- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- e2-2388-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00973-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui A. S., ieškovės atstovui advokatui A. Ž. ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto administratoriaus „Ius Positivum“ įgaliotam asmeniui A. Ž., nedalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir hipotekos bei įkeitimo pripažinimo pasibaigusiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Verantas“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutartį tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ dėl 434 430, 00 Eur (1 500 000,00 Lt) dydžio paskolos suteikimo nesudaryta; 2) pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką pagal 2004 m. lapkričio 9 d. Hipotekos lakštą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria 2004 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutarties įvykdymas kreditoriui UAB „Serneta“ buvo užtikrintas skolininkui UAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu - degaline su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausiniu kiemo statiniu - kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti pasibaigusiu sutartinį įkeitimą pagal 2004 m. lapkričio 9 d. įkeitimo lakštą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , kuriuo 2004 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutarties įvykdymas kreditoriui UAB „Serneta“ buvo užtikrintas skolininko UAB „Verantas“ turima valstybinės žemės nuomos teise pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl 11 797 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., esančio(duomenys neskelbtini), nuomos nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2093 m. rugsėjo 1 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad tarp ieškovės UAB „Verantas“ (toliau ieškovė) ir atsakovės UAB „Serneta“ (toliau atsakovė) 2004 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei 434 430, 00 Eur (1 500 000, 00 Lt) paskolą, visą paskolos sumą perduodant iki 2005 m. vasario 1 d., o ieškovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2005 m. lapkričio 9 d. Užtikrinant būsimų ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą, 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytais Hipotekos lakštais Nr. 1-9818 ir Nr. 1-9820 buvo įkeisti ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatas - degalinė su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo priklausinys kiemo statinys - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) ir turima valstybinės žemės nuomos teisė pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl 11 797 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., esančio (duomenys neskelbtini) .
Ieškovė prašo pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį nesudaryta, nes 434 430, 00 Eur paskola ieškovui nebuvo suteikta. Nurodo, kad ieškovės bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, kurie patvirtintų apie paskolos gavimą. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (atsakovės 2005 m. vasario 28 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. ir 2008 m. birželio 30 d. balansuose ir jų iššifravimuose) nėra įtrauktos jokios iš ieškovės gautinos sumos. Pagal ieškovės 2005 m. gruodžio 31 d. balansą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 15 951, 69 Eur (55 078,00 Lt), suma už praėjusius metus buvo 5882, 76 Eur (20 312,00 Lt). Pagal 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 23 498, 61 Eur (81 136, 00 Lt), pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 70 367, 24 Eur (242 964, 00 Lt), iš ko matyti, kad paskola ieškovei nebuvo suteikta. Paskolos nesuteikimo faktą patvirtina ir atsakovės direktoriaus O. R. 2010 m. birželio 3 d. išduotas sutikimas, kuriame atsakovė, ryšium su jos naudai įkeisto ieškovės nekilnojamojo turto perleidimu trečiajam asmeniui UAB „Finiens“, patvirtino bei įsipareigojo atsisakyti hipotekos ir įkeitimo po to, kaip UAB „Finiens“ pilnai atsiskaitys su UAB „Verantas“. Ieškovė teigė, kad hipoteka turėjo pasibaigti pagal 2010 m. birželio 3 d. sutikimą, trečiajam asmeniui atsiskaičius su ieškove, kadangi atsakovė įsipareigojo atsisakyti hipotekos, trečiajam asmeniui atsiskaičius su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovės BUAB „Serneta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsiliepimu į ieškinį prašo civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovė 2004 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais ieškovei sumokėjo 217 215, 01 Eur (750 000, 00 Lt), 2005 m. sausio 18 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 86 886, 01 Eur (300 000, 00 Lt), 2005 m. vasario 9 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 130 329, 01 Eur (450 000, 00 Lt), tai patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyti kasos pajamų orderio kvitai. Pažymėjo, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl 434 430, 00 Eur (1 500 000,00 Lt) dydžio paskolos suteikimo ieškovei buvo išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. vasario 21 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012, kurioje buvo konstatuota, kad paskola buvo suteikta. Ieškovė remiasi identiškais argumentais kaip ir ankščiau išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo byloje, o bylą iš esmės iniciavo ne ieškovė, o kreditorius UAB Medicinos bankas, kuris ankščiau jau ginčijo paskolos sutartį, todėl byla nutrauktina. Paskolos suteikimo faktas ieškovei yra apskaitytas atsakovės balanse („Kitas finansinis turtas“), o aplinkybė, jog ieškovės balanse nėra apskaitytas paskolos gavimas, nereiškia, kad paskola nebuvo apskristai suteikta. Atsakovės ir trečiojo asmens 2010 m. birželio 3 d. susitarimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, todėl šis susitarimas neturi jokios teisinės reikšmės.
Trečiasis asmuo UAB „Finiens“ 2016 m. rugsėjo 9 d. atsiliepimu į ieškinį prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovės argumentai dėl hipotekos pasibaigimo yra nenuoseklūs ir neaktualūs, nes 2010 m. birželio 3 d. sutikime buvo nurodyta, kad UAB „Finiens“ iš ieškovės įsigijus įkeistą turtą ir už jį atsiskaičius, atsakovė atsisakys įkeitimo. Be to, tarp trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Verantas“ ir atsakovė UAB „Serneta“ 2004 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui 1 500 000,00 Lt dydžio paskolą iki 2005 m. vasario 1 d., o ieškovė įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2005 m. lapkričio 9 d. Užtikrinant ieškovės įsipareigojamų pagal Paskolos sutartį įvykdymą, 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytu hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovės naudai įkeisti ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – pastatas-degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) bei 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytu sutartiniu įkeitimu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ) atsakovo naudai buvo įkeista valstybinės žemės nuomos teisė, kuria naudojasi ieškovė pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
Atsakovė 2004 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais ieškovui pagal Paskolos sutartį sumokėjo 750 000,00 Lt, 2005 m. sausio 18 d. grynaisiais pinigais ieškovui pagal Paskolos sutartį sumokėjo 300 000,00 Lt, 2005 m. vasario 9 d. grynaisiais pinigais ieškovui pagal Paskolos sutartį sumokėjo 450 000,00 Lt. Į bylą pateikti ieškovo ir atsakovo pasirašytų kasos pajamų orderių kvitų kopijos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Verantas buvo iškelta bankroto byla (civ. byla Nr. B2-836-259/2012). Nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinto atsakovės 2 550 000,00 dydžio finansinį reikalavimą, susidariusį negrąžintos sumos pagal Paskolos sutartį pagrindu bei užtikrintą hipoteka bei įkeitimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Vadovaujantis nurodytu išaiškinimu yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi nusprendė, kad Paskola buvo suteikta, šią aplinkybę įrodo rašytiniai įrodymai, įskaitant ir kasos pajamų orderių kopijas. Atsakovo reikalavimo teisė, kylanti Paskolos sutarties pagrindu į ieškovą yra galiojanti ir pripažinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 atsakovui UAB „Serneta“ buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip byloje nurodė atsakovės atstovė, atsakovės valdymo organai iki šiol nėra perdavę atsakovės bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turtą, todėl atsakovės bankroto administratorius nedisponuoja jokiais įmonės dokumentų originalais, o turimų įmonės dokumentų kopijas gavo iš teismuose vykusių teisminių ginčų medžiagos.
Dėl ieškovės argumentų pripažinti paskolos sutartį nesudaryta
Ieškovė, ginčydamas Paskolos sutartį ir teigdama, kad atsakovė nesuteikė ieškovui paskolos nurodo, kad ieškovės ir atsakovės balansuose nėra apskaitytas paskolos suteikimas/gavimas bei ieškovės įsipareigojimas grąžinti paskolą atsakovei ir tai įrodo, kad paskola nebuvo suteikta. Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovai, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį netinkamas finansinės atskaitomybės parengimas gali užtraukti atsakomybę įmonės valdymo organams, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl Paskolos neatspindėjimo įmonės balansuose, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bet kokie paskolos suteikimą patvirtinantys įrodymai privalo būti tiesioginiai, o ne išvestiniai, t.y. paskolos suteikimo faktą pagrindžia sąskaitos faktūros, kasos pajamų (išlaidų) orderiai, mokėjimo pavedimai ir kt., tačiau ieškovės nuomone, nagrinėjamojoje byloje neegzistuoja šie pirminiai finansinės apskaitos dokumentai. Atsakovė nurodo, kad Paskolos suteikimo ieškovui faktą patvirtina kasos orderių kopijos. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nei ieškovės nei atsakovės vadovai neperdavė bankroto administratoriams įmonės dokumentų, todėl vien ta aplinkybė, kad nėra pateikta kasos orderių originalų, savaime nereiškia, kad paskola nebuvo suteikta. Iš į bylą su atsakovės atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateiktų kasos orderių matosi, kad jos patvirtintos notaro. Ieškovas jokiomis leistinomis priemonėmis ir įrodymais nepaneigė minėtų kasos orderių autentiškumo, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apie piniginių sumų neperdavimą ieškovei.
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovė suteikė 1,5 mln. Lt dydžio paskolą ieškovei. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-755/2013. Be to, ieškovė nagrinėjamojoje byloje nenurodė jokių faktinių duomenų bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Paskola nebuvo sudaryta.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais
Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o CK 4.198 straipsni 3 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata, reglamentuojanti įkeitimo teisės galiojimą nuo įkeitimu užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Todėl, ieškovės nuomone, pripažinus Paskolos sutartį nesudaryta, laikytina, jog neegzistuoja ir yra negaliojantys (pasibaigę) hipoteka ir įkeitimas, kurie užtikrina paskolos vykdymą.
Pažymėtina, kad hipotekos pasibaigimo pagrindus reglamentuoja CK 4.197 straipsnis, o įkeitimo teisės pabaigą – CK 4.224 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nenurodė nei vieno pagrindo, įtvirtinto CK 4.197 ir 4.224 straipsniuose, o taip pat jų nepagrindė yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais. Kadangi byloje nėra pagrindo pripažinti ginčo Paskolos sutartį nesudaryta, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti hipoteką ir įkeitimą, kurie buvo sudaryti Paskolos sutarties pagrindu, pasibaigusiais.
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą atsisakyti hipotekos ir įkeitimo
Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2010 m. birželio 3 d. išduotu sutikimu įsipareigojo atsisakyti hipotekos ir įkeitimo po to, kai trečiasis asmuo UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su ieškovu pagal jo ir trečiojo asmens 2010 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria trečiajam asmeniui buvo perleisti pastatas-degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo visiškai atsiskaitė su ieškovu, tačiau atsakovė savo prisiimtos prievolės atsisakyti hipotekos ir įkeitimo neįvykdė, todėl prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti sutikimu prisiimtą prievolę.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2752-151/2014 pripažino negaliojančia 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį; pripažino UAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą susitarimą dėl 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkto pakeitimo negaliojančiu ab initio; taikė dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos viena kitai perleido pagal sandorį t.y. iš UAB „Finiens“ išreikalautinas ginčijamu sandoriu perleistas turtas ir jis grąžintas UAB „Verantas“ nuosavybėn. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1843-390/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo sudarytas 2010 m. birželio 3 d. susitarimas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojantis ab initio bei taikius restituciją šalys grąžintinos į pradinę padėtį, konstatuotina, kad 2010 m. birželio 3 d. susitarimas neteko galios ir neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą įvykdyti prisiimtą prievolę atsisakyti hipotekos ir įkeitimo pagal aukščiau minėtą susitarimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012 patvirtino atsakovės 2 550 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-755/2013 išnagrinėjęs pateiktus skundus Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė taip pat nurodo, kad atsakovės pareikštas finansinis reikalavimas buvo ginčijamas tuo, kad atsakovas faktiškai neva nesuteikė jokios paskolos ieškovui, todėl atsakovė neva neturi reikalavimo teisės į ieškovę. Pagrindiniai ginčijamo kreditorinio reikalavimo argumentai buvo tokie: ieškovė ir atsakovė yra susiję asmenys, paskolos suteikimas/gavimas turėjo atsispindėti atsakovės ir ieškovės balansuose, tačiau juose paskolos suteikimas/gavimas nėra apskaitytas; 1,5 mln. Lt paskolos suteikimas grynaisiais pinigais yra neįtikėtinas. Kadangi anksčiau priimtais teismo sprendimais konstatuota, kad paskola buvo suteikta t.y. atsakovo reikalavimo teisė, kylanti paskolos sutarties pagrindu į ieškovą yra galiojanti ir pripažinta įsitesėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsitesėjusio teismo sprendimo dėl skolos egzistavimo. Prašė bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
CPK 293 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsižvelgiant į ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nenutrauktina. Tačiau teismas, išnagrinėjęs ieškinio pareiškimo argumentus, sprendžia, kad ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
Atsakovė už atsiliepimo į ieškinio pareiškimą surašymą patyrė 1452 Eur išlaidų. Tai patvirtina su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateikti įrodymai: teisinių paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas. Kadangi atsakovės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1452 Eur (CPK 88 str., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Verantas“ (į. k. 135103559) iš bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei BUAB „Serneta“ (į. k. 125327217) 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.