Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovams V. S. ir H. S. nedalyvaujant, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovei G. V. nedalyvaujant, dalyvaujant jos atstovui advokatui K.Rakauskui, bei atsakovo AB DNB NORD bankas atstovui advokato padėjėjui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir H. S. ieškinį atsakovams G. V. ir AB DnB NORD bankas dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovai pageidavo šią namo dalį įsigyti be suvaržymų. Pardavėjas G. V. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas patvirtinti įkeitimo teisės pagal 1994 m. gegužės 27 d. įkeitimo sutartį pasibaigimą, tačiau prašymas 2009-07-20 hipotekos teisėjo nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad kreditoriaus reikalavimas nėra įvykdytas. Todėl ieškovai iš savo lėšų padengė atsakovės G. V. kreditą atsakovui AB DnB NORD bankas. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad atsakovė G. V. 1997m. balandžio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimą pagal tuo metu galiojusio BK 274 str. 3 d. (svetimo turto užvaldymas) ir iš jos AKB „Nida“ buvo priteistas 11018,57 Lt dydžio žalos atlyginimas. Nei AKB „Nida“, nei teisių perėmėjas AB DnB NORD bankas nesiėmė jokių veiksmų, kad iš atsakovės G. V. išieškoti skolą, nuslėpė faktus apie 1997 metais vykusį baudžiamąjį procesą, bet priėmė iš ieškovų 11018,57 Lt kaip skolos už G. V. grąžinimą.

Atsakovas AB DnB NORD bankas be jokio teisinio pagrindo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl pagal LR CK 6.237 str. 1 d. turi tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta.

Atsakovas vertina, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad bankas būtų elgęsis nesąžiningai. Ieškovai savo interesais ir savo rizika įvykdė prievolę už atsakovę G. V., todėl negali reikalauti iš banko grąžinti jų sumokėtą pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal 1994-05-27 trumpalaikio kredito sutartį AKB „Nida“ suteikė G. V. 20000 Lt dydžio paskolą ir nustatė paskolos grąžinimo terminą 1994-11-27 (152 b.l., I t.). Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui AKB „Nida“ naudai buvo įkeista V. V. priklausanti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (153 b.l., I t.). Atsakovei G. V. laiku negrąžinus skolos (143, 144 b.l. I t.), Molėtų rajono 1-asis notarų biuras 1995-03-28 išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos iš G. V. išieškojimo (147 b.l., I t.), 1995-03-16 kreditorius kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo antstolių kontorą dėl arešto G. V. turtui uždėjimo (141 b.l., I t.), 1995-09-14 Utenos rajono apylinkės teismo antstolių kontora pranešė V. V. ir G. V., kad 1995-09-14 bus vykdomos V. V. įkeisto gyvenamojo namo varžytynės (140 b.l., I t.). Ir nors buvo pradėtas priverstinis skolos, suteiktos pagal 1994-05-27 trumpalaikio kredito sutartį, išieškojimas iš G. V. ir iš įkeisto V. V. priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau išieškojimas nebuvo baigtas, o 1995-09-01 pradėtas tardymas baudžiamojoje byloje, kurioje 1997-04-28 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė G. V. pripažinta kalta pagal LR BK 274 str. 3 d. (sukčiavimas stambiu mastu), tame tarpe ir dėl trumpalaikio kredito pagal 1994-05-27 sutartį su AKB „Nida“ (baudž. byla Nr. 1-17-1997, 169-171 b.l.). Šiuo nuosprendžiu AKB „Nida“ naudai pagal šio banko ieškininį pareiškimą (baudž. bylos Nr. 1-17-1997 57 b.l.) iš G. V. priteista 11018,57 Lt. 1997m. gegužės 14 d. AKB „Nida“ išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos 11018,57 Lt skolos išieškojimo, tačiau 1997-06-16 aktas apie išieškojimo negalimumą liudija, kad antstoliai, vykdydami priteistos žalos iš G. V. išieškojimą, jokio areštuotino turto nerado (130-131, 132-135, b.l., I t.).

Vykstant AKB „Nida“ likvidavimo procedūrai, likviduojamas AKB „Nida“ 2002 m. vasario 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 58/2002 perleido tuometiniam AB Lietuvos žemės ūkio bankas (dabar – AB DnB NORD bankas) reikalavimo teisę į skolininkės G. V. 11018,57 Lt skolą pagal Utenos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-1997 (79-80 b.l., II t.)

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2001-04-27 mirė AKB naudai įkeisto turto savininkas V. V. (12 b.l., I t.). Po V. V. mirties jo vardu turėtą turtą, tame tarpe ir įkeisto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paveldėjo V. V. įpėdiniai L. K. ir G. V. (28 b.l., II t.).

Utenos rajono apylinkės teismas 2009-02-23 nutartimi pagal G. V. prašymą panaikino Utenos rajono apylinkės teismo antstolių kontoros 1995-08-22 turto arešto aktu taikytą V. V. nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies areštą (10 b.l., I t.). Utenos rajono apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi (15 b.l., I t.) atmetė G. V. prašymą dėl įkeitimo teisės pasibaigimo. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad atsakovas AB DnB NORD bankas 2009-07-14 raštu Nr. 30.56.14/4007 informavo teismą, kad bankrutavusio AKB „Nida“ reikalavimo teises į G. V. suteiktą paskolą perėmė AB DnB NORD bankas, ir kad šis skolinis įsipareigojimas iki šiol neįvykdytas. Šio rašto pagrindu Utenos rajono apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi atmetė G. V. prašymą išregistruoti hipoteką.

Atsakovas AB DnB NORD bankas 2009-09-21 raštu (14 b.l., I t.) informavo G. V., kad 2002-02-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 58/2002 AKB „Nida“ perleido reikalavimo teises į G. V. 1994-05-27 trumpalaikio kredito sutartimi Nr. 10 suteiktą kreditą, šios prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas V. V. priklausantis turtas, prievolė pagal šią kredito sutartį neįvykdyta, skola yra 11018,57 Lt.

2009 metų gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 114 (13 b.l., I t.) ieškovas H. S. atsakovui AB DnB NORD bankas sumokėjo 11018,57 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydamas – pagal banko „Nida“ reikalavimą į G. V. skolą. Pagal 2010-02-19 pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai iš V. V. įpėdinių įsigijo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (20-25 b.l., I t.) ir 2010-02-24 įregistravo nuosavybės teises į turtą (16-18 b.l., I t.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 1997-04-28 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovę G. V. pripažinus kalta pagal LR BK 274 str. 3 d. (sukčiavimas stambiu mastu), tame tarpe ir dėl trumpalaikio kredito pagal 1994-05-27 sutartį su AKB „Nida“ ir šiuo nuosprendžiu AKB „Nida“ naudai pagal šio banko ieškininį pareiškimą iš G. V. priteisus 11018,57 Lt, buvo panaikinti tarp atsakovės G. V. ir AKB „Nida“ anksčiau egzistavę paskoliniai santykiai, tuo pačiu ir įkeitimo už G. V. skolą santykiai. Tai patvirtina ir buvusio AKB „Nida“ veiksmai, atliekant šio banko likvidavimo procedūras, ir perduodant AB Lietuvos žemės ūkio bankui reikalavimo teisę 11018,57 Lt iš G. V. ne 1994-05-27 trumpalaikio kredito sutarties pagrindu, bet pagal Utenos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr.1-17-1997, nors atsakovas AB DnB NORD bankas bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi nuostatos, kad jie turėjo reikalavimo teisę į G. V. skolą pagal minėtą trumpalaikio kredito sutartį, nežiūrint į tai, kad rašytiniai įrodymai – oficialūs dokumentai patvirtina kitus faktus.

Taigi atsakovas AB DnB NORD bankas, perėmęs reikalavimo teisę į 11018,57 Lt iš G. V., turėjo galimybes teismo nuosprendžiu priteistą sumą žalos atlyginimui išsiieškoti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, ir kaip pagrįstai nurodė atsakovė G. V., šiuo metu jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., LR CK 1.125 str., 1.131 str.).

LR CK XX skyrius reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo klausimus.

Pagal LR CK 6.237 str. nuostatas asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. L. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos futbolo federacija v. UAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-561/2009; ir kt.).

Taigi pažeistoms teisėms pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas ginti būtina prielaida yra ta, jog turi būti praturtėta arba įgyta turto be teisinio pagrindo, t. y. praturtėjimo ar turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis).

Kadangi V. V. įpėdiniams kitais aukščiau minėtais būdais nepavyko pašalinti kliūčių, trukdančių parduoti paveldėto už atsakovės G. V. skolą įkeisto gyvenamojo namo dalį, nes turtą ieškovai norėjo įsigyti be apsunkinimų, todėl namo dalį ketinę pirkti ieškovai H. S. ir V. S. 2009-12-09 sumokėjo atsakovui AB DnB NORD bankas tariamai už G. V. negrąžintą paskolą 11018,57 Lt, kad būtų panaikintos kliūtys įsigyti nekilnojamąjį turtą be įkeitimo, tai yra ieškovai sumokėjo bankui tariamą skolą, nebūdami paskolos sutarties šalimi.

Teismas vertina, kad atsakovas AB DnB NORD bankas, neturėdamas reikalavimo teisės į 11018,57 Lt skolą iš trumplaikio kredito sutarties, atsakydamas įkeisto nekilnojamojo turto buvusio savininko V. V. įpėdiniui G. V., suklaidino šį asmenį, nurodydamas, kad 2002-02-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 58/2002 AKB „Nida“ perleido reikalavimo teises į G. V. 1994-05-27 trumpalaikio kredito sutartimi Nr. 10 suteiktą kreditą, ir kad šios prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas V. V. priklausantis turtas, prievolė pagal šią kredito sutartį neįvykdyta, skola yra 11018,57 Lt, taip pat atsakovas AB DnB NORD bankas suteikė neteisingą informaciją ir 2009-07-14 raštu Nr. 30.56.14/4007, kurio pagrindu Utenos rajono apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi atmetė G. V. prašymą išregistruoti hipoteką, tai yra bankas elgėsi nesąžiningai.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas AB DnB NORD bankas, žinodamas, kad skolos grąžinimo prievolę vykdo trečias amuo, tai yra ne sutarties šalis, laikydamasis LR CK 6.50 str. reikalavimų, turėjo išsiaiškinti, ar skolininkė G. V. neprieštarauja, kad 11018,57 Lt bankui sumokėtų ieškovai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš G. V. būtų pareikalauta tokia informacija ir kad ji neprieštarauja, kad už ją būtų įvykdyta prievolė.

Nors atsakovas AB DnB NORD bankas ir nepripažino, kad neturėjo reikalavimo teisės į 11018,57 Lt iš G. V. pagal trumpalaikio kredito sutartį, tačiau teismas vertina, kad atsakovui buvo gerai žinoma, koks reikalavimas buvo perleistas iš AKB „Nida“. Žinodamas, kad yra perleistas reikalavimas į 11018,57 Lt iš G. V. teismo nuosprendžio pagrindu, ką patvirtina paties atsakovo pateikti dokumentai (79-80 b.l., I t., 131-135 b.l.), bankas, būdamas profesionalus kreditų teikėjas, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, ir negalėjo priimti iš ieškovų 11018,57 Lt, dar ir tuo pagrindu, kad pagal LR CK 6.50 str. nuostatas prievolę, kylančią iš nusikaltimo, turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo asmeniškai.

Atsakovas AB DnB NORD bankas neįrodė, kad yra pagrindai, numatyti LR CK 6.241 str.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad atsakovas AB DnB NORD bankas priėmė 11018,57 Lt iš ieškovų, neturėdamas tam teisinio pagrindo (šiuo atveju neturėdamas reikalavimo teisės pagal trumpalaikio kredito sutartį), tai yra įgijo iš ieškovų tai, ko jis neturėjo ir negalėjo iš jų gauti, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovams 11018, 57 Lt, nes nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsirado prievolė ieškovams sumokėti šią sumą, ieškovai, turėdami neteisingą banko informaciją apie G. V. skolą pagal kredito sutartį ir namo dalies įkeitimą už G. V. kreditą bei siekdami, kad būtų panaikintas įkeitimas, tai yra siekdami įsigyti nuosavybėn įkeitimu neapsunkintą turtą, skolos sumokėjimo veiksmus atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika bei nesant kitų ieškovų pažeistų teisių gynybos būdų, tai yra esant pagrįstam ieškovų reikalavimui pagal LR CK 6.237 str.

Priteisus ieškovų naudai 11018,57 Lt, priteistinos iš atsakovo AB DnB NORD bankas ieškovams ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 11018,57 Lt sumą už laikotarpį nuo 2009-12-09, tai yra nuo pinigų sumokėjimo atsakovui dienos iki visiško skolos grąžinimo (LR CK 6.240 str. 1 d.).

Ieškovai prašė priteisti skolą iš atsakovų AB DnB NORD bankas ir G. V. 11018,57 Lt solidariai. Šis ieškovų prašymas laikytinas nepagrįstu, kadangi pagal LR CK 6.6 str. 1 d. nuostatas solidarioji atsakomybė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Ieškovai neįrodė esant bent vieną iš pagrindų solidariajai atsakomybei atsakovų atžvilgiu kilti.

Todėl likusioje dalyje ieškovų ieškinys aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu atmestinas.

Ieškovai patyrė 1600 Lt advokato išlaidų (7, 88 b.l., I t.). Šios ieškovų patirtos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. laikytinos pagrįsto dydžio.

Ieškovai taip pat patyrė 201,76 Lt išlaidų, apmokėdami antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą (65 b.l., I t.) bei ieškinį apmokėjo 330 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (8 b.l., I t.).

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovų ieškinys patenkintas pilnai, priteisiant 11018,57 Lt iš vieno atsakovo AB DnB NORD bankas, todėl iš atsakovo AB DnB NORD bankas ieškovų naudai priteistina 1600 Lt ieškovų patirtų advokato pagalbos išlaidų, 330 Lt žyminio mokesčio ir 201,76 Lt už antstolio atliktus veiksmus (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Atsakovė G. V. patyrė 500 Lt advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos taip pat laikytinos pagrįsto dydžio ir nors atsakovės G. V. atžvilgiu ieškovų ieškinys atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakove G. V. patraukta AB DnB NORD bankas ieškovams suteiktos klaidingos informacijos apie skolos susidarymą pagrindu, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo AB DnB NORD bankas atsakovės G. V. naudai.

Iš atsakovo AB DnB NORD bankas valstybės biudžeto naudai taip pat priteistinos teismo turėto procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartimi taikytos ir Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-13 nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės G. V. turto areštas (TAA Nr. 0410003441).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas ieškovų V. S. ir H. S. naudai 11018,57 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11018,57 Lt sumą už laikotarpį nuo 2009-12-09, tai yra nuo pinigų sumokėjimo atsakovui dienos, iki visiško sprendimo įvykdymo, 330 Lt ieškovų sumokėto žyminio mokesčio išlaidoms padengti, 1600 Lt ieškovų patirtoms advokato pagalbos išlaidoms padengti ir 201,76 Lt ieškovų sumokėtoms antstoliui išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas į valstybės biudžeto pajamas 41,11 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas atsakovės G. V. naudai 500 Lt jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartimi taikytas ir Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-13 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės G. V. turto areštą (TAA Nr. 0410003441).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.