Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 1994 m. sausio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2003 m. gruodžio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmę;

2) 2004 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimas 7 metams;

3) 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, ir automobilio vertę atitinkančios sumos - 2 900 Eur konfiskavimą;

4) 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. G. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (BK 40 straipsnio 8 dalis) (veika, už kurią 2019 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 BK 40 straipsnio pagrindu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), ir nuteistas, paskiriant 35 MGL (1750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskirta 60 MGL, tai yra 3000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 40 MGL, tai yra 2000 Eur bauda. BK 67 straipsnio 3 dalies, 68 straipsnio pagrindu kaltinamajam G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2022 m. gruodžio 24 d. apie 17 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), A5 kelyje, vairavo kelių transporto priemonę- automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370 patikrinimo metu 17 val. 18 min. jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas;

be to, G. L., įsiteisėjus 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkių metų laikotarpiui, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2022 m. gruodžio 24 d. apie 17 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), A5 kelyje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370 patikrinimo metu 17 val. 18 min. jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. buvo savo namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Tuo adresu gyvena su sugyventine A. S. ir jos 11 metų vaiku. Apie 15 val. namuose buvo vienas, kadangi sugyventinė dirbo, o jos vaikas su savo seneliu buvo išvažiavęs pirkti dovanų. Tada jis pasikvietė į svečius pažįstamą ir su juo namuose vartojo alkoholį. Tą dieną abu išgėrė 0,5 l talpos butelį brendžio. Kai pažįstamas išėjo namo, jis paskambino darbdaviui, vardu M., jis pasakė, kad gali atvažiuoti pasiimti pinigų. M. gyvena Akademijoje. Jis bandė išsikviesti taksi, tačiau jam nepavyko, nes visi taksi buvo užimti. Pas sugyventinę A. S. negalėjo paprašyti, kad jį pavežtų, nes ji tuo metu dirbo. Kadangi jos darbo vieta arti namų, ji su mašina nevažiuoja į darbą, eina pėsčiomis, mašinos raktelius palieka namuose, todėl sugalvojo pasiimti sugyventinės automobilį ir nuvažiuoti iki darbdavio. Kadangi atstumas nedidelis, manė, kad nieko neatsitiks, todėl sėdo už vairo ir išvažiavo. Automobilis, kurį vairavo – „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paimtas lizingu, pirktas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, ši įmonė lizingavo automobilį. Sutartis yra sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jo sugyventinės A. S., A. S. yra automobilio valdytoja. Ji nežinojo, kad jis gali su jos automobiliu išvažiuoti būdamas neblaivus, jis neprašė jos leidimo ir jai nesakė, kad ketina vairuoti jos automobilį. Kai nusprendė vairuoti būdamas vartojęs alkoholio, jis tuo metu gerai jautėsi, suprato, kad yra apsvaigęs ir blogai daro, tačiau vis tiek nusprendė pats vairuoti, nes nebuvo kaip kitaip pasiimti pinigus iš darbdavio, o pinigų labai reikėjo prieš pat šventes. Išvažiavo iš namų link (duomenys neskelbtini), keliu A5, važiavo antra juosta, 90 km/h greičiu, kai staiga kitas automobilis, važiuodamas pirma juosta, staigiai metėsi į antrą juostą, tai yra priešais jį, ir dar pristabdė, todėl jis nespėjo sureaguoti, ir savo automobilio dešine puse trenkėsi į jo automobilio kairę pusę. Jis sustabdė automobilį ir sustojo ties skiriamosios juostos viduriu, o kitas automobilis atsidūrė kelkraštyje toli nuo kelio. Mano, kad vairuotojas pasimetė, pasuko vairą į tą pusę. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti, ar niekas nenukentėjo, matė, kad mašiną vairavo vyras, taip pat buvo išlipusi jo žmona ir vaikas. Girdėjo, kaip atvykusiems pareigūnams kito automobilio vairuotojas aiškino, kad jis važiavo pirma juosta, o G. L. atvažiavo jam iš paskos ir trenkėsi jam į galą. Su tuo jis nesutinka. Net jeigu būtų buvęs blaivus, nežino, ar būtų išvengęs šios avarijos, nes kito automobilio vairuotojas kelyje padarė labai pavojingą manevrą. Jis išsilaikė vairuotojo teises 1992 metais, jo patirtis yra didelė. Kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai atsirado kažkoks vyras, kuris aiškino, kad neva jis matė, kad G. L. važiavo jam iš paskos ir trenkėsi į automobilio galą, tai yra laikėsi to kito vairuotojo versijos, iš to suprato, kad jie buvo pažįstami. Supranta, kad vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta. Žino, jog teismo sprendimu jam buvo uždrausta penkerius metus vairuoti transporto priemones, buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo pasekmėmis, lankėsi probacijoje, kur pasirašytinai susipažino su taisyklėmis. Gailisi, kad vairavo, būdamas apsvaigęs, ir nesilaikė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Supranta, kad taip įvyko jau ne pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi dėl to. 2021 m. birželio 7 d. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėjęs, kadangi buvo sunkus laikotarpis su darbais, neturėjo pakankamai pinigų, tačiau dabar situacija su darbais pasikeitusi, jam sekasi geriau, baudą gali pradėti mokėti. Automobilį prašo grąžinti jo sugyventinei, supranta, kad tokiu atveju iš jo bus priteista automobilio vertę atitinkanti suma (b. l. 184–187).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. su jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo A5 keliu link Kauno. Kampiškių k. ties Kalvarijos g. į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuo smūgio nesuvaldęs automobilio nulėkė į griovį. „Audi“ po susidūrimo sustojo ant kelio netoli susidūrimo vietos. Išlipus iš automobilio matė jog automobilio vairuotojas yra jam nepažįstamas apie 45 metų amžiaus vyras. Matė, jog „Audi“ automobilyje šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdėjo moteris. Moteris buvo šviesių plaukų, smulkaus sudėjimo, apie 35 metų amžiaus, kaip buvo apsirengusi, neįsidėmėjo. Taip pat matė, jog automobilio gale sėdėjo apie 10 metų amžiaus mergaitė. Automobilio „Audi“ vairuotojui išlipus iš automobilio iš karto suprato, jog jis yra neblaivus. Tai suprato, nes asmuo svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Automobilyje „Audi“ sėdėjusi moteris taip pat atrodė neblaivi. Moteriai išlipus iš automobilio, matė jog ji taip pat svirduliuoja, nerišliai kalba. Supratęs, jog vairuotojas neblaivus, iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams nurodė automobilio vairuotoją. Policijos pareigūnai patikrino asmens blaivumą, nustatė jog asmuo neblaivus. Ar automobilio vairuotojas iki atvykstant policijai vartojo alkoholį nematė, kadangi jo nestebėjo. Tačiau matė ,jog asmuo niekur nebuvo išėjęs, visą laiką buvo prie savo automobilio arba jo viduje. Su juo automobilyje kartu važiavo žmona K. A., bei trys nepilnamečiai vaikai (b. l. 64–67).

2022 m. gruodžio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu A5 kelias prieš A5 kelio ir (duomenys neskelbtini), sankirtą matoma galimai stabdymo kelio padangų pėdsakai ir automobilio detalių nuolaužos, pabirusios pirmoje eismo juostoje. Paėjus į priekį matome antroje eismo juostoje stiklo šukes ant važiuojamosios dalies. Einant toliau į priekį kairėje pusėje matomas posūkis, kuris veda į (duomenys neskelbtini). Einant toliau į priekį A5 keliu matomas juodos spalvos automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus anksčiau minėto automobilio saloną tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Einant į priekį A5 keliu dešinėje pusėje matomas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Toliau einant A5 keliu matomas automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis buferis. X0 pažymėtas apšvietimo stulpas esantis šalutiniame kelyje Kalvarijos g. Pagrindiniame kelyje A5 nuo pirmojo skritulio iki antrojo išmatuotas atstumas yra 3 metrai. Nuo antrojo iki trečiojo skritulio išmatuotas atstumas yra 3 metrai (b. l. 30–39).

2022 m. gruodžio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad vairuotojui G. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliktas jo blaivumo tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0370 patikros sertifikato Nr. 1713721. Pirmasis tikrinimas 17 val. 02 min., tikrinimo rezultatas 2,03 promilių neblaivumas; antrasis tikrinimas 17 val. 18 min., tikrinimo rezultatas 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 70–72).

2022 m. gruodžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto V. Š. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 24 d. dirbant kartu su specialistė G. A., vykdant neviešą patruliavimą pagal tarnybinę užduotį specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad kelyje A5 susidūrė dvi transporto priemonės. Atvykus pranešime nurodytu adresu buvo rasta viena transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinti ant kelio A5 važiuojamosios dalies, ir kita transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavusi nuo kelio. Transporto priemonės „VW Golf“ vairuotojas E. A. paaiškino, kad važiavo pirma eismo juosta ir staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nusviestas nuo važiuojamosios dalies į griovį. Vietoje buvęs liudytojas R. V. paaiškino, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojas aplenkė jį dideliu greičiu ir pavojingai manevravo taip kitų transporto priemonių. Dideliu greičiu važiuodamas pirma eismo juosta ir pavijęs transporto priemonę „VW Golf“, trenkėsi į transporto priemonės galinę dalį, ko pasekoje „VW Golf“ buvo nusviestas į griovį. Transporto priemonės „Audi A6“ vairuotojas G. L. paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta ir transporto priemonė „VW Golf“ užkirto kelią, dėl ko įvyko susidūrimas. Bendraujant su G. L. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir prieš vieną valandą vartojo alkoholio. Patikrinus G. L. blaivumą su alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370 buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Antru tikrinimu buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada sužeistų asmenų nenustatė (b. l. 79).

2023 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, filmuoti 2022 m. gruodžio 24 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamasis prisipažino kaltu kad vairavo neblaivus automobilį, tačiau neigė kaltę dėl eismo įvykio (b. l. 120–122).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “, valdytojas - A. S. (b. l. 73).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, 2008 m., vertė su PVM yra 5380 Eur (b. l. 74).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

G. L. 2022 m. gruodžio 24 d., apie 17 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A5 kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam nustatytas 2,01 % (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholį, o po to vairavęs draugės A. S. automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso lizingo bendrovei. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Apie galimai neblaivų vairuotoją paaiškėjo po eismo įvykio, kurio metu, kaip patvirtino liudytojai E. A. ir R. V., automobilis „Audi“ dideliu greičiu važiuodamas pirma eismo juosta ir pavijęs transporto priemonę „VW Golf“, trenkėsi į transporto priemonės galinę dalį, ko pasekoje „VW Golf“ buvo nusviestas į griovį. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykusio eismo įvykio, po kurio vienam iš vairuotojų – G. L. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: įsiteisėjus 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkių metų laikotarpiui, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2022 m. gruodžio 24 d. apie 17 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) A5 kelyje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370 patikrinimo metu 17 val. 18 min. jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vairuodamas neblaivus, kai jam yra atimta teisės vairuoti transporto priemones, G. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu, jos vykdymą atidedant, sutiko.

Kaltinamojo G. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriam nesunkiems nusikaltimams, o numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant G. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau du teistas už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka (b. l. 167–169), priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitose neregistruotas (b. l. 132, 133), užsiima individualia veikla.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatyta arešto bausmė, nustatant jos dydį, didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Paskirtoji bausmė bendrintina su 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausme BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, jas visiškai sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, dirba, pasižada sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant G. L. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. L. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 2,01 promilių girtumą, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas už analogiškų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 5 (penkerių) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 29 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad G. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra A. S. (b. l. 73). Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6“, 2008 m., vertė su PVM yra 5380 Eur (b. l. 74).

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 5380 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje - skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto; už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje - skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės pridėti visą neatliktą bausmę, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, tai yra 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą ir galutinę bausmę skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant G. L. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. L. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis skirti G. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 29 d.;

- konfiskuoti iš G. L. automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 5380 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

G. L. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.