Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-1337-592/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
e2-1337-592/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20773-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
Ž. S.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1337-592/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20773-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,atsakovo atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-03-20 privalomąjį nurodymą Nr. PN-210, 2020-05-26 dienos potvarkį Nr. P3-111.

Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu 2017-04 pareikalavo, kad ieškovė iki 2017-06-01 pašalintų patikrinimo metu, Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-570 nustatytus pažeidimus, t. y. nugriauti tvoros dalį ir atramines sienutes, kurios pastatytos ant valstybinės žemės. Ieškovė prašė sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Ieškovė siekia išsipirkti 0,75 kv. m. (nurodytas klaidingas dydis, tikėtina, kad didesnio ploto, tačiau tai nėra reikšminga bylai) valstybinės žemės, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su tikslu sutvarkyti techninę dokumentaciją dėl tvoros, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus Statybos įstatymo 5 str. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti ieškovei priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (šiuo metu teismo sprendimu ji yra įpareigota atlikti pastaruosius veiksmus).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019-03-20 privalomuoju nurodymu Nr. PN-210 pašalinti pažeidimus nurodė, jog Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas perdavė Inspekcijos teisininkams siūlymą kreiptis į antstolį dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Ieškovės prašymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą nebuvo tenkintas, kadangi pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatą terminą nurodymo vykdymui galima pratęsti tik vieną kartą.

Pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytas pažeidimas – tvora, kuri valstybinėje žemėje nagrinėjamu atveju yra pastatyta nuo 1995 metų. Apie 2000 metais matininkams vykdant matavimus ginčo plote yra susidariusi paklaida, todėl ieškovei priklausanti tvora atsirado valstybinėje žemėje. Ieškovė teisėtai valdydama ir naudodama žemės sklypą turi visus pagrįstus lūkesčius išsipirkti žemės sklypą (jo dalį) iš valstybės, jog ieškovei priklausantis turtas nebebūtų valstybinėje žemėje ir atitiktų visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį.

Atsakovas nurodo, kad ginčo administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, priimti galiojančių teisės aktų pagrindu ir atsakovo kompetencijos ribose. Ieškovės statiniai neteisėtai yra valstybinėje žemėje. Taip pat pažymi, kad ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido privalomojo nurodymo apskundimo terminą (1 mėnuo nuo nurodymo gavimo dienos), nes jis įteiktas ieškovei 2019-03-20, o į teismą kreipėsi tik 2020-07-22.

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ginčo administraciniai aktai naikinti ir teisingumo kriterijaus pagrindu, nes ateityje išpirkus valstybinės žemės sklypo dalį, ieškovei nereikėtų griauti statinių, esančių ginčo sklype.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau - Priežiūros įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Inspekcijai priskirtos funkcijos. Inspekcija, atlikdama savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pranešimą su pridėtu patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-570 atsakovas atliko patikrinimą ir nustatė, jog pastatyta tvora ir dvi atraminės sienutės valstybinėje žemėje, šalia sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisė būti statytoju įgyvendinama, kai jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, pagal to paties straipsnio 5 dalį - jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Nustačius minėtus pažeidimus bei vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ieškovei 2019-03-20 ir buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus PN-210, kuriuo ji buvo įpareigota nugriauti 22,42 m ilgio, 1,80 m aukščio su akmens mūro stulpais ir medinių lentelių tarpais tvorą ir dvi atramines sienutes, kurių ilgis - po 5,5 m, aukštis nuo 65 cm aukščiausioje vietoje ir iki 20 cm žemiausioje, pastatytas valstybinėje žemėje; atlikus griovimo darbus, sutvarkyti statybvietę.

Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Kadangi privalomajame nurodyme nebuvo minėtos nuostatos, Inspekcija 2017-06-22 įsakymu Nr. 1V-80 „Dėl potvarkių surašymo“ priėmė 2020-05-26 potvarkį dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-210 papildymo.

Byloje nekilo ginčas dėl minėtų faktinių aplinkybių, Tai reiškia, kad ieškovė neginčija aplinkybių, jog ieškovės minimi statiniai ginčo administracinių aktų priėmimo dieną buvo valstybinėje žemėje.

Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė privalomąjį nurodymą ir jo papildymą, atitinkamai įpareigojantį pašalinti savavališką statybą ir nustatantį atsakovo teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ketina įteisinti statinius, nėra pagrindas pripažinti ginčo administracinius aktus nepagrįstus ar neteisėtus. Ši aplinkybė gali būti reikšminga tokių aktų vykdymo eigoje, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (ginčo ribų prasme), todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės veiksmų, susijusių su statinių įteisinimu.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą skųsti ginčo administracinius aktus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl teismas taiko ieškinio senaties institutą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir konstatuota, kad atsakovė pagrįstai prašo atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, jog praleistas terminas skųsti administracinį aktą.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, todėl jos nepriteistinos; ieškinį atmetus ieškovei nepriteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje šalių atstovams sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės Ž. S. ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas