumokėtą nukentėjusiajai O. S. sumą, t. y. 300 Eur, kaip sumą turtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusioji prašė priteisti tik 250 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas, mokėdamas nukentėjusiajai 300 Eur, nurodė, kad šia suma atlygina turtinę ir neturtinę žalą. Taigi teismas, priteisdamas nukentėjusiajai sumą neturtinei žalai atlyginti, turėjo sumažinti priteistą sumą 50 Eur.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. S. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinis skundas paduotas dėl laidavimo instituto (ne)taikymo sąlygų ir pagrindų. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
6. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
7. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, G. S. sesuo E. S. yra netinkama laiduotoja.
9. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad G. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 000 LTL (1448 Eur)) bauda. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2010-05-18, paskirta bauda sumokėta 2010-06-09. Taigi, suėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytam terminui, teistumas yra išnykęs ir G. S. laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Todėl pagrindo abejoti G. S. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.
10. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, jog G. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, skundžiamame nuosprendyje nurodė tokius argumentus: 1) G. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; 2) nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, o nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius ir lokacija parodo, kad G. S. yra linkęs konfliktus spręsti netinkamai ir impulsyviai; 3) nors šiuo metu yra laikomas neteistu, tačiau praeityje G. S. yra teistas už nusikaltimus finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu; 4) 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir po 1 kartą už melagingą pranešimą bendruoju pagalbos telefonu apie smurtą artimoje aplinkoje ir už kaip juridinio asmens vadovo duomenų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka iš dalies.
12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad G. S. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už kitus administracinius pažeidimus. Tačiau, atsižvelgiant į G. S. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad beveik visi (trys) trijų metų laikotarpiu jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su nustatyto greičio viršijimu, taip pat du iš jų susiję su melagingu pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje ir juridinio asmens duomenų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui (t. 2, b. l. 1–7), nelaikytina, kad jis nuolat daro itin šiurkščius administracinius nusižengimus ir kad šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat tai, kad nors G. S. anksčiau buvo nuteistas už nusikaltimus finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu (t. 1, b. l. 191–194), tačiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui) teistas nebuvo, be to, nuo Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (2010-05-10) iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (2023-01-15) praėjo daugiau nei 12 metų, teistumas yra išnykęs, suėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytam terminui. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. S. po apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus ar jo atžvilgiu būtų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad G. S. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek G. S. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog G. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, sudarančią pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Kaip anksčiau minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. S. sesers E. S. tinkamumo būti laiduotoja, nuosprendyje nurodė, kad nors ji yra charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį, yra G. S. sesuo, valstybės tarnautoja, tačiau jos autoritetas nesustabdė G. S. nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. S. yra 49 metų amžiaus, dirbantis ir gyvenantis savarankiškai, neturintis jokių psichikos sutrikimų, yra subrendęs ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo vertinimu tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jam laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebūtų tikslingas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teismas sutinka iš dalies.
15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad G. S. yra 49 metų amžiaus, dirbantis ir gyvenantis savarankiškai, neturintis jokių psichikos sutrikimų, yra subrendęs ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, pažymėtina, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti E. S. charakterizuojantys duomenys ir jos paaiškinimai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekelia abejonių dėl jos patikimumo ir tinkamumo būti laiduotoja. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, E. S. nėra teista, jai pradėtų ikiteisminių tyrimų taip pat nėra (t. 2, b. l. 80), administracine tvarka per vienus metus nebausta (t. 2, b. l. 81), yra valstybės tarnautoja, dirba (duomenys neskelbtini) inspektore, tarnybos stažas – 24 metai, charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 82). Iš E. S. duotų parodymų taip pat matyti, kad ji su broliu G. S. palaiko glaudžius ryšius, dažnai susiskambina, susitinka, bendrauja ne tik dviese, bet ir šeimomis (su brolio pirmąja sutuoktine ir jų bendrais vaikais), kartu vyksta į keliones. E. S. taip pat patvirtino, kad G. S. nusikalstamus veiksmus vertina labai kritiškai, be to, ne kartą kalbėjosi su juo apie šį įvykį, dėl šio įvykio G. S. gailisi ir išgyvena. Nurodė ir tai, kad G. S. svarbi jos nuomonė, į (duomenys neskelbtini) centrą jis kreipėsi jos prašymu. G. S. nėra konfliktiškas, agresyvus ar linkęs į smurtavimą, neturi priklausomybės nuo alkoholio. Įvertinus E. S. asmenybę, jos paaiškinimus, neigiamą ir kritišką požiūrį į G. S. padarytus nusikalstamus veiksmus, jos bendravimo pobūdį su G. S., taip pat tai, jog šiuo metu G. S. išgyvena sunkų laikotarpį – teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal G. S. ieškinį, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, darytina išvada, kad E. S., būdama penkeriais su puse metų vyresnė už savo brolį G. S., turinti didesnę gyvenimo patirtį, yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas, t. y. daryti G. S. teigiamą įtaką jo elgesiui. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
16. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į G. S. asmenybę, tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi) ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Į tai, kad jis praeityje buvo ne kartą (penkis kartus) baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kitų administracinių pažeidimų, neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis UAB „S.“ direktoriaus pareigose. Todėl įvertinus G. S. asmenybę nustatytinas vienų metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pati E. S. teisme išreiškė sutikimą sumokėti užstatą, taip pat ir apeliaciniame skunde sutinkama su užstato paskyrimu, vertinant tai, kad nėra duomenų apie sunkią E. S. finansinę situaciją, laidavimas skirtinas su 1 000 Eur užstatu. Teismo manymu, užstato taikymas bus didesnė paskata G. S. laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą. Pažymima, jog užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
17. Apibendrinama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, daro išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir baudžiamoji byla G. S. nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
18. Šioje byloje pripažinus, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje paskyrimo tikslingumu, vertinimas netenka teisinės reikšmės.
19. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje priimamas sprendimas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiajai suteikta antrine teisine pagalba, atlyginimo, analogiškas pirmosios instancijos teismo sprendimui (šios nuosprendžio dalys apeliacine tvarka nebuvo ginčijamos), taip pat sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir kompiuterinės laikmenos saugojimo.
Dėl neturtinės žalos
20. Apeliantas iš esmės šioje byloje nustatytos ir iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio neginčija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į priteistą sumą neįskaitė nukentėjusiajai atlygintą 50 Eur sumą. Šie skundo argumentai pagrįsti.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš G. S. 250 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 66–67), G. S. atlygino nukentėjusiajai 300 Eur padarytos turtinės ir neturinės žalos (t. 2, b. l. 89). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir iš apelianto priteisė nukentėjusiajai 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, nutraukė. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, t. y. kad G. S. teisminio nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajai 50 Eur, jai priteistos neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 1 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. S. atsakomybei, su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu.
Nustatyti 1 (vienų) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamąją bylą G. S. nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. S. iš G. S. priteistos 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų).
Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl 250 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Priteisti iš G. S. 1 051,71 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt vieno euro 71 centų) proceso išlaidas valstybei už nukentėjusiajai O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje.
Išaiškinti G. S., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai E. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.