- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1884-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03015-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- B. L., G. L., V. Č.
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų B. L. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Č., G. L., B. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti, kad ½ dalis B. L. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui G. L.; nustatyti, kad 250 vnt. UAB „Biliardo piramidė“ vardinių paprastųjų akcijų priklauso skolininkui G. L.; nustatyti, kad 25 vnt. UAB „Bilijava“ paprastųjų vardinių akcijų priklauso skolininkui G. L.; nustatyti, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad B. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 8 d. vykdomąjį įrašą antstolis V. Č. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko G. L. išieškotojo M. M. naudai. Skolininkas nuo 1994-07-30 yra susituokęs su B. L.. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudaryto nebuvo. Kadangi skola pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 8 d. vykdomąjį įrašą atsirado santuokoje, bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku kokia dalis jų priklauso skolininkui asmeniškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo prašymą pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuotieji asmenys B. L. ir G. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė iš dalies sutinkantys su pareiškėjo prašymu. Sutiko, kad būtų nustatyta, jog pareiškime nurodyti automobiliai priklauso suinteresuotiems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Prašė nustatyti, kad G. L. priklauso 250 vnt. UAB „Biliardo piramidė“ ir 25 vnt. UAB „Bilijava“ akcijų. Nesutiko, kad B. L. gaunamas atlyginimas yra skolininkų bendros pajamos, kadangi jie sudarė povedybinę sutartį, kurioje numatė, kad pajamos iš darbo, įgytos kiekvieno sutuoktinio savo vardu yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo M. M. pareiškimą tenkino. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas nustatyti, kad ½ dalis B. L. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui G. L. tenkinamas CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų G. L. ir B. L. šio prašymo netenkinimo motyvą, jog B. L. gaunamas atlyginimas nėra skolininkų bendros pajamos, kadangi sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kurioje nurodė, kad sutuoktinių gautos pajamos iš darbo ir kitų veiklų kiekvienas sutuoktinis įsigyja savo vardu jų santuokos metu, kadangi povedybinė sutartis sudaryta po skolininko G. L. prievolės atsiradimo, o vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys B. L. ir G. L. prašo nutartį dalyje dėl ½ B. L. esamų ir būsimų lėšų pripažinimo G. L. pajamomis. Nurodo, kad CK sutuoktiniams numato galimybę pasirinkti, kokį turto teisinį režimą nustatyti. Tą sutuoktiniai gali padaryti sudarę vedybų sutartį. Skolininkai povedybinėje sutartyje numatė, kad pajamos įgytos iš darbo, įgytos vieno sutuoktinio savo vardu yra ir ateityje bus asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Skolininkai povedybinėje sutartyje pasirinko visiško atskirumo teisinį režimą ir toks jų pasirinkimas nulemia atsakomybę pagal prievoles – skolininkai kiekvienas atsako už savo prievoles tik asmeniniu turtu. Teismas nustatydamas, kad G. L. priklauso ½ B. L. esamų ir būsimų lėšų neatsižvelgė į skolininkų sudarytą povedybinę sutartį bei nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių civilinę atsakomybę sudarius vedybų sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo išieškotojo M. M. pateiktą Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro 2012 m. gegužės 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. 5030 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. L. (b.l. 5,6,9). 2012-06-25 raštu antstoliui CPK 667 str. pagrindu pasiūlius, išieškotojas M. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko G. L. dalies turte, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su B. L., nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo prašymas tenkinamas CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl B. L. ½ dalies pajamų, esamų ar būsimų lėšų priklausymo G. L. padarė išvadą, kad skolininkų povedybinė sutartis sudaryta po skolininko G. L. prievolės atsiradimo, o vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nustatydamas, kad G. L. priklauso ½ B. L. esamų ir būsimų lėšų neatsižvelgė į skolininkų sudarytą povedybinę sutartį bei nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių civilinę atsakomybę sudarius vedybų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų argumentacija nesutinka.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotų asmenų povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko G. L. privolės atsiradimo 2012-02-26 (b.l. 9,10). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Apeliancinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentu, jog pagal CK 3.114 straipsnio 1 dalį skolininkai savo povedybinėje sutartyje numatę, jog pagal savo prievoles jie atsako tik savo asmeniniu turto, todėl skundžiama nutartis prieštarauja minėtam CK straipsniui, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB Nord v. SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu bei vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu pagrįstai nustatė, kad ½ dalis B. L. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui G. L.. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka galiojančias teisės normas, todėl pripažintinas teisėtu bei pagrįstu ir naikinti apskųstąją teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.