- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- eA-235-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01578-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Pareiškėjas
- UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gariūnų ekologiniai projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gariūnų ekologiniai projektai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gariūnų ekologiniai projektai“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 49SD-1308-(14.49.136E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-556-(5.59E) (toliau – Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti NŽT skyrių pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo prašymą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nesutiko su Skyriaus sprendimu ir nurodė, kad juo nepagrįstai atsisakyta išduoti pareiškėjui teritorijų planavimo sąlygas, motyvuojant tuo, jog planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir šioje teritorijoje turėtų būti formuojami sklypai grąžinti natūra buvusio šio rėžinio kaimo pretendentams. Pareiškėjas taip pat nesutiko su priimtu Tarnybos sprendimu ir nurodė, kad juo nepagrįstai buvo nukrypta nuo pareiškėjo skundo ribų ir neatsižvelgta į pareiškėjo argumentus dėl galimybės atkurti nuosavybės teises šioje teritorijoje nebuvimo.
3. Nesutikdamas su sprendimais, pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba sprendime nevertino, jog Skyriaus sprendime pateikti argumentai dėl pareiškėjo prašymo atmetimo yra netinkamai argumentuoti. Sprendimai privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje (buvęs 8 straipsnis) numatytus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendimuose yra pateikiamos faktinės situacijos neatitinkančios aplinkybės, nenurodomi ar netinkamai taikomi galiojantys teisės aktai. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos argumentu, jog ji neturi informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybių planuojamojo teritorijoje. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), pritardama Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano apie 5,3 ha teritorijos dalies (Detalusis planas) sprendinių koregavimo planavimo proceso pradžiai, jau patvirtino, kad planuojamoje teritorijoje nuosavybės teisės nebus atkuriamos. Administracija Detaliojo plano koregavimo darbų programoje, įvardindama planavimo tikslus ir uždavinius, aiškiai nurodė, kad planuojama prijungti teritorija nebus skirta nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat atsakovas nevertino Administracijos pateikiamos viešai prieinamos informacijos, susijusios su laisvos valstybinės žemės plotais ir numatomu nuosavybės teisių atkūrimu Vilniaus mieste. Administracija internetiniame tinklapyje vilnius.lt pateikia informaciją apie laisvos valstybinės žemės plotus ir žemės sklypus, į kuriuos bus atkuriamos nuosavybės teisės. Planuojamoje teritorijoje nei laisva valstybinė žemė, nei žemės sklypų formavimas nuosavybės teisų atkūrimui nėra numatytas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT skyriaus sprendimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, sprendime neįvardijama, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, nėra pateiktas joks teisinis sprendimo priėmimo motyvavimas, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų reikalavimų. Skunde taip pat nurodoma, kad Tarnyba, priimdama sprendimą, netinkamai vertino pareiškėjo skunde pateiktas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė teisės aktus, susijusius su nuosavybės atkūrimu ir įsiterpusios laisvos valstybinės žemės klasifikavimu.
5. Nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintus kriterijus. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 410 patvirtintame Detaliajame plane T00054992, kurio pagrindinių sprendinių kopija pridedama, planuojama teritorija yra numatyta kaip bendrojo naudojimo teritorija. Patvirtintame detaliajame plane planuojama teritorija yra užimta bendrosioms gyventojų reikmėms tenkinti, todėl tokia žemė turi būti išperkama valstybės ir už ją kompensuojama įstatymo nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės natūra į tokią žemę negali būti atkuriamos. Šias teritorijas prijungus prie žemės sklypo, joje galėtų būti nustatomi servitutai, kiti apribojimai, o papildomai valstybė gautų naudą per žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Tarnyba sprendimu į šiuos pareiškėjo argumentus neatsakė, sprendime nepateiktas joks vertinimas dėl planuojamos prijungi teritorijos atitikties Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų, o tik pateiktos bendro pobūdžio nuorodos į teisės aktus.
6. Pareiškėjas manė, kad planuojamoje prijungti teritorijoje galimybės suformuoti žemės sklypus tinkamus jų naudojimui nėra galimybės, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Teritorija, kurią detaliojo plano pakeitimais norima prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įsiterpusi tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) Vilniaus pietinio aplinkkelio bei jungiamojo kelio tarp magistralinių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus pietinio aplinkkelio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsniu ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. sausio 26 d. teritorijų planavimo sąlygomis Nr. REG166624 nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) nustatyta 70 metrų apsaugos zona, o nuo jungiamojo kelio tarp valstybinės reikšmės kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 20 metrų apsaugos zona.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad planuojamoje teritorijoje suformuoti naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Administracija nemato jokios galimybės, kadangi tokių sklypų praktinis panaudojimas arba urbanizavimas būtų apsunkintas jau vien dėl to, kad šie sklypai didele dalimi patektų į kelių apsaugos zoną, kurioje statyba ar ūkinė veikla yra reikšmingai apribota. Be to, pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą T00054992) planuojamoje prijungti teritorijoje jokia naujų pastatų arba statinių statyba nėra galima. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teritorija, kurią norima prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalėtų būti panaudojama atskiram racionalaus dydžio ar formos žemės sklypui suformuoti. Šią teritoriją faktiškai sudaro siaura žemės juosta, įsiterpusi tarp pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo ir gatvės bei jungiamojo kelio. Dalis šios juostos taip pat yra ant gatvės ir jungiamojo kelio link besileidžiančio šlaito.
8. Planuojamoje teritorijoje tam, kad suformuoti nuosavybės teisės atkūrimui natūra skirtus žemės sklypus, reikia atlikti galiojančio T00054992 detaliojo plano keitimo procedūrą, kadangi tokie planavimo tikslai nebuvo numatyti Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 410 patvirtintame Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliajame plane. Sklypų formavimas neatitiktų ir Tarnybos sprendime nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punkte nurodytų reikalavimų. Šiame punkte nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
9. Taip pat pareiškėjas nesutiko su Tarnybos sprendime padaryta išvada, jog planuojama teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Šiuo atveju NŽT, priimdama sprendimą, akivaizdžiai neįvertino fakto, kad planuojama prijungti teritorija yra priskirtina siaurai juostai ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkte nurodytomis nuostatomis dėl 10 metrų pločio reikalavimo taikytinoms gyvenamosiose teritorijose. Nutarimo 2.15 punkte yra aiškiai išskirti du atvejai, susiję su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų prijungimo atvejais gyvenamosios paskirties teritorijose ir kitos paskirties teritorijose. Tuo tarpu kitos paskirties teritorijose pagal Nutarimo 2.15 punktą yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, o siauros juostos, šlaito ar griovio apibrėžimas nėra pateiktas: „kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.“ Nutarimo 2.15 punkte pateiktos nuostatos kitų teritorijų atžvilgiu suteikia teisę viešojo administravimo subjektams atsižvelgiant į teritorijos specifiką ad hoc įvertinti, ar siekiamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta, ar ne, nepriklausomai nuo jo kraštinių pločio. Todėl manė, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, netinkamai aiškino Nutarimo 2.15 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba klaidingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su planuojamos prijungti teritorijos faktine padėtimi aplinkinių kelių (gatvių) atžvilgiu. Tarp šalių nėra ginčo, kad planuojama prijungti teritorija šiaurės ir vakarų kryptimis ribojasi su jungiamuoju keliu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (jo raudonosiomis linijomis). Visgi, Tarnyba sprendime nurodė, kad planuojama prijungti teritorija šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, jog planuojama prijungti teritorija ribojasi su pravažiavimo keliu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, toks pravažiavimas yra laikytinas vietinės reikšmės keliu. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 8 punkto ir 1 lentelės nuostatas pravažiavimas būtų laikomas IV kategorijos keliu. Būtent iki šio kelio ir yra projektuojama planuojama prijungti teritorija. Tarnyba priimdama sprendimą šių faktinių aplinkybių net nesiaiškino ir jų nevertino.
11. Pareiškėjo manymu, Tarnybos sprendimas buvo priimtas peržengiant jo skundo ribas ir juo neteisėtai buvo papildyta Skyriaus sprendimo motyvacija.
Atsiliepimas
12. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsiliepime nurodė, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nurodė, kad tik Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimus atitinkantys kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais ir gali būti sujungiami su besiribojančiu žemės sklypu.
14. Kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra sprendžiama, ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, įtvirtintas Nutarimo 2.15 papunkčio antrojoje pastraipoje, t. y. laikoma, kad įsitepusį žemės sklypą sudaro siaura juosta tais atvejais, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų (abi pločio kraštinės neviršija 10 metrų).
15. Įvertinęs pareiškėjo kartu su skundu pateiktą schemą, atsakovas padarė išvadą, kad žemės sklypo šiaurinėje ir šiaurės vakarų pusėse planuojama prijungti tik dalį (apie 0,3368 ha) valstybinės žemės ploto; planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme; planuojamo prijungti valstybinės žemės ploto kraštinių plotis viršija 10 m, todėl jis nelaikytinas siaura juosta.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad planuojama prijungti teritorija šiaurinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. norima prijungti ne visą esamą laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, o tik jo dalį, ir į tai, kad planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas nėra laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, NŽT skyrius manė, jog planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime pabrėžiama, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises teritoriniai skyriai nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Taigi, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.
18. Atsiliepime nurodoma, kad Administracija 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. A51-850/15(2.14.2.12MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT skyrių informavo, jog „apie galimybę suprojektuoti sklypus laisvoje (neužstatytoje) ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje žemėje informuosime atskirais raštais, papildomai patikslinę kiekvieno pateikto rėžinio kaimo kartografinę medžiagą“, tame tarpe ir pagal (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinę medžiagą.
19. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT skyrius iki šiol neturi galutinės informacijos iš Administracijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypų suprojektavimo / nesuprojektavimo (pvz., 39-iuose buvusiuose iki 1940 m. nacionalizacijos rėžiniuose kaimuose – iš viso Vilniaus mieste yra 64 rėžiniai kaimai), siekiant atkurti nuosavybės teises piliečiams grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje). Tokios informacijos NŽT skyrius neturi ir apie (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą. Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė galutinės informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą (ar yra laisvos žemės fondo žemės ir ar bus projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti natūra) iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, ar ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai, todėl NŽT skyrius raštu pagrįstai atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas, nurodydamas, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, kurioje turėtų būti formuojami natūra grąžintini žemės sklypai minėto rėžinio kaimo pretendentams.
20. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plotu, taip pat nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos savininkų turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Atsižvelgiant į tai, NŽT skyrius pagrįstai atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti.
21. Tarnybos įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose VAĮ administravimo įstatymą bei Taisyklėse detalizuotas nuostatas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, tai dar nėra pagrindas panaikinti administracinį aktą. Visiems asmenims, besikreipiantiems į valstybinės žemės patikėtinį, taikomos vienodos sąlygos bei tie patys teisės aktai (be išimčių, išlygų ar interpretacijų). Todėl institucijos priimti administraciniai aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik konstatavus, jog nebuvo vadovaujamasi konkrečiu teisės aktu.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
23. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimo ir Tarnybos sprendimo, kuriais netenkintas teritorijų planavimo dokumentų rengėjo prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
24. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad pareiškėjas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, galioja Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniai (toliau – ir Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius teritorija (valstybinės žemės plotas), kurios dalį, kaip įsiterpusią valstybinę žemę, planuojate prijungti prie esamo Žemės sklypo, yra pažymėta „B“ kaip bendro naudojimo teritorija. Pareiškėjas ir Administracija 2021 m. sausio 12 d. sudarė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. A615-4/21, kuria sutarties šalys susitarė dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos (Planuojama teritorija) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano apie 5,3 ha teritorijos dalies sprendinių koregavimo planavimo proceso iniciavimo, rengimo ir finansavimo. Sutartyje nurodyta, jog planavimu yra siekiama inicijuoti Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 patvirtinto Detaliojo plano apie 5.3 ha teritorijos dalies (sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos) sprendinių koregavimą, t. y. pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir nustatyti reikalingą teritorijos naudojimo reglamentą (Sutarties 2.1 p.). Teritorijų planavimo dokumentų rengėjas (pagal sutarties 3.6 puntą UAB „Senojo miesto architektai“) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas išduoti teritorijų planavimo sąlygas.
25. NŽT skyrius išnagrinėjo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) gautą prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ir ginčijamu Skyriaus sprendimu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Atsisakymą motyvavo tuo, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, šioje teritorijoje turėtų būti formuojami sklypai grąžinti natūra buvusio šio rėžinio kaimo pretendentams, o nuosavybės teisės yra atkurtos ne visiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į NŽT direktorių. Pareiškėjo skundas buvo atmestas konstatuojant, kad NŽT skyrius pagrįstai atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Tarnybos sprendimas motyvuojamas tuo, kad planuojamas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plotu, taip pat tuo, kad nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos savininkų turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su, kaip teigiama, netinkamu Nutarimo 2.15 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, pažymėjo, kad 2.15 punkto pirmoje pastraipoje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, o antrojoje-ketvirtojoje pastraipose pateikiami paaiškinimai, kas 2.15 punkto pirmosios pastraipos prasme laikytina siaura juosta, šlaitais ar grioviais, taip pat nurodomi maksimalūs leistini įsiterpusio žemės sklypo, kuris gali būti parduodamas ar išnuomojamas, dydžiai, kurie priklauso nuo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto teritorijų naudojimo būdo. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, ir nustatoma, kokiais atvejais tokie sklypai gali būti didesni. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nurodoma, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
28. Teisėjų kolegija įvertinusi, pareiškėjo skunde (48 punktas) pateiktą schemą ir sklypo ribų nuotrauką, padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai nurodė, jog šiaurinėje pusėje planuojamas sklypas ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktos schemos (skundo 71 punktas) matyti, jog pareiškėjas planuoja prijungti tik dalį laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisėjų kolegija akcentavo, jog įsiterpęs žemės sklypas gali būti apribotas kelių (gatvių). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog planuojamas prijungi sklypas šiaurinėje dalyje ir vakarinėje dalyse ribojasi su pravažiavimo keliu, todėl siekiamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta nepriklausomai nuo jo kraštinių pločio. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo aiškinimu nesutiko. Įsiterpusios žemės juostos apibūdinimas yra pateiktas Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje, kuri nustato, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Ši nuostata taikoma įsiterpusiems sklypams formuojamiems tiek gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, tiek ir kitose teritorijose, o priklausomai nuo teritorijos, kurioje jie formuojami, įsiterpę sklypai skiriasi dydžiu (atitinkamai 0,04 ha ir 0,5 ha).
29. Iš pareiškėjo skunde pateiktos planuojamo sklypo schemos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju planuojamos įsiterpusios žemės juostos plotis svyruoja nuo 7,98 iki 22,43 m, t. y. žemės juostos plotis yra didesnis nei Nutarime numatytas 10 metrų, kas paneigia galimybę ginčo žemės sklypą laikyti siaura juosta ir priskirti įsiterpusiam žemės sklypui. Dėl šių argumentų pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad ginčo sklypas turėtų būti pripažįstamas įsiterpusiu žemės plotu, nes kitose teritorijose formuojamiems įsiterpusiems sklypams yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, teismo atmesti kaip nepagrįsti.
30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamais Skyriaus ir Tarnybos sprendimais, pagristai konstatuota, jog projektuojamas kaip įsiterpęs sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima išnuomoti pareiškėjui kaip besiribojančio valstybinės žemės sklypo nuomininkui ne aukciono būdu, ir dėl to atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo projekto rengimui. Teismas konstatavo, kad NŽT skyrius ir Tarnyba nagrinėjamu atveju priimdami skundžiamus sprendimus esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, skundžiami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti šiuos individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamame sprendime yra atlikta nepagrįsta išvada, jog planuojama prijungti teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki šiol nėra pateiktas išaiškinimas, kaip turi būti taikomos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkto skirtingų paragrafų nuostatos kitos paskirties teritorijų atžvilgiu, t. y. ar taisyklių 2.15 punkto antrame paragrafe įtvirtinti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms taikomi apribojimai dėl siauros juostos (10 metrų reikalavimas) yra taikytini ir taisyklių 2.15 punkto trečiajame paragrafe įvardintų kitų teritorijų atžvilgiu. Skundžiamame sprendime pateiktas šių nuostatų taikymas paneigia taisyklių 2.15 punkto pakeitimus, atliktus 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 521, ir šių pakeitimų derinimo rezultatą; skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros pažeidimų; skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai neanalizuoti kiti pareiškėjo skunde pateikti argumentai.
Atsiliepimas
33. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
34. Atsakovas akcentuoja, kad vien tai, jog savivaldybės administracija, vertindama ginčo sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido pradėti detaliojo plano koregavimą, nesuteikia teisės pareiškėjui ar Tarnybai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir išduoti teritorijų planavimo sąlygas, o vėliau sukurti prielaidas tokiam žemės sklypui išsinuomoti. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, reikšmingus sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintus įsiterpusio žemės sklypo reikalavimus, įskaitant išimčių taikymo galimybę, skyrė pakankamai dėmesio šių įrodymų ir iš jų atskleidžiančių ginčo teritorijos konkrečių ypatybių (dydžio, konfigūracijos, gretimybių ir panašiai) bei kitų reikšmingų aplinkybių analizei ir vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis nustatymui. Skundžiamais sprendimais pagrįstai konstatuota, jog projektuojamas kaip įsiterpęs sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima išnuomoti pareiškėjui kaip besiribojančio valstybinės žemės sklypo nuomininkui ne aukciono būdu, ir dėl to pagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo projekto rengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Pareiškėjas UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas siekia pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą.
36. NŽT skyrius ginčijamu 2021 m. vasario 11 d. Skyriaus sprendimu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. NŽT skyrius atsisakymą motyvavo tuo, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, šioje teritorijoje turėtų būti formuojami sklypai grąžinti natūra buvusio šio rėžinio kaimo pretendentams, o nuosavybės teisės yra atkurtos ne visiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
37. Tarnybos sprendimu Skyriaus sprendimas pripažintas pagrįstu papildomai motyvuojant tuo, kad planuojamas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes žemės sklypo šiaurinėje ir šiaurės vakarų pusėse planuojama prijungti tik dalį (apie 0,3368 ha) valstybinės žemės ploto; planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme; planuojamo prijungti valstybinės žemės ploto kraštinių plotis viršija 10 m, todėl jis nelaikytinas siaura juosta. Tarnybos sprendime patvirtinami Skyriaus sprendime nurodyti motyvai – nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos savininkų turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
38. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, akcentavo, kad planuojamos įsiterpusios žemės juostos plotis svyruoja nuo 7,98 iki 22,43 m, t. y. žemės juostos plotis yra didesnis nei Nutarime numatytas 10 metrų, kas paneigia galimybę ginčo žemės sklypą laikyti siaura juosta ir priskirti įsiterpusiam žemės sklypui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius Nutarime įtvirtinto reguliavimo pareiškėjo teiginius, susijusius su tuo, kad ginčo sklypas turėtų būti pripažįstamas įsiterpusiu žemės plotu, nes kitose teritorijose formuojamiems įsiterpusiems sklypams yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, teismo atmesti kaip nepagrįsti.
V.
39. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto (2016 05 25 nutarimo Nr. 521 punkto redakcija (nuo 2016 m. birželio 1 d.)) aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su kitose teritorijose (ne tose teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus) įsiterpusių žemės sklypų galimybe laikyti pagal šį Nutarimą įsiterpusiais ir išnuomoti besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
40. Nutarimo 2.15 punkte (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 punkto redakcija (nuo 2016 m. birželio 1 d.)) nustatyta:
„laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
<...>“.
41. Nutarimo 2.15 papunkčio (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) pirmoje pastraipoje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, ir antrojoje-ketvirtojoje pastraipose pateikti paaiškinimai, kas 2.15 papunkčio pirmosios pastraipos prasme laikytina siaura juosta, šlaitai ar grioviai, taip pat maksimalūs leistini įsiterpusio žemės sklypo, kuris gali būti perduodamas besiribojančio žemės sklypo / sklypų savininkui / savininkams, dydžiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-624/2019). Šioje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiama dėl kitose teritorijose įsiterpusio žemės sklypo galimybės laikyti pagal šį Nutarimą įsiterpusiu žemės sklypu, esant vienai iš išimčių, kurioms esant įsiterpusiu gali būti laikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jeigu įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėtoje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiama dėl išimtinio atvejo buvimo / nebuvimo remiantis 2.15 punkto antroje pastraipoje nustatytais paaiškinimais dėl kitose teritorijose įsiterpusio žemės sklypo galimybės laikyti pagal šį Nutarimą įsiterpusiu žemės sklypu.
42. Nagrinėjamoje byloje tiek Tarnybos sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas Nutarimo 2.15 punkto aiškinimas ir taikymas atitinka minėtoje nutartyje pateiktą teisės aiškinimą, nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.).
43. Nei iš Nutarimo 2.15 punkto (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) teksto ar pastraipų išdėstymo, nei iš šios redakcijos rengimo dokumentų (skirtingų projekto redakcijų), pateiktų su pareiškėjo apeliaciniu skundu, negalima daryti išvados, kad šioje redakcijoje įtvirtinti paaiškinimai (kas yra laikytina siaura juosta, šlaitais ar grioviais Nutarimo prasme) taikytini tik dėl sklypų tose teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus ir netaikytini kitose teritorijose. Tokios išvados negalima daryti ir iš Nutarimo 2.15 punkto redakcijų, kuriose nuo 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcijos išimtys, susijusios su siaura juosta, šlaitais ar grioviais Nutarimo prasme, buvo taikomos abiem minėtais atvejais, skirtingas reguliavimas buvo nustatytas tik dėl skirtingo minėtų sklypų dydžių, kuris buvo įtvirtintas toje pačioje punkto pastraipoje, o nuo 2016 m. skirtingose punkto pastraipose.
44. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas žemės sklypas negali būti laikomas pagal Nutarimo 2.15 punktą įsiterpusiu, todėl negali būti išnuomotas besiribojančio valstybinės žemės sklypo nuomininkui, neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui kiti pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gariūnų ekologiniai projektai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.