- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1204-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02728-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2468-214/2013 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų T. P., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0217-264/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo L. V. dukrai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės skiriamo išlaikymo dydis yra 450 Lt per mėnesį, bet ne mažiau kaip Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, kuris atsižvelgiant į infliaciją yra indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir sumokamas per 10 kalendorių dienų pasibaigus mėnesiui, už kurį mokamas išlaikymas. Nurodė, kad pagal santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą atsakovas įsipareigojo dukros M. išlaikymui skirti po 125 Lt į mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dukros poreikiai, lyginant su buvusiais teismo sprendimo 2006-02-07 priėmimo metu, pasikeitė iš esmės, tačiau atsakovas nesutinka geranoriškai skirti dukrai didesnio išlaikymo. Per mėnesį dukters išlaikymui yra reikalinga 955 Lt, todėl atsakovo skiriama 125 Lt suma yra neproporcinga ieškovės teikiamam išlaikymui, neatitinka dabartinių vaiko poreikių, nes atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliems fiziologiniams vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi dukra gyvena su ieškove, jai tenka didesnė išlaikymo našta, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis. Be to, pasikeitė ir jos turtinė padėtis, nes gimė antra dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš dalies pakeičiant Kauno rajono apylinkės teismo 2006-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0217-264/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nustatė, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo dukrai M., gim. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės skiriamo išlaikymo dydis padidinamas 175 Lt ir nustatomas 300 Lt per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir sumokama per 10 kalendorinių dienų pasibaigus mėnesiui, už kurį mokamas išlaikymas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų, valstybei 63 Lt žyminio mokesčio bei 26,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas yra M. V., gim. 2003-11-21, tėvas. Kauno rajono apylinkės teismo 2006-02-07 sprendimu nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalys susitarė, kad dukters M. išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 125 Lt. Ieškovė turi kitą dukrą U. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „Delano“ picerijoje ir nuo 2011-04-21 iki 2013-02-22 buvo vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2012-03-15 ieškovei mokama 1 151,31 Lt dydžio motinystės pašalpa. Ieškovė nuosavybės teise turi 5/24 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovas darbingas tik iš dalies, jo 50 procentų darbingumo lygis nustatytas nuo 2002-10-02 neterminuotai. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nurodyta, kad atsakovui nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn. paskirta išmokėti kas mėnesį po 270 Lt šalpos pensiją. Teismas nustatė, kad iš atsakovo dukters išlaikymui priteistą sumą ieškovei reguliariai moka A. V. (atsakovo motina).
Teismas nurodė, kad dukrai M. išlaikymas priteistas 2006 metais, kai ji buvo apie 2 metų ir 3 mėnesių amžiaus. Šiuo metu M. yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl akivaizdu, kad jos poreikiai yra išaugę, ir tai patvirtina ieškovės pateikta išlaidų skaičiavimų lentelė. Teismas esminiais ieškovės turtinės padėties pasikeitimais laikė aplinkybes, kad jos šeimoje 2011-02-22 gimė duktė U. P., o dukters M. poreikiai išaugo ir dėl to atsirado papildomos jos išlaikymo išlaidos. Duomenų apie atsakovo darbines pajamas teismui nebuvo pateikta, tačiau teismas vertino, kad atsakovas gali dirbti ir gauti pajamas, nes turi pareigą skirti išlaikymą savo augančiai dukrai. Teismas vertino, kad televizorius, kompiuteris ir spausdintuvas nėra būtini dukrai M. naudotis individualiai, kadangi šiomis priemonėmis vaikas gali naudotis kartu su kitais šeimos nariais, todėl į šias nurodytas papildomas išlaidas neatsižvelgė. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad priteisto išlaikymo dydis padidintinas iki 300 Lt per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovo priteistą nepilnametės dukters M. išlaikymą iki 270 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų, taip pat sumažinti iš atsakovo priteistas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą iki 200,10 Lt. Nurodo, kad teismas netinkamai ir formaliai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes, netinkamai nustatė išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantui nuo vaikystės yra diagnozuota sunki nepagydoma stuburo liga, dėl kurios yra nustatytas invalidumas ir 50 proc. darbingumas. Dėl menkiausio fizinio krūvio yra jaučiamas didelis fizinis skausmas. Dėl nurodytų rimtų sveikatos problemų nėra galimybės susirasti darbo, daugelis įmonių tik parodžius invalidumo pažymėjimą duodavo neigiamus atsakymus dėl galimybės įsidarbinti. 2010 m. baigus Kauno maisto pramonės mokyklą darbo pagal specialybę neįgijo ir, neturėdamas aukštojo mokslo diplomo, sėdimo darbo nesusiras. Ligai progresuojant galimybės įsidarbinti tampa vis mažesnės.
2) Priteisdamas 300 Lt dydžio išlaikymą, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi galimybės skirti tokios sumos vaiko išlaikymui, nes gauna tik 270 Lt pensiją neįgaliajam asmeniui. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Teismas neįvertino apelianto sunkios turtinės padėties, kuri, palyginus su santuokos nutraukimo momentu, ne pagerėjo, o tik pablogėjo, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad vaikui būtų reikalingos būtinos papildomos išlaidos, o dukters poreikiai, nors yra ir pasikeitę, tačiau pokyčiai nėra esminiai. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog dukra savaitgalius praleidžia apelianto namuose, kur gauna maistą ir yra aprūpinama kitais būtinais daiktais, ir jis dukros išlaikyti nevengia, nes kas mėnesį perveda priteistą išlaikymą.
3) Teismas, priteisdamas ieškovei 300 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 66,7 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei turėjo būti priteista 200,10 Lt išlaidų proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (300 Lt x 66,7 proc.).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, todėl, remdamasi prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl atsakovo sunkios sveikatos būklės, kadangi 50 proc. darbingumas atsakovui nustatytas seniai, o byloje nepateikta medicininių dokumentų, patvirtinančių ligos progresavimą ir tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į medicinos įstaigas dėl darbingumo lygio pakeitimo. Pagal nustatytą darbingumo lygį atsakovas yra iš dalies darbingas Argumentai dėl apsunkintos galimybės susirasti sveikatos būklę atitinkantį darbą taip pat nepagrįsti, kadangi nepateikta jokių įrodymų, kad po mokyklos baigimo atsakovas būtų kreipęsis į darbo biržą ar kitas institucijas, padedančias įsidarbinti negalią turintiems asmenims. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis bandė įsidarbinti. Tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, rodo, jog teismas atsižvelgė ir į atsakovo interesus. Nepagrįstai atsakovas ieškovės turtinę padėtį vertina kaip geresnę, kadangi atsakovas, skirtingai nei ieškovė, neturi jokių išlaidų būstui ir maistui, nes jis gyvena tėvų namuose, be to, jie padeda jam išlaikyti savo vaiką, be to, jis gali naudotis lengvatomis, nustatytomis negalią turintiems asmenims. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi turėtų būti atsižvelgta į priežastis, dėl ko atsirado šios išlaidos, t. y. jos atsirado dėl to, kad atsakovas gera valia nesutiko teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ginčas byloje kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis).
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu, teigdamas, kad priteistas išlaikymas nėra proporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai grįsdama prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Ieškovė, pareikšdama prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, kokias bylos aplinkybes būtina aiškintis žodinio nagrinėjimo metu ir kas gali sutrukdyti apeliacinės instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Be to, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui reikalinga piniginių lėšų suma yra 955,70 Lt per mėnesį. Atsakovas iš esmės šios sumos dydžio neginčija, savo dukros išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo nepateikia, tačiau teigia, kad dukters poreikiai nors ir pasikeitę, tačiau šie pokyčiai nėra esminiai, kadangi dukra jokių specialių poreikių (vaiko liga, logopedo paslaugos slauga ar nuolatinė priežiūra ir pan.) neturi. Nors ieškovė patiriamų išlaidų dukros poreikiams tenkinti sumos nepagrindžia įrodymais, tačiau, esant tokiai situacijai, taikytinas kasacinio teismo praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 1 000 Lt), kartu atsižvelgiant į šalių galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą, kadangi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).
Teismas vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi darbinių pajamų, kadangi augina dar vieną mažametę dukrą U. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos pajamos - motinystės pašalpa, kuri yra apie 1 015 Lt (b. l. 10-12). Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės turtinės padėties pasikeitimą sąlygojančiomis aplinkybėmis nurodė šalių dukros pasikeitusios poreikius ir dar vienos dukters gimimą šeimoje.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo turtinę padėtį, o jo realios pajamos kas mėnesį sudaro tik 270 Lt gaunama invalidumo pensija. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybes ją pakeisti ir nustatydamas mokėtino išlaikymo dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovui neterminuotai nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, tačiau sprendė, kad atsakovas nors ir ribotai, tačiau gali dirbti ir gauti pajamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl bandymo ieškotis darbo (kad dėl darbo kreipėsi į tris įmones; kad buvo užsiregistravęs darbo biržoje) pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes, yra nepagrįsti. Atsakovui jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindus argumentų, kad jis ieškojo darbo, kad kreipėsi į darbo biržą, negalima daryti išvados, kad būtent tik sveikatos būklė nulėmė tai, jog jis neturi darbo ir negauna darbinių pajamų Tėvų pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi siekdamas gauti didesnes pajamas. Visos abejonės priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. laikyti, kad tokiu atveju yra pagrindas priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo teikiama dukters išlaikymui 125 Lt suma neužtikrina jos poreikių, bei sprendžia, kad pagrįstai priteisto išlaikymo dydis padidintas iki 300 Lt.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pagrįstumas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu kelia ginčą dėl labai nedidelės išlaikymo sumos - tik 30 Lt, nes teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą, teiktiną po 300 Lt kas mėnesį, o atsakovas prašo jį sumažinti iki 270 Lt Todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 300 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 66,7 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei turi būti priteistos 200,10 Lt išlaidos, kurios nustatytinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (300 Lt x 66,7 proc.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, teismas sprendimu priteisė iš atsakovo 300 Lt dydžio išlaikymą, t. y. ieškinį tenkino iš dalies. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėtų būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo nurodytoje teisės normoje (CPK 93 straipsnio 2 dalyje) numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas apskritai nesutiko su išlaikymo dydžio pakeitimu (b. l. 32-37), todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė būtent dėl tokios atsakovo pozicijos, o ne dėl to, kad prašė priteisti didesnį, nei teismas nustatė išlaikymo dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir teismo sprendimas nekeistinas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė turėjo 200 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 155-156), kurios priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.