- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-3132-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25103-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja Ž. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00973 iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3369-575/2021 ir gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl ginčo sklypo nuomos.
2. Pareiškėja nurodė, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-210(23.29), išduotą 2019 m. kovo 20 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Ž. S. pateikė antstolei prašymą stabdyti vykdomąją bylą iki bus gautas atsakymas dėl 2021 m. birželio 14 d. Ž. S. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Be to, dėl tvoros nugriovimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3369-575/2021. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu Ž. S. prašymą atmetė. Ž. S. patirs nuostolius pašalindama tvorą nuo valstybinės žemės sklypo, kuris įsiterpia tarp kelio ir Ž. S. priklausančio sklypo, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikins 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus įpareigota formuoti ir peržiūrėti sklypo planą, peržiūrėti atliktus kadastrinius matavimus ir Ž. S. bus leista išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Būsimi nuostoliai dėl tvoros nugriovimo yra neproporcingi daromam pažeidimui. Laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus būtų išlaikyta esama teisinė padėtis tarp šalių, kuri nesukeltų negrįžtamų padarinių bei nuostolių Ž. S..
3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, vykdomajame dokumente nurodyta: „nugriauti 22,42 m. ilgio, 1,80 m. aukščio su akmens mūro stulpais ir medinių lentelių tarpais tvorą ir dvi atramines sienutes, kurių ilgis – po 5,5 m., aukštis nuo 65 cm. aukščiausioje vietoje iki 20 cm. žemiausioje, pastatytas ant valstybinės žemės. Atlikus griovimo darbus, sutvarkyti statybvietę“. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2018 m. rugsėjo 19 d. Teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 ir 627 straipsniai nesuteikia antstoliui pareigos sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, jog skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje yra neteisėtai pastatyti statiniai ir tokie pažeidimai nešalinami jau daugiau nei dvejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos Ž. S. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje pagal 2021 m. liepos 14 d. prašymą vykdomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas Ž. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-210(23.29), išduotas 2019 m. kovo 20 d. (vykdomoji byla Nr. 0177/21/00973);
Šalies argumentai
6.2. pareiškėjos nurodytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas – kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eA-3369-575/2021 ir bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl ginčo sklypo nuomos, nenumatytas nei tarp privalomųjų (CPK 626 straipsnis), nei tarp fakultatyvinių (CPK 627 straipsnis) vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų;
6.3. ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. privalomojo nurodymo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1206-430/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1337-592/2021, kuriuo netenkintas Ž. S. ieškinys dėl minėto privalomojo nurodymo panaikinimo, paliktas nepakeistu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėja Ž. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00973 iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eA-3369-575/2021 bei bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl ginčo sklypo nuomos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstiems skolininko nuostoliams. Šiuo metu dėl žemės, ant kurios stovi ginčo tvora, nuomos yra pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau atsakymas vis dar nėra gautas. Be to, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3369-575/2021. Būtinumą laikinai stabdyti / atidėti vykdomuosius veiksmus patvirtina tai, jog dėl vykdytino privalomojo nurodymo Ž. S. patirs nuostolius, pašalindama tvorą nuo valstybinės žemės sklypo, kuris įsiterpia tarp kelio ir jai priklausančio sklypo. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikins 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus įpareigota formuoti ir peržiūrėti sklypo planą, peržiūrėti atliktus kadastrinius matavimus, taigi Ž. S. bus leista išpirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Tam, jog būtų galima išsipirkti valstybinio sklypo dalį, įsiterpiančią tarp kelio ir Ž. S. priklausančio sklypo, buvo atlikti papildomi sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas;
7.2. teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, o, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog nesulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo gali būti priverstinai įvykdytas privalomasis nurodymas pašalinti pareiškėjai priklausančią tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), taip pareiškėjai padarant neatitaisomus nuostolius. Pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas, jog būtų suformuotas ir peržiūrėtas sklypo projektas, jog valstybinės žemės sklypas, įsiterpiantis tarp kelio ir pareiškėjai priklausančio sklypo, būtų išpirktas. Tai, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomasis nurodymas priimtas žinant, jog dėl tvoros, dėl kurios ir buvo surašytas privalomasis nurodymas, ir dėl žemės, ant kurios ji stovi, vyksta teisminis procesas, paneigia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams;
7.3. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tiesiogiai priklausys privalomojo nurodymo vykdymas, kadangi, esant pareiškėjai palankiam sprendimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota peržiūrėti ir iš naujo formuoti sklypo projektą, taigi pareiškėja galėtų išsipirkti valstybinės žemės dalį, ant kurios dabar stovi tvora. Būsimi nuostoliai dėl tvoros nugriovimo yra neproporcingi pareiškėjos daromam pažeidimui. Susidariusi situacija iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių, teisingumo bei protingumo principus, todėl tik sustabdžius ar atidėjus vykdomosios bylos vykdymą būtų išlaikyta esama teisinė padėtis tarp šalių, kuri nesukeltų negrįžtamų padarinių.
8. Antstolė Asta Stanišauskaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai;
8.2. spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai;
8.3. Ž. S. skunde nenurodytas nei vienas atvejis, numatytas CPK 626 straipsnyje ir / ar 627 straipsnyje, kurio pagrindu antstolė būtų įpareigota arba antstolei būtų suteikta teisė stabdyti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. atskirajame skunde apeliantė nepateikė jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta. Atskirajame skunde pakartotinai dėstomi skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti argumentai. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog būsimi nuostoliai dėl tvoros nugriovimo yra neproporcingi jos daromam pažeidimui, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo;
9.2. nesutikdama su neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra bei dėstydama ne savalaikiai atliekamus veiksmus, bei ateityje galimai būsimus nuostolius dėl pačios pareiškėjos neteisėtai atliktų veiksmų, pareiškėja neigia privalomojo nurodymo kaip vykdomojo dokumento galią, kurio teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1337-592/2021;
9.3. vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo priimta nutartimi, nesudaro pagrindo jos naikinti, nes pareiškėjos nurodomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas – „kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eA-3369-575/2021 ir bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl ginčo sklypo nuomos“, nenumatytas nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00973 duomenų nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo 2019 m. kovo 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-210(23.29), kuriuo Ž. S. buvo įpareigota nugriauti 22,42 m ilgio, 1,80 m aukščio su akmens mūro stulpais ir medinių lentelių tarpais tvorą ir dvi atramines sienutes, kurių ilgis – po 5,5 m, aukštis – nuo 65 cm aukščiausioje vietoje iki 20 cm žemiausioje, pastatytas valstybinėje žemėje; atlikus griovimo darbus, sutvarkyti statybvietę. Privalomuoju nurodymu skolininkė buvo įpareigota nurodytus veiksmus atlikti per 6 mėnesius nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. RE-265 (23.29) terminas privalomojo nurodymo vykdymui pratęstas iki 2020 m. kovo 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. potvarkiu buvo papildytas 2019 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas, nurodant, jog tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1337-592/2021 buvo atmestas Ž. S. ieškinys, kuriuo ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-210 (23.29) bei 2020 m. gegužės 26 d. potvarkį Nr. P3-111 dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus papildymo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1206-430/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi, antstolei pateiktas vykdyti privalomasis nurodymas nėra nuginčytas ar panaikintas, yra galiojantis ir vykdomojo dokumento galią turintis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 587 straipsnis).
14. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2021 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą sustabdyti vykdomąją bylą iki bus gautas atsakymas dėl 2021 m. birželio 14 d. Ž. S. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3369-575/2021. Atsižvelgiant į tai, skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatuodamas, jog pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nepatenka nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00973.
15. Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir teisę reglamentuoja CPK 625 – 627 straipsniai. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
16. Pagal CPK 626 straipsnį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
17. Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eA-3369-575/2021 bei bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas dėl ginčo sklypo nuomos.
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėja Ž. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. A256-86-/21(3.3.15.4E-AD24) ir įpareigoti Administraciją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išperkant. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3-2385-1063/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame administracinėje byloje Nr. eA-3369-575/2021. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėja Ž. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eA-3369-575/2021 pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. kovo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-210 ir 2020 m. gegužės 26 d. potvarkio Nr. P3-111 vykdymą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos Ž. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
20. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo administracinėje byloje padavimas ir jo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, nenustačius CPK 626 – 627 straipsniuose numatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, savaime nereiškia, kad yra pagrindas vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymui. Aplinkybė, jog pareiškėja laukia atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės dėl žemės sklypo nuomos, pati savaime taip pat nesudaro pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog kiekvienas asmuo savo teises turi ginti laiku, tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka, kiekvienas asmuo pats pasirenka, kokiu būdu, forma gins savo teises, todėl turi pats prisiimti iš to kylančias pasekmes. Antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nei fakultatyvių, nei privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
21. Minėta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-210 pareiškėją įpareigojo iki 2019 m. rugsėjo 19 d. pašalinti pažeidimus. 2020 m. gegužės 26 d. potvarkiu Nr. P3-111 2019 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-210 pašalinti pažeidimus buvo papildytas, įrašant, kad: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Taigi, privalomojo nurodymo, kurio pagrindu antstolė vykdo išieškojimą, įvykdymo terminai jau yra suėję, todėl privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas. Vykdymo procese teismas negali revizuoti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymas jokių išimčių iš aukščiau nurodytos taisyklės nenumato net ir tuo atveju kai vykdomasis dokumentas yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.
22. Atskirajame skunde nurodoma, jog privalomasis nurodymas su jį papildančiu potvarkiu dėl įpareigojimo pašalinti tvorą nuo valstybinės žemės sklypo yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo objektas nėra galimybių taikyti kitas neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemones, siekiant atkurti teisėtumą bei pašalinti teisės aktų pažeidimus, analizė ir vertinimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, neteisėtų veiksmų neatliko ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus ir vykdydama savo funkcijas, neužtikrino apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi skolininkams priverstinai taikomos CPK įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo proceso principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus.
24. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomosios bylos sustabdymo institutu, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.