Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov), trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. J., V. Z. ir trečiajam asmeniui A. K., dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. nepilnamečio sūnaus R. Z. atžvilgiu.

- neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. Z. nepilnamečio sūnaus R. Z. atžvilgiu.

- iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti R. Z. gyvenamąją vietą globėjos A. K. gyvenamojoje vietoje.

- priteisti iš R. J., jos vaikui R. Z., po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai (rūpintojai) A. K..

- priteisti iš V. Z., jo vaikui R. Z., po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai (rūpintojai) A. K..

3. 2018 m. spalio 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone (toliau - Skyrius) R. Z. nustatė antrą grėsmės lygį. Vaikas liko be tėvų priežiūros, kadangi buvo nustatyta, kad vaiko tėvai piktnaudžiauja alkoholiu ir negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. 2018 m. spalio 2 d. A. K. pateikė prašymą dėl jos paskyrimo R. Z. globėja (rūpintoja). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patenkintas Skyriaus prašymas dėl R. Z. paėmimo iš jo tėvų. Siekiant padėti šeimai susigrąžinti vaiką, Skyrius inicijavo atvejo vadybą. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, su atsakovais pradėjo dirbti mobilioji komanda, tačiau šeima vengė visapusiško bendradarbiavimo. Pradiniame etape V. Z. dar rodė norą susigrąžinti vaiką, žadėjo susitvarkyti savo gyvenimą, gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbinti, bet palaipsniui atsakovo noras daryti teigiamus pokyčius išseko, norimo rezultato nepasiekė, vaiko nesusigražino. Su R. J. nepavyko susisiekti, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma. 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. Z. buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja buvo paskirta A. K.. Globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas. Vaikui globėjos šeimoje yra užtikrintos teisės į saugią aplinką. Vaikas yra mylimas globėjos šeimoje, tarp vaiko ir globėjos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Šiuo metu atsakovai sūnumi nesidomi, yra visiškai nusišalinę nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad vaikas ir prieš tai dažnai būdavo pas ją. Nurodė, kad su atsakove susisiekus nebuvo, tačiau jos žiniomis, ji grįžo iš užsienio ir skambino vaiko darželio auklėtojai. Su atsakovu ji nebendrauja. Nurodė, kad gyvena su 19 metų dukra, kuri yra savarankiška.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas

7. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. J. ir V. Z. yra nepilnamečio R. Z. tėvai.

8. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymu R. Z. buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja buvo paskirta A. K..

9. Iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro informacijos apie atsakovų šeimą matyti, kad intensyvaus darbo su šeima metu teigiamų pokyčių neįvyko. Pažymėta, kad nesaikingo alkoholio vartojimo problemos nėra sprendžiamos. Nurodyta, kad abu tėvai neturi pastovaus darbo ir pajamų, jų tėvystės įgūdžiai menki. Aplinka šeimoje fiziškai ir psichologiškai - nėra saugi, tėvai neužtikrina bazinių vaiko poreikių patenkinimo.

10. Iš 2018 m. lapkričio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad A. K. tinkamai vykdo savo, kaip globėjos, pareigas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

12. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

14. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovų gyvenimo būdą, požiūrį į tėvų pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, konstatuotina, kad socialinis darbas nedavė laukiamų rezultatų. Akivaizdu, kad atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jie negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad savo veiksmais atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina, nelanko, vaiko ugdymo ir auklėjimo procese nedalyvauja, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja savo, kaip tėvų, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Priėmus sprendimą neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, inicijuotina byla dėl nepilnamečio vaiko globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 2 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

17. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas įvaikinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis).

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

19. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

20. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009 ir kitos).

21. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų išlieka. Pateiktame ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 200 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnamečio vaiko išlaikymą, nustatyta, jog ji finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į atsakovės amžių, į tai, kad nėra duomenų apie atsakovei nustatytą nedarbingumo lygį, kitus išlaikytinius, turimą nekilnojamąjį turtą bei, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai (rūpintojai) A. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai).

23. Atsakovas įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų tinkamai nevykdo, finansiškai prie jo išlaikymo neprisideda, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius, į atsakovo amžių, į tai, kad nėra duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį, kitus išlaikytinius, turimą nekilnojamąjį turtą bei, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko įstatyminiam atstovui globėjai (rūpintojai) A. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise skyrimo

24. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.265 straipsnio nuostatomis, vaiko globos vieta gali būti: 1) globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje; 2) vaiko gyvenamojoje vietoje; 3) vaikų globos institucijoje; 4) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje.

25. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymu R. Z. buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja buvo paskirta A. K., kad globėja atlieka laikinojo globėjo pareigas ir sutinka toliau rūpintis nepilnamečiu vaiku, neterminuotai apribojus atsakovų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, atsakovų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją A. K. jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.275 straipsnyje, reglamentuojančiame disponavimą globojamo vaiko gaunamomis pajamomis, numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tokia pat uzufrukto teise globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ir vaiko globėjas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-524/2018).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK nuostatomis, laikinoji globėja skiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

28. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnyje, ji turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.273 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, 108 Eur ((200 Eur × 2 × 12 mėn. × 3 %) + 100) × 75 %) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė, išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 91,50 Eur žyminio mokesčio.

30. Teismas patyrė byloje 22,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jam paskyrimo laikinosios globėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti trečiajam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą išlaikymą uzufrukto teise.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102,80 Eur (šimtą du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102,80 Eur (šimtą du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.