Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys J. T., G. T. ir antstolis D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinei teismų nutartimis priteistų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas bei teismų praktiką, susijusią su povedybinės sutarties sudarymo įtaka sutuoktinių asmeninėms prievolės, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolis D. K. vykdo notaro 2010 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-945 dėl 279.692,10 Lt skolos ir 6 % dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko G. T. išieškotojui A. A. (b.l. 3). Antstolis vykdydamas išieškojimą nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi priteisė 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas skolininko sutuoktinei, todėl 2014 m. spalio 17 d. patvarkymu areštavo šias bylinėjimosi išlaidas ir pasiūlė išieškotojui per 14 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, papildant 2014 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine, dalies nustatymo. Antstolis taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36299-912/2014 priteisė skolininko sutuoktinei 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl 2014 m. gruodžio 2 d. pasiūlė išieškotojui per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo kreiptis į teismą, papildant 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 18).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36299-912/2014 buvo panaikintas antstolio D. K. 2014 m. liepos 17 d. siūlymas dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/08317. Tačiau 2014 m. liepos 17 d. patvarkymu antstolis buvo nukreipęs išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir siūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tai yra jam priklausančios sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36434-566/2014 buvo atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininko G. T. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine J. T., dalies nustatymo. Tačiau šioje byloje taip pat buvo nagrinėjamas išieškotojo prašymas nustatyti, kad skolininkui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančių ir į sąskaitas pateksiančių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės ar įstaigos. Teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad išieškojimo nukreipimas į tokį turtą galėjo būti atnaujintas ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 18 d. Taigi minėtose nutartyse buvo nagrinėjamas antstolio patvarkymas išieškoti iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų bei banko sąskaitų ir išieškotojo prašymas nustatyti jo dalį minėtose sutuoktinės gaunamose pajamose ir piniginėse lėšose. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36434-566/2014 buvo konstatuota, kad išieškojimo nukreipimas į tokį turtą galėjo būti atnaujintas ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 18 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje antstolis išieškojimą nukreipė ne į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas bei lėšas banko sąskaitose, bet į jai teismo sprendimais priteistas konkrečias bylinėjimosi išlaidas. Taigi šio antstolio patvarkymo bei išieškotojo prašymo dalykas yra visai kitas, negu aukščiau aptartose bylose. Šios sumos skolininko sutuoktinei buvo priteistos 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. spalio 27 d. Išieškotojas prašymą dėl skolininko turto dalies teismo priteistose bylinėjimosi išlaidose nustatymo pateikė 2014 m. lapkričio 7 d. Taigi faktiškai buvo praėjęs ir CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų terminas. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad išieškotojas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Taip pat konstatuotina, kad skundžiama nutartis neprieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-36434-566/2014, nes nagrinėjamoje byloje išieškojimo dalykas yra visiškai kitas.

Byloje nustatyta, kad skolininkas su sutuoktine 2010 m. gegužės 28 d. sudarė povedybinę sutartį Nr. 1-2766, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre 2010 m. gegužės 31 d. Šia sutartimi sutuoktiniai nustatė sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisinį režimą. Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Pirmos instancijos teismas, tenkindamas išieškotojo prašymą ir pripažindamas, jog skolininko sutuoktinei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis priteistų išlaidų priklauso skolininkui, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-11-115/2012 ir 2012 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1884-345/2012. Tuo tarpu suinteresuotasis asmuo nurodė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-257-212/2013, kurioje buvo padaryta priešinga išvada. Pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismų praktika šiuo klausimu yra nevienoda. Aukščiau minėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Jeigu kitas sutuoktinis davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, tai, nepakakus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Minėtoje byloje kreditorius ginčijo povedybinės sutarties dalį dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo nustatymo. Taigi kasacinio teismo išaiškinimas yra susijęs su išaiškinimu, ar povedybinės sutarties sąlygos pažeidžia kreditoriaus teises ar ne. Šiuo atveju buvo nustatyta, jog sudaryta povedybinė sutartis nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas iki 2010 m. gegužės 28 d. sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad skolininkas pagal vekselį gautas lėšas panaudojo šeimos interesais, todėl pripažintina, kad tai yra jo asmeninė prievolė, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jo asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010 m. gegužės 28 d., dalį. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skolininko sutuoktinei bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos 2014 m., tai yra jau po povedybinės sutarties sudarymo. Teismo procesai, kuriuose suinteresuotajam asmeniui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, buvo pradėti taip pat po povedybinės sutarties sudarymo. Skolininko sutuoktinė šiuose procesuose gynė savo asmenines turtines teises, todėl pripažintina, kad advokatui už teisinę pagalbą mokėjo iš savo asmeninių lėšų bei teismo nutartimis grąžintos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos jos asmeniniu turtu, į kurį negali būti nukreiptas skolininko skolos išieškojimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymą atmetant.

Suinteresuotasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu patyrė 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.15 punkto nustatytą maksimalų 515,00 Lt dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą. Todėl suinteresuotajam asmeniui priteistina 515,00 Lt (149,15 €) suma.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui G. T. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. T. turto – pinginių lėšų, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014 priteistų 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi priteistų 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atmesti.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 149,15 € bylinėjimosi išlaidų.