- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- eI3-3465-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01578-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Evaldas Klimas
- Kategorijos
- 15.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gariūnų ekologiniai projektai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Gariūnų ekologiniai projektai“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 49SD-1308-(14.49.136E) (toliau – Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-556-(5.59E) (toliau – Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti NŽT skyrių pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos prašymą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutinka su Skyriaus sprendimu ir nurodo, kad juo nepagrįstai buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai teritorijų planavimo sąlygas motyvuojant tuo, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Neskučių rėžinio kaimo teritoriją ir šioje teritorijoje turėtų būti formuojami sklypai grąžinti natūra buvusio šio rėžinio kaimo pretendentams. Pareiškėja taip pat nesutinka su priimtu Tarnybos sprendimu ir nurodo, kad juo nepagrįstai buvo nukrypta nuo pareiškėjos skundo ribų ir nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos argumentus dėl galimybės atkurti nuosavybės teises šioje teritorijoje nebuvimo.
Nesutikdama su sprendimais pareiškėja nurodo, kad Tarnyba sprendime nevertino, kad Skyriaus sprendime pateikti argumentai dėl pareiškėjos prašymo atmetimo yra netinkamai argumentuoti. Sprendimai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnyje (buvęs 8 straipsnis) numatytus reikalavimus, t.y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendimuose yra pateikiamos faktinės situacijos neatitinkančios aplinkybės bei nenurodomi ar netinkamai taikomi galiojantys teisės aktai. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos argumentu, jog ji neturi informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybių planuojamojo teritorijoje. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir VMSA) pritardama Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano apie 5,3 ha teritorijos dalies (Detalusis planas) sprendinių koregavimo planavimo proceso pradžiai, jau patvirtino, kad planuojamoje teritorijoje nuosavybės teisės nebus atkuriamos. VMSA Detaliojo plano koregavimo darbų programoje, įvardindama planavimo tikslus ir uždavinius aiškiai nurodė, kad planuojama prijungti teritorija nebus skirta nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat atsakovas nevertino, VMSA pateikiamos viešai prieinamos informacijos susijusios su laisvos valstybinės žemės plotais ir numatomu nuosavybės teisių atkūrimu Vilniaus mieste. VMSA internetiniame tinklapyje vilnius.lt pateikia informaciją apie laisvos valstybinės žemės plotus ir žemės sklypus, į kuriuos bus atkuriamos nuosavybės teisės. Planuojamoje teritorijoje nei laisva valstybinė žemė nei žemės sklypų formavimas nuosavybės teisų atkūrimui nėra numatytas.
Pareiškėja nurodo, kad NŽT skyriaus sprendimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, sprendime neįvardijama, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, nėra pateiktas joks teisinis sprendimo priėmimo motyvavimas, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų reikalavimų.
Skunde taip pat nurodoma, kad Tarnyba priimdama sprendimą netinkamai vertino pareiškėjos skunde pateiktas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė teisės aktus susijusius su nuosavybės atkūrimu ir įsiterpusios laisvos valstybinės žemės klasifikavimu.
Nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintus kriterijus. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 410 patvirtintame Detaliajame plane T00054992, kurio pagrindinių sprendinių kopija pridedama, planuojama teritorija yra numatyta kaip bendrojo naudojimo teritorija. Patvirtintame detaliajame plane planuojama teritorija yra užimta bendrosioms gyventojų reikmėms tenkinti, todėl tokia žemė turi būti išperkama valstybės ir už ją kompensuojama įstatymo nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės natūra į tokią žemę negali būti atkuriamos. Šias teritorijas prijungus prie žemės sklypo, joje galėtų būti nustatomi servitutai, kiti apribojimai, o papildomai valstybė gautų naudą per žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Tarnyba sprendimu į šiuos pareiškėjo argumentus neatsakė, sprendime nepateiktas joks vertinimas dėl planuojamos prijungi teritorijos atitikties Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų, o tik pateiktos bendro pobūdžio nuorodos į teisės aktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad planuojamoje prijungti teritorijoje galimybės suformuoti žemės sklypus tinkamus jų naudojimui nėra galimybės, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Teritorija, kurią detaliojo plano pakeitimais norima prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įsiterpusi tarp šio žemės sklypo ir Gariūnų gatvės, magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio bei jungiamojo kelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsniu ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. sausio 26 d. teritorijų planavimo sąlygomis Nr. REG166624, nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 nustatyta 70 metrų apsaugos zona, o nuo jungiamojo kelio tarp valstybinės reikšmės kelių A1 ir A19 – 20 metrų apsaugos zona.
Pareiškėja nurodo, jog planuojamoje teritorijoje suformuoti naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, VMSA nemato jokios galimybės, kadangi tokių sklypų praktinis panaudojimas arba urbanizavimas būtų apsunkintas jau vien dėl to, kad šie sklypai didele dalimi patektų į kelių apsaugos zoną, kurioje statyba ar ūkinė veikla yra reikšmingai apribota. Be to, pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą T00054992) Planuojamoje prijungti teritorijoje jokia naujų pastatų arba statinių statyba nėra galima. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teritorija, kurią norima prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalėtų būti panaudojama atskiram racionalaus dydžio ar formos žemės sklypui suformuoti. Šią teritoriją faktiškai sudaro siaura žemės juosta, įsiterpusi tarp pareiškėjos nuomojamo Žemės sklypo ir gatvės bei jungiamojo kelio. Dalis šios juostos taip pat yra ant gatvės ir jungiamojo kelio link besileidžiančio šlaito.
Planuojamoje teritorijoje tam, kad suformuoti nuosavybės teisės atkūrimui natūra skirtus žemės sklypus, reikia atlikti galiojančio T00054992 detaliojo plano keitimo procedūrą, kadangi tokie planavimo tikslai nebuvo numatyti Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 410 patvirtintame Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliajame plane. Sklypų formavimas neatitiktų ir Tarnybos sprendime nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106¹ punkte nurodytų reikalavimų. Šiame punkte nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
Taip pat pareiškėja nesutinka su Tarnybos sprendime padaryta išvada, jog planuojama teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Šiuo atveju NŽT priimdama sprendimą akivaizdžiai neįvertino fakto, kad planuojama prijungti teritorija yra priskirtina siaurai juostai ir nepagrįstai rėmėsi Nutarimo 2.15 punkte nurodytomis nuostatomis dėl 10 metrų pločio reikalavimo taikytinoms gyvenamosiose teritorijose. Nutarimo 2.15 punkte yra aiškiai išskirti du atvejai susiję su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų prijungimo atvejais gyvenamosios paskirties teritorijose ir kitos paskirties teritorijose. Tuo tarpu kitos paskirties teritorijose pagal Nutarimo 2.15 punktą yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, o siauros juostos, šlaito ar griovio apibrėžimas nėra pateiktas: „kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.“ Nutarimo 2.15 punkte pateiktos nuostatos kitų teritorijų atžvilgiu suteikia teisę viešojo administravimo subjektams atsižvelgiant į teritorijos specifiką ad hoc įvertinti, ar siekiamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta, ar ne, nepriklausomai nuo jo kraštinių pločio. Todėl mano, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, netinkamai aiškino Nutarimo 2.15 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Tarnyba klaidingai įvertino faktines aplinkybes susijusias su planuojamos prijungti teritorijos faktine padėtimi aplinkinių kelių (gatvių) atžvilgiu. Tarp šalių nėra ginčo, kad planuojama prijungti teritorija šiaurės ir vakarų kryptimis ribojasi su jungiamuoju keliu tarp A1 ir A19 (jo raudonosiomis linijomis). Visgi, Tarnyba sprendime nurodo, kad planuojama prijungti teritorija šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme. Pareiškėja su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, jog planuojama prijungti teritorija ribojasi su pravažiavimo keliu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, toks pravažiavimas yra laikytinas vietinės reikšmės keliu. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 8 punkto ir 1 lentelės nuostatas pravažiavimas būtų laikomas IV kategorijos keliu. Būtent iki šio kelio ir yra projektuojama planuojama prijungti teritorija. Tarnyba priimdama sprendimą šių faktinių aplinkybių net nesiaiškino ir jų nevertino.
Pareiškėjos manymu, Tarnybos sprendimas buvo priimtas peržengiant jos skundo ribas ir juo neteisėtai buvo papildyta Skyriaus sprendimo motyvacija.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Pažymima, kad tik Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimus atitinkantys kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais ir gali būti sujungiami su besiribojančiu žemės sklypu.
Kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra sprendžiama, ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, įtvirtintas Nutarimo 2.15 papunkčio antrojoje pastraipoje, t. y. laikoma, kad įsitepusį žemės sklypą sudaro siaura juosta tais atvejais, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų (abi pločio kraštinės neviršija 10 metrų).
Įvertinus pareiškėjos kartu su skundu pateiktą schemą, atsakovė daro išvadą, kad Žemės sklypo šiaurinėje ir šiaurės vakarų pusėse planuojama prijungti tik dalį (apie 0,3368 ha) valstybinės žemės ploto; planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme; planuojamo prijungti valstybinės žemės ploto kraštinių plotis viršija 10 m, todėl jis nelaikytinas siaura juosta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad planuojama prijungti teritorija šiaurinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. norima prijungti ne visą esamą laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp Žemės sklypo ir Gariūnų gatvės, o tik jo dalį, ir į tai, kad planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas nėra laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, NŽT skyrius mano, kad planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka pirmiau minėtos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Atsiliepime pabrėžiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises teritoriniai skyriai nagrinėja, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Taigi, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.
Atsiliepime nurodoma, kad VMSA 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. A51-850/15(2.14.2.12MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT skyrių informavo, kad „apie galimybę suprojektuoti sklypus laisvoje (neužstatytoje) ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje žemėje informuosime atskirais raštais, papildomai patikslinę kiekvieno pateikto rėžinio kaimo kartografinę medžiagą“, tame tarpe ir pagal Neskučių rėžinio kaimo kartografinę medžiagą.
Pažymima, kad NŽT skyrius iki šiol neturi galutinės informacijos iš VMSA dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypų suprojektavimo / nesuprojektavimo (pvz., 39-iuose buvusiuose iki 1940 m. nacionalizacijos rėžiniuose kaimuose – iš viso Vilniaus mieste yra 64 rėžiniai kaimai), siekiant atkurti nuosavybės teises piliečiams grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje). Tokios informacijos NŽT skyrius neturi ir apie Neskučių rėžinį kaimą. Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė galutinės informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą (ar yra laisvos žemės fondo žemės ir ar bus projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti natūra) iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame Neskučių rėžiniame kaime, ar ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai, todėl NŽT skyrius raštu pagrįstai atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas, nurodydamas, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Neskučių rėžinio kaimo teritoriją, kurioje turėtų būti formuojami natūra grąžintini žemės sklypai minėto rėžinio kaimo pretendentams.
Atsiliepime nurodoma, kad Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plotu, taip pat nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos savininkų turėtą žemę buvusiame Neskučių rėžiniame kaime. Atsižvelgiant į tai, SNŽT skyrius pagrįstai atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti.
Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymą bei Taisyklėse detalizuotas nuostatas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu, tai dar nėra pagrindas panaikinti administracinį aktą. Visiems asmenims besikreipiantiems į valstybinės žemės patikėtinį taikomos vienodos sąlygos bei tie patys teisės aktai (be išimčių, išlygų ar interpretacijų). Todėl institucijos priimti administraciniai aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik konstatavus, jog nebuvo vadovaujamasi konkrečiu teisės aktu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 49SD-1308-(14.49.136E) ir Tarnyba 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-556-(5.59E), kuriais netenkintas teritorijų planavimo dokumentų rengėjo prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Teritorijai, į kurią patenka Žemės sklypas, galioja Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniai (toliau – ir Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius teritorija (valstybinės žemės plotas), kurios dalį, kaip įsiterpusią valstybinę žemę, planuojate prijungti prie esamo Žemės sklypo, yra pažymėta „B“ kaip bendro naudojimo teritorija.
Pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 12 d. sudarė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. A615-4/21, kuria sutarties šalys susitarė dėl Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos (Planuojama teritorija) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano apie 5,3 ha teritorijos dalies sprendinių koregavimo planavimo proceso iniciavimo, rengimo ir finansavimo. Sutartyje nurodyta, jog planavimu yra siekiama inicijuoti Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.410 patvirtinto Detaliojo plano apie 5.3 ha teritorijos dalies (sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos) sprendinių koregavimą, t.y. pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir nustatyti reikalingą teritorijos naudojimo reglamentą (Sutarties 2.1 punktas).
Teritorijų planavimo dokumentų rengėjas (pagal sutarties 3.6 puntą UAB „Senojo miesto architektai“) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas išduoti teritorijų planavimo sąlygas.
NŽT skyrius išnagrinėjo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) gautą prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ir ginčijamu Skyriaus sprendimu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Atsisakymą motyvavo tuo, kad planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Neskučių rėžinio kaimo teritoriją, šioje teritorijoje turėtų būti formuojami sklypai grąžinti natūra buvusio šio rėžinio kaimo pretendentams, o nuosavybės teisės yra atkurtos ne visiems Neskučių rėžinio kaimo pretendentams.
Nesutikdama su Skyriaus sprendimu pareiškėja skundu kreipėsi į NŽT direktorių. Pareiškėjos skundas buvo atmestas konstatuojant, kad NŽT skyrius pagrįstai atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Tarnybos sprendimas motyvuojamas tuo, kad planuojamas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su laisvos nesuformuotos valstybinės žemės plotu, taip pat tuo, kad nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos savininkų turėtą žemę buvusiame Neskučių rėžiniame kaime.
Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad skundžiami Skyriaus ir Tarnybos sprendimai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kad prie Žemės sklypo planuojama priingti apie 0,3368 ha valstybinės žemės ploto, pagal Detaliojo plano sprendinius teritorija, kurios dalį, kaip įsiterpusią valstybinę žemę planuojama prijungti prie Žemės sklypo, yra pažymėta „B“ kaip bendro naudojimo teritorija.
Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Skyriaus sprendime nėra pateiktas joks teisinis sprendimo priėmimo motyvavimas, o Tarnyba priimdama sprendimą netinkamai vertino pareiškėjos skunde pateiktas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė teisės aktus susijusius su nuosavybės atkūrimu, taip pat pareiškėja nesutinka su Tarnybos sprendime padaryta išvada, jog planuojama teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka, taip pat atvejai ir tvarka, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d., toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projektų rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirtie valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimo) 2.15 punkto reikalavimus.
„<...>laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. <...>“
Pareiškėja nesutikdamas su Tarnybos sprendimu nurodo, kad ji nepagrįstai rėmėsi Nutarimo 2.15 punkte nurodytomis nuostatomis dėl 10 metrų pločio reikalavimo taikytinoms gyvenamosiose teritorijose, kai kitos paskirties teritorijose pagal Nutarimo 2.15 punktą yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, o siauros juostos, šlaito ar griovio apibrėžimas nėra pateiktas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su, kaip teigiama, netinkamu Nutarimo 2.15 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, pažymi, kad 2.15 punkto pirmoje pastraipoje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, o antrojoje-ketvirtojoje pastraipose pateikiami paaiškinimai, kas 2.15 punkto pirmosios pastraipos prasme laikytina siaura juosta, šlaitais ar grioviais, taip pat nurodomi maksimalūs leistini įsiterpusio žemės sklypo, kuris gali būti parduodamas ar išnuomojamas, dydžiai, kurie priklauso nuo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto teritorijų naudojimo būdo. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, ir nustatoma, kokiais atvejais tokie sklypai gali būti didesni. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nurodoma, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos skunde (48 punktas) pateiktą schemą ir sklypo ribų nuotrauką, daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai nurodo, jog šiaurinėje pusėje planuojamas sklypas ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos schemos (skundo 71 punktas) pareiškėja planuoja prijungti tik dalį laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp Žemės sklypo ir Gariūnų gatvės. Pažymėtina, jog įsiterpęs žemės sklypas gali būti apribotas kelių (gatvių). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog planuojamas prijungi sklypas šiaurinėje dalyje ir vakarinėje dalyse ribojasi su pravažiavimo keliu, todėl siekiamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta nepriklausomai nuo jo kraštinių pločio.
Su tokiu pareiškėjos aiškinimu teismas nesutinka. Kaip jau buvo minėta, įsiterpusios žemės juostos apibūdinimas yra pateiktas Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje, kuri nustato, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Ši nuostata taikoma įsiterpusiems sklypams formuojamiems tiek gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, tiek ir kitose teritorijose, o priklausomai nuo teritorijos, kurioje jie formuojami, įsiterpę sklypai skiriasi dydžiu (atitinkamai 0,04 ha ir 0,5 ha).
Kaip matyti iš pareiškėjos skunde pateiktos planuojamo sklypo schemos, nagrinėjamu atveju planuojamos įsiterpusios žemės juostos plotis svyruoja nuo 7,98 iki 22,43 m, t.y. žemės juostos plotis yra didesnis nei Nutarime numatytas 10 metrų, kas paneigia galimybę ginčo žemės sklypą laikyti siaura juosta ir priskirti įsiterpusiam žemės sklypui. Dėl šių argumentų pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad ginčo sklypas turėtų būti pripažįstamas įsiterpusiu žemės plotu, nes kitose teritorijose formuojamiems įsiterpusiems sklypams yra taikytinas vienintelis apribojimas – prijungiamo sklypo dydis, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamais Skyriaus ir Tarnybos sprendimais, pagristai konstatuota, jog projektuojamas kaip įsiterpęs sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima išnuomoti pareiškėjai kaip besiribojančio valstybinės žemės sklypo nuomininkei ne aukciono būdu, ir dėl to atsisakyta išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui. Konstatuotina, kad NŽT skyrius ir Tarnyba nagrinėjamu atveju priimdami skundžiamus sprendimus esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, skundžiami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti šiuos individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie (įskaitant ir argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo) nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 1 730,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1655,58 Eur bei duomenis, pagrindžiančias patirtas išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gariūnų ekologiniai projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.