Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-431-796/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-431-796/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-431-796/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02571-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai spalio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7021-642/2018, bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gudara“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo tenkino visiškai. Iš atsakovo K. M. priteisė 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 20 867,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 470,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

2. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7021-642/2018.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovui K. M. nustatė terminą per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti 470,00 Eur dydžio žyminį mokestį, mokėtiną paduodant apeliacinį skundą.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų apie 470,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kuriuo jis nurodė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o už apeliacinius skundus paduodamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, todėl paduodamas apeliacinį skundą atsakovas neturi mokėti žyminio mokesčio. Nurodė, jog atsakovas nėra bankrutuojanti įmonė ar fizinis asmuo, todėl jis nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas priimdamas tokį procesinį sprendimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014, suformuluota taisykle.

6. Teismas padarė išvadą, jog apeliacinis skundas turi formos trūkumų, todėl nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas K. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamoje nutartyje yra minimas skirtingas teisinis reglamentavimas sprendžiamu žyminio mokesčio sumokėjimo klausimu – 2013 metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ir naujesnėje 2014 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuriuo nereikėtų vadovautis 2018 metais.

7.2. Nuo žyminio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ir restruktūrizavimo bylose, taip pat atsižvelgiant į šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir į tai, kad ši byla yra sudėtinė bankroto bylos dalis, už išnagrinėtą ieškinį ir šį apeliacinį skundą žyminis mokestis valstybei neturi būti mokamas.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovo apeliacinis skundas turi formos trūkumų, jų konkrečiai nenurodė ir nekonkretizavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. 2016 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas bankroto administratore paskyrė UAB „Gudara“ ir įpareigojo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nustatyta (remiantis 2007 m. birželio mėn. apyvartos ir balanso duomenimis), kad individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas K. M. ir kasininkas neperdavė bankroto administratorei kasoje buvusio grynųjų piniginio likučio 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 20 867,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 470,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis už apeliacinį skundą privalo sumokėti žyminį mokestį ir nėra nuo šio mokesčio atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

13. Pažymėtina, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnyje yra išvardyti procesiniai veiksmai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. CPK 83 straipsnyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus įmonės bankroto byloje pareiškiantys asmenys, t. y. visi tokios įmonės kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Remiantis šia teisės norma tam, kad asmuo būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, turi būti tenkinami keli reikalavimai, t. y. asmenys turi būti ieškovai arba turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys ir šie reikalavimai turi būti teikiami bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui K. M. ieškinį pareiškė bankroto administratorė UAB „Gudara“. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas K. M. buvo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gudara“, kuri kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė apeliacinį skundą. Teismas nustatė terminą per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti 470,00 Eur dydžio žyminį mokestį, mokėtiną paduodant apeliacinį skundą.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantui taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Ši teisės norma taikytina visiems bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims, paduodantiems apeliacinius ir kasacinius skundus, nepriklausomai nuo šių asmenų procesinės padėties.

16. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą bankroto procedūros reguliavimą, įskaitant ir šiame įstatyme nustatytą įmonės administratoriaus pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba dėl kurių vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

17. Įvertinęs išdėstytas teisinio reguliavimo nuostatas, taip pat atsižvelgęs į jų aiškinimą aktualioje teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, apeliantas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už nagrinėjamoje byloje paduotą apeliacinį skundą, nes nuo tokio žyminio mokesčio mokėjimo jis yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovo apeliacinis skundas turi formos trūkumų, jų konkrečiai nenurodė ir nekonkretizavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

19. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo K. M. apeliacinis skundas turi formos trūkumų, ir nustatęs terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, turėjo įvardyti konkrečius apeliacinio skundo trūkumus.

21. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė