- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1462-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. Š., J. Š.
- Ieškovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. Š. ir J. Š. dėl turto sugrąžinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės J. Š. 2 896,20 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo R. Š. 579,24 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę J. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 10 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą per laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2014-05-28; įpareigoti atsakovą R. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 2 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą 2014‑04‑21; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškovė su atsakovu R. Š. sudarė žodinę sutartį, ja atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nupirkti ieškovei patalpų šildymo įrenginį – dujinį katilą, dujinio katilo priedus, juos sumontuoti gyvenamajame name. Ieškovė, veikdama kaip statybos rangos darbų užsakovė, iš anksto už ateityje atliktinus darbus sumokėjo atsakovei J. Š. (ikisantuokinė pavardė – G.) iš viso 10 000 Lt (t. y. 2 896,20 Eur), o atsakovui R. Š. 2014-04-21 tuoj pat po žodinės sutarties sudarymo grynais pinigais perdavė 2 000 Lt (t. y. 579,24 Eur). Atsakovai negrąžino pinigų, o atsakovas R. Š. 2014-04-21 žodinės sutarties neįvykdė, nes neatliko remonto darbų, nenupirko patalpų šildymui skirto dujinio katilo, jo priedų ir šių prietaisų ieškovei nesumontavo gyvenamajame name, t. y. abu atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovė J. Š. gavusi pinigus, perdavė juos atsakovui R. Š., tačiau šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos, todėl atsakovė J. Š. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimu nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei N. Š. iš atsakovės J. Š. 2 896,20 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016‑09-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 787 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti ir priteisti atsakovui R. Š. iš ieškovės N. Š. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nuspręsta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto pakeitimo ir jų galiojimo.Teismas nustatė, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu tarėsi dėl rangos darbų atlikimo ir teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė šalims įrodinėti rangos teisinius santykius, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, teigdama, kad už perduotus pinigus rangos darbai atsakovo nebuvo atlikti. Atsakovas, teigiantis, kad už gautus pinigus atliko rangos darbus, neįrodinėjo nei atliktų rangos darbų apimties, nei jų perdavimo ieškovei. Teismas, įvertinęs ieškovės pasirinktą savo teisių gynimo būdą, nustatė, kad atsakovė J. Š. su ieškove nebuvo sudariusi jokios sutarties ir jokių veiksmų ieškovės naudai neatliko, paslaugų nesuteikė. Ieškovė atsakovei J. Š. iš viso pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, nors ieškovės ir atsakovės J. Š. nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Konstatuota, kad atsakovė iš ieškovės pinigus gavo be pagrindo, todėl teismas ieškovės atsakovei keliamą reikalavimą pripažino pagrįstu. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovui R. Š. sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo minėtą sumą atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat atmesti ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo patiekti buhalterinius dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai R. Š. ir J. Š. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 dalį dėl ieškinio dalies tenkinimo ir priimti naują sprendimą – atmesti visą ieškinį bei priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:Atsakovų nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino šalių sutartinių rangos teisinių santykių, nors pati ieškovė N. Š. nurodė sudariusi rangos sutartį, tai patvirtina ir atsakovas, be to, ieškovės reikalavimas grindžiamas rangos sutarties teisiniais santykiais. Nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu, nes pinigai atsakovei J. Š. pervesti rangos sutarties teisiniu pagrindu ir pervesti tikslu perduoti juos atsakovui R. Š.;Buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, nes ji pasiūlė atsakovui atlikti statybos remonto darbus jai priklausančiose patalpose. Kadangi ji nenurodė konkrečios darbų apimties, tai nebuvo sutarta ir dėl konkrečios darbų kainos, nebuvo sutarta ir dėl konkrečių sutarties įvykdymo terminų. Darbų vykdymas priklausė nuo ieškovės turimų pinigų remonto darbams apmokėti. Mano, kad reikalavimui dėl turto grąžinimo dėl neįvykdytos sutarties nėra pagrindo, nes sutartis nepasibaigusi ir nenutraukta. Nesutinka su išvada, kad atsakovas neįrodinėjo nei atliktų rangos darbu apimties, nei jų perdavimo ieškovei. Atsakovas pateikė fotografijas dėl darbų atlikimo ir ieškovė jų neginčijo, taip pat siūlė vykti į vietą ir įsitikinti darbų atlikimu, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir daro išvadą, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės N. Š. ieškinys ir iš atsakovės J. Š. ieškovei priteista 2 896,20 Eur suma. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė N. Š. banko mokėjimo pervedimais pervedė atsakovei J. Š. (tuo metu buvusi atsakovės pavardė – G.) iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur): 2014-04-25 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur), įvardijant tai skola; 2014-05-14 pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) už dujinį katilą; 2014‑05-15 pervedė 1 000 Lt (289,62 Eur) priemoką; 2014-05-28 pervedė 3 000 Lt (868,86 Eur) už priedus prie dujinio katilo. Ieškovė N. Š. šias lėšas prašė teismo priteisti iš atsakovės J. Š., kaip gautas be pagrindo.CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą gražinti be pagrindo įgytą turtą. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011‑02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių teisinius santykius, neatsižvelgė į tai, kad buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir ieškovė pinigus pervedė šios sutarties pagrindu. Apeliantai pažymi, kad ieškovė pinigus pervedė vykdydama nurodytą rangos sutartį, o pinigus J. Š. ieškovė pervedė atsakovo R. Š. prašymu.Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, nepaneigia teisinės galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims, išaiškinta, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2016‑04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑236‑611/2016). Taigi atsakovai, teigdami, kad turtas gautas esant teisiniam pagrindui, turi pareigą įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.Byloje šalys nurodė aplinkybę, kad tarp ieškovės N. Š. ir atsakovo R. Š. 2014‑04‑21 sudaryta žodinė rangos sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalims buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, šalims siūlyta teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl rangos teisinių santykių. Nors atsakovai teigia, kad pinigai panaudoti remonto darbams atlikti, ieškovė byloje nurodė, kad rangos darbai neatlikti, nenupirktas ir nesumontuotas dujų katilas. Atsakovai byloje teigė, kad dalis rangos sutarties darbų atlikta. Atsakovų procesiniuose dokumentuose ir atsakovo R. Š. byloje duotais paaiškinimais patvirtinama aplinkybė, kad dujinis katilas nenupirktas, bet nurodoma, kad atlikti kiti darbai. Tačiau įrodymų dėl R. Š. atliktų rangos darbų apimties ir atliktų darbų perdavimo ieškovei atsakovai neteikė.Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliaciniame skunde, akcentuojant aplinkybę, kad buvo sudaryta rangos sutartis, taip pat pažymima, kad nebuvo sutarta dėl konkrečios darbų apimties, nei konkrečios sutarties kainos, nei sutarties įvykdymo terminų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad žodinės rangos sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, dėl to jos vertintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir priėmusios šalies naudai. Tačiau, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teigdamas, jog už pagal tokį susitarimą gautus pinigus atsakovas atliko rangos darbus, atsakovas nurodytas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų dėl atliktų ir ieškovei perduotų darbų nepateikė. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų nuotraukų, kuriomis atsakovas grindė darbų atlikimą. Nustatyta, kad byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas gyvenamojo namo fasadas bei vidaus patalpų (kambario) fragmentas. Šios nuotraukos nesuteikia pagrindo daryti išvadų apie remonto darbų atlikimą, darbų pobūdį ar mastą, kadangi jose neužfiksuota, ar pasikeitė pastato ir patalpų būklė ir kokiu mastu, kokie darbai gal būt atlikti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien byloje pateiktos nuotraukos nelaikytinos patvirtinančiomis pagal nurodomą žodinę rangos sutartį atsakovo atliktus remonto darbus ir jų apimtį.Šalys nurodė, kad rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo R. Š., o ne J. Š.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės J. Š. su ieškove nesiejo sutartiniai santykiai, atsakovė sutartinių įsipareigojimų nebuvo prisiėmusi ir veiksmų ieškovės naudai neatliko. Rašytinai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovė pervedė atsakovei J. Š. 2 896,20 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad ginčo lėšos pervestos atsakovei J. Š. rangos sutarties teisiniu pagrindu ir pervestos tikslu perduoti pinigus atsakovui R. Š.. Tačiau, kaip minėta anksčiau, šalys neįrodinėjo rangos teisinių santykių apimties. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovės atsakovei J. Š. pervesti pinigai buvo perduoti atsakovui ir panaudoti būtent pagal atsakovų nurodomą rangos sutartį, tokiai sutarčiai vykdyti. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės N. Š. lėšos atsakovei J. Š. pervestos iš apeliantų nurodomų sutartinių santykių ieškovei faktiškai kilus prievolei pinigus sumokėti (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė J. Š. neturėjo gauti 2 896,20 Eur lėšų iš ieškovės ir nurodytas lėšas atsakovė gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, bylos faktinėms aplinkybėms teisingai pritaikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimą palikti nepakeistą.