- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-23-460/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00448-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- S. G., T. Č.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Rolandas Stirbinskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams S. G. ir T. Č. dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo bei atsakovės S. G. priešieškinį dėl uzufrukto nustatymo į gyvenamąją patalpą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui 2016-06-01 pateiktu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus S. G. ir T. Č. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2003-10-09 pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Butas yra įkeistas kreditoriui AB „DNB“ bankui. Šiame bute panaudos sutarties sąlygomis gyvena ieškovės mama S. G. ir jos draugas T. Č.. Ieškovė teigė, jog 2003-07-14 su savo seserimi D. S. susitarė, kad perims iš jos paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį sumokės grynais, o kai butas bus išmokėtas, notariškai įformins su seserimi pirkimo–pardavimo sutartį. Po šio susitarimo ieškovė su sūnumi persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovės sesuo D. S. su vyru turėjo dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jie nusprendė šį butą taip pat parduoti, nes jiems reikėjo pinigų namo statybai. Pažymėjo, kad 2003 m. turėjo galimybę mokėti paskolas už abu butus, todėl 2003-10-09 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su D. S. ir A. S. ir įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuriame iki ieškovei jį nuperkant, gyveno jos mama. Taip pat nurodė, kad ji, jos sesuo D. S. ir mama S. G. susitarė, kad mama gali gyventi bute (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvens bute (duomenys neskelbtini). Jokių ginčų nebuvo iki tol, kai ieškovė 2015 m., grįžusi iš užsienio kartu su savo draugu (duomenys neskelbtini), paprašė sesers nueiti pas notarą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), kadangi galėjo išsimokėti kreditą bankui, tačiau D. S. kategoriškai atsisakė eiti pas notarą, pareiškė, kad butas yra jos. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo, o D. S. pareiškė priešieškinį dėl ieškovės, jos sūnaus ir draugo iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog vėliau pakeitė reikalavimą teisme ir paprašė priteisti jai pinigus, kuriuos sumokėjo į banką už D. S.. Pinigus grąžinti ji taip pat nesutinka. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad ji kartu su savo šeima turi išsikraustyti iš D. S. vardu esančio buto (duomenys neskelbtini). Gavusi ieškinį dėl iškeldinimo, ieškovė kreipėsi į mamą, pasiūlydama jai persikelti į D. S. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), tačiau mama nesutiko. Ieškovė ragino savo mamą ir kartu su ja gyvenantį jos draugą išsikelti iš ieškovei priklausančio buto, tačiau atsakovai gera valia iš buto neišsikelia.Atsakovas T. Č. atsiliepime prašė ieškovės S. V. ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovės motina S. G. kartu gyvena jau daug metų, moka mokesčius, butą prižiūri, tačiau nežinojo, kad ji kada nors būtų realiai pardavusi savo butą. Teigė, kad ieškovė niekada teisės iškeldinti jį su S. G. iš to buto neturėjo ir negali turėti. Palaikė S. G. atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Taip pat pažymėjo, jog nuolat prižiūri ir globoja S. G., nes ji dėl patirto insulto be kito asmens pagalbos gyventi negali, jai būtina kasdienė, nuolatinė priežiūra. Atsakovė S. G. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti jai teisę naudotis iki gyvos galvos dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y, nustatyti uzufruktą į 18,18 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtu Nr. 3-3, l/2 dalį koridoriaus, plane pažymėtu 3-1 (6,54 kv. m.), 1/2 dalį vonios, plane pažymėta 3-2 (2,34 kv. m.), 1/2 dalį tualeto, plane pažymėtu 3-6 (1,24 kv. m.), 1/2 dalį virtuvės, plane pažymėtos Nr. 3-5 (9,06 kv. m), bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsakovė nurodė, kad ieškovė jai pareiškė nesąžiningą ieškinį, kurio motyvas yra kerštas. Paaiškino, kad D. S. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir mokėjo kreditą. Sudariusi santuoką su S. S. statėsi namą, ir jiems reikėjo pinigų. Atsakovei buvo paaiškinta, kad bankas duos kreditą tik tokiu atveju, jei bus įkeistas butas bei bus sudaryta ir įforminta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Nuvykus pas notarą ji pasirašė visus reikiamus dokumentus, o gavus pinigus, dalį atidavė D. S., tačiau ji savo bute gyveno ir toliau, mokėjo mokesčius ir net nenumanė, kad gali buto netekti. Niekada buto niekam faktiškai nebuvo ir nėra perdavusi, moka mokesčius už būstą, nėra sudariusi jokių panaudos sutarčių. Dabar atsakovei tapo žinoma, kad 2003 m. tokią pat kredito gavimo procedūrą pakartojo S. V., fiktyviai nupirkdama jos butą iš D. S.. Šis kreditas buvo gautas tariamam jos buto pirkimui, kurį ne faktiškai, o tik formaliai valdė D. S.. S. V. reikėjo pinigų, todėl ji įkalbėjo atsakovę, kad ši sutiktų ir toliau „įkeisti" butą, nes, gavusi pinigų, ji įsigys kokį bendrabutį ir dar lėšų liks atsakovei, buto remontui. Tačiau, atsakovės žiniomis, gavusi pinigų, S. V. juos išleido pragyvenimui, o iš jos gautų pinigų dalį naudojo D. S. buto remontui. Atsakovė taip pat teigė, jog jai patyrus insultą, jos globa rūpinosi ir rūpinasi globėjas T. Č.. Pažymėjo, jog yra neįgali, jai nustatyta slauga, nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2015-03-26. Pabrėžė, kad D. S., nei S. V. faktiškai atsakovės buto nepirko, butas buvo panaudotas kaip užstatas tik įforminant fiktyvią buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sandoriai dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sudaryti neteisingai, nes šio buto nei D. S., nei S. V. faktiškai nepirko, niekada neperėmė, nevaldė, buto neišlaikė, neremontavo. Anot atsakovės, buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ją suklaidinant. D. S. šį butą naudojo kaip užstatą, o grąžinus kreditą bankui, ieškovė įkalbėjo, dar kartą įkeisti butą bankui, gaunant naują kreditą, nes ieškovei reikėjo pinigų. Atsakovė S. G. nurodė, kad dukros anksčiau visada jai aiškino, kad butas yra ir liks jos, o kažkiek kredito pinigais galės pasinaudoti ir ji. Atsakovė tuo patikėjo ir dukrų buvo suklaidinta, nes kreditų pinigais pasinaudojo dukros. Taigi, dukros įformino tariamą buto pirkimo–pardavimo sandorį, pridengiant įkeitimo teisinius santykius, kurie iš tikro ir yra iki šiol. Mano, kad dėl išvardintų aplinkybių, S. V. negali jos, neįgalios ligonės iškeldinti iš buto net ir tuo atveju, jei ji nebūtų ginčo buto faktinė savininkė. Šiuo atveju butų pagrindas teismo sprendimu nustatyti uzufruktą bent į dalį buto. Atsakovė pažymėjo, kad vaikai turi pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Teigė, kad bet koks dovanojimo sutarties (šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutarties) šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Ieškovė S. V. su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog atsakovė S. G. ir toliau teigia, kad butas buvo neva tai užstatytas bankui, kad gauti kreditą, o ne sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris tarp ieškovės ir ieškovės sesers D. S.. Butą ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka ir išviešinant tai VĮ Registrų centre. Ieškovė atsakovės iš buto nekeldino ir leido juo naudotis, nes D. S. buvo pažadėjusi parduoti ieškovei butą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame ji apsigyveno, mokėjo mokesčius ir mokėjo banko suteiktą kreditą su palūkanomis. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad D. S. kategoriškai atsisakė įforminti butą (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu ir ieškovę iškeldino, ji (ieškovė) yra priversta ginti savo nuosavybės teises ir iškeldinti atsakovus, kurie pažeidžia jos nuosavybės teises, iš buto neišsikelia ir ieškovė pati neturi kur gyventi. Teigė, kad pagal įstatymą ir suformuotą teismų praktiką uzufruktas gali būti nustatytas tik uzufrukto objekto savininko valia sudarius sandorį. Ieškovė pažymėjo, jog atsiradus įstatyme numatytoms sąlygoms išlaikyti savo motiną, S. G. turi teisę reikalauti, kad ieškovė jai teiktų reikiamą išlaikymą. Ieškovė šios savo pareigos neatsisako, todėl S. G. patikslintame priešieškinyje išdėstyti motyvai neturi jokios įtakos tam, kad teismas galėtų jai nustatyti uzufruktą į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė S. V. be jau ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad nuomojasi gyvenamąsias patalpas, kad turėtų kur gyventi. Teigė, jog sutiktų savo motinai finansiškai padėti, jeigu jai išsikėlus iš ieškovės buto, reikėtų nuomotis būstą.Atsakovė S. G. paaiškino, kad ginčo bute gyvena trisdešimt šešerius metus, moka mokesčius už butą, darė jame remontus. Buto pirkimo–pardavimo sandorius notariškai įformino, norėdama padėti dukroms gauti paskolą iš banko. Pas kitą dukrą gyventi nenorėtų, jos butas yra antrame, o ne pirmame aukšte, kaip ginčo butas. Tvirtino, kad ginčo butas yra jos, iš jo niekur nesikels. Pardavusi butą, iš dukrų už jį pinigų negavo.Atsakovas T. Č. pripažino turįs kitą būstą Panevėžyje, tačiau jo teigimu, turimas būstas būtų netinkamas jam ir S. G. gyventi, nes butas yra ketvirtame aukšte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovus S. G. ir T. Č. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų S. G. ir T. Č. lygiomis dalimis 636,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. V..
8.1. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Nustatė, kad ieškovė su šeima šiuo metu neturi kur gyventi, yra teismine tvarka Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-588/2016 yra keldinama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ginčo butas yra reikalingas jai su šeima gyventi. Dėl minėtų aplinkybių ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, kaip pagrįstą ir įrodytą, tenkino.
8.2. Konstatavo, kad ieškovės nuosavybės teisės į butą be jos valios išraiškos negali būti apribotos (CK 4.39 str., 4.93 str.). pažymėjo, kad panaudos prievoliniai teisiniai santykiai be išreikštos daikto savininko valios išvestinės daiktinės teisės - uzufrukto, kaip daiktinės teisės naudotis turtu, nesukuria, dėl to atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo netenkino.
8.3. Teismas pagal bylos baigtį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – tenkinti jos priešieškinį.
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė mano, kad nesant galimybių ginčyti buto pirkimo–pardavimo sutartį ji gali savo teises ginti nustatant ginčo bute uzufruktą.
9.2. Pažymi, kad teismas neįvykdė teisingumo ir nepagrįstai nenustatė uzufrukto.
10. Atsiliepime ieškovė prašo apeliantės skundo netenkinti.
10.1. Teigia, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo 2015-10-16 nutartis Nr. 3K-3-529-469/2015 negali būti taikoma, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovė teigė, kad pasiūlė atsakovei nuomotis butą ir už jį sumokėti, siūlė du butų variantus, kad į juos persikraustyti, tačiau atsakovė butų variantų net neapžiūrėjo, kitur kraustytis atsisako.
12. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė pabrėžė, kad ginčas prasidėjo dar tada, kai ieškovė pati buvo iškeldinta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tada ieškovė paprašė mamos išsikraustyti. Mano, kad už šią susidariusią situaciją yra atsakinga ir sesuo. Ieškovė butą pirko ne iš atsakovės (mamos), bet iš sesers. Teigia, kad be savininko sutikimo uzufrukto nustatymas negalimas.
13. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, kad nori likti bute iki gyvenimo pabaigos, kadangi ji ten daugiau nei 30 metų gyvena. Teigia, kad ji visą laiką mokėjo už komunalines paslaugas, ieškovė už komunalines paslaugas nemokėjo. Atsakovė primygtinai nori gyventi anksčiau jai priklausiusiame bute, jokie pasiūlyti taikos sutarčių variantai su sąlyga jai išsikraustyti į kitą išnuomotą butą ir dukroms mokant nuomos mokestį atsakovei netiko.
14. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas pažymėjo, kad ginčo butas buvo perleistas formaliai, jokių pinigų už butą negavo. Teigia, kad už ieškovę septynerius metus mokėjo paskolą. Tikisi nustatyti uzufruktą,
15. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovas T. Č. teigė, kad padeda atsakovei, nes jos sveikata yra bloga.
16. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. S. nurodė, kad mama nenori išsikraustyti į kitą butą. Teigė, kad mama turėtų likti gyventi ieškovės bute, ji prisidėtų lėšomis prie mamos išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. V. pagal 2003-10-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-4850. Minėta sutartimi ieškovė butą nupirko iš sesers D. S. ir A. S., kurie šį butą 2002-02-15 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-3309 buvo nupirkę iš atsakovės S. G., S. V. ir D. S. motinos. Minėtas butas yra įkeistas hipoteka kreditorei AB „DNB“ bankui (Luminor bank) prievolės pagal ieškovės S. V. su banku sudarytos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui. Ieškovė vykdo paskolos sutartį, moka bankui įmokas. Taip pat nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovė S. G. ir jos sugyventinis atsakovas T. Č., kuris rūpinasi ir prižiūri jau trejus metus sunkiai sergančią S. G. Atsakovei S. G. neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 045848). Atsakovė ginčo bute gyvena jau trisdešimt šešerius metus, atsakovas T. Č. - aštuoniolika metų, t. y. tiek laiko, kiek yra pažįstamas su atsakove. Ginčo butą nuolat prižiūrėjo bei su jo išlaikymu susijusius mokesčius mokėjo atsakovė S. G.. Ieškovė per notarę A. B. atsakovams S. G. ir T. Č. įteikė pareiškimus su reikalavimu išsikelti iš ieškovei priklausančio ginčo buto, tačiau atsakovai išsikelti atsisakė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Tarp šalių ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės gynimo ir naudojimosi uzufrukto teise šio turto dalimi nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovus išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovai šią teisę ginčijo, Be to, atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti uzufruktą. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė faktiškai reikalavimo dėl iškeldinimo nebekvestionuoja, tik prašo nustatyti jai teisę naudotis iki gyvos galvos buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.
Dėl iškeldinimo
20. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste neginčytinos ieškovės ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės, nustatytas jos atžvilgiu teisių pažeidimas, dėl kurio apribota ieškovės galimybė pageidaujamomis sąlygomis – vienasmeniškai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu. Byloje įrodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena atsakovai, t. y. teisiškai vertinant šią situaciją, atsakovai pažeidė ir toliau pažeidinėja ieškovės nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu, dėl to jiems atsiranda atsakomybė dėl ieškovės teisių pažeidimo.
22. Kolegijos nuomone, ieškovė, būdama ginčo turto savininke, turi teisę ginčo patalpas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis) Kadangi ieškovė, būdama buto savininke, negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o atsakovai gyvena ir naudojasi jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute be teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo, teismas pagrįstai atstatė ieškovės pažeistas teises ir atsakovus iškeldino iš ieškovei priklausančio buto CK 4.98 straipsnio pagrindu.
Dėl uzufrukto nustatymo
23. Apeliantė primygtinai siekia iki mirties gyventi ir naudotis ginčo buto dalimi uzufrukto teise. Nurodo, kad šiuo atveju privali vadovautis kasacinio teismo 2015-10-16 nutartimi Nr. 3K-3-529-469/2015.
24. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Pažymėtina, jog šiuo atveju kasacinio teismo nutartimi, kuria remiasi apeliantė, dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis kito asmens padovanotomis patalpomis namo antrame aukšte. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliantė atsakovė teismo posėdyje pareiškė, jog neprieštarauja, kad jos motina ieškovė iki savo dienų pabaigos gyventų jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje – pirmame jo aukšte.
25. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės išreikšta valia yra konkreti ir aiški – ieškovė kategoriškai nesutinka, kad atsakovei būtų nustatyta teisė iki gyvos galvos naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, t. y, kad būtų nustatyta uzufrukto teisė. Taigi, apeliantė nepagrįstai remiasi jos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes valios išraiška dėl kito asmens (mamos) teisės gyventi ir naudotis turtu bylose visiškai nesutampa ir tai yra esminis požymis bei sąlyga.
26. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių. Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoriai, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines tesies ir pareigas (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais. teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. Šiuo atveju uzufrukto nustatymas sandoriu neįmanomas, kadangi ieškovė nesutinka tokio sandorio sudaryti. Kaip žinia, šalys sudaro sutartis (sandorius) laisva valia (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas negali sutarties šalies valios nukreipti kita linkme, nei tą kategoriškai yra išreiškusi sutarties šalis. Teisėjų kolegija pastebi, kad šioje byloje nėra sprendžiami ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai, jų tarpusavio finansiniai klausimai, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji gyvendama ginčo bute visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius, suteikė ieškovei materialinę pagalbą šios bylos sprendimui įtakos neturi. Vertinant teisinę situaciją dėl uzufrukto nustatymo pagal įstatymą, tenka konstatuoti, kad įstatymas nenumato teisinės galimybės nustatyti uzufruktą atsakovės nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis.
27. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės pareikštą reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pažymėjo, kad panaudos prievoliniai teisiniai santykiai be išreikštos daikto savininko valios išvestinės daiktinės teisės - uzufrukto, kaip daiktinės teisės naudotis turtu, nesukuria, bei konstatavo, kad įstatymas pagrindo dėl uzufrukto nustatymo nenumato, o tam, kad atsakovei būtų nustatytas uzufruktas sandorio pagrindu, reikalinga turto savininko valia (CK 1.63, 1.64 straipsniai), tokios valios ieškovė neišreiškė.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 968 Eur (605 Eur ± 363 Eur = 968 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, faktiškai apeliacinis procesas vyko atsakovės atžvilgiu, netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš atsakovės priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei S. V. priteisti iš atsakovės S. G. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.