Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1252-329/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Redžius“, R. K., L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti neteisėtus antstolės veiksmus vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštą piniginėms lėšoms, esančioms visose pareiškėjos sąskaitose AB Šiaulių banke. Nurodė, kad antstolė, pažeisdama teisės normas, nepriėmė patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą (nutartį) vykdyti ir jo kopijos su vykdymo išlaidų apskaičiavimu neišsiuntė pareiškėjai. Antstolė neatliko jokių parengiamųjų veiksmų ir taikė pareiškėjos piniginių lėšų visose jos sąskaitose areštą nenustačiusi, ar yra kito areštuotino pareiškėjos turto. Antstolė nenurodė leisti pareiškėjai iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, nesudarė areštuojamojo turto apyrašo ir jo kopijos neišsiuntė pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino antstolės veiksmus vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriais ji areštavo vieno iš solidarių bendraatsakovų pinigines lėšas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl procedūrinių pažeidimų

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 587 straipsnio 4 punktas, 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/ skolą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagristai per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų iš esmės nepažeidė.Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/16/00070 matyti, kad antstolė S. Ž. 2016 m. sausio 28 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pradėjo vykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1368-173/2016, kuria UAB „Redžius“ naudai taikytas areštas 43 501 Eur vertės atsakovų R. K., L. Ž. ir UAB „Arisava“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai atsakovų piniginėms lėšoms ar turtinėms teisės, esančioms pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. UAB „Arisava“ iš areštuotų piniginių lėšų leista mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su pareiškėju. 2016 m. sausio 28 d. antstolė patikrino UAB „Arisava“ turtinę padėtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „Arisava“ nekilnojamojo turto neturi. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, UAB „Arisava“ vardu nėra registruota transporto priemonių. 2016 m. sausio 28 d. reikalavimu antstolė iki 2016 m. vasario 5 d. pareikalavo iš UAB „Arisava“ pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą. 2016 m. sausio 29 d. antstolė surašė turto aprašą, kuriuo areštavo UAB „Arisava“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 14 500 Eur pinigines lėšas. Grįžus neįteiktiems 2016 m. sausio 28 d. patvarkymui ir reikalavimui, 2016 m. vasario 9 d. antstolė kitu adresu išsiuntė reikalavimą UAB „Arisava“ per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad 2016 m. sausio 28 d. patvarkymo ir reikalavimo pareiškėja pašte negalėjo atsiimti dėl nuo jos valios nepriklausančios priežasties. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad pareiškėjos buveinė adresu Tarpučių g. 148, Marijampolėje, buvo registruota nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2016 m. sausio 19 d., buveinės adresas pakeistas į J. Janonio g. 12, Marijampolėje. Ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1368-173/2016, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pateiktas per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2016 m. sausio 19 d. Dėl to manytina, jog ieškovas teisingai nurodė paskutinį jam žinomą pareiškėjos buveinės adresą Tarpučių g. 148, Marijampolėje. Nustatyta, kad antstolė 2016 m. sausio 28 d. patvarkymą ir reikalavimą dėl turimo turto pareiškėjai išsiuntė teismo nutartyje nurodytu adresu Tarpučių g. 148, Marijampolėje. Nors antstolė privalėjo vadovautis ir viešojo registro duomenimis, kita vertus, vertinant protingumo principu, pareiškėja kaip juridinis asmuo irgi turėjo suprasti, jog tam tikrą laiką yra galimybė gauti laiškus, adresuotus ankstesniu adresu Tarpučių g. 148, Marijampolėje (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad galimybę procesinius dokumentus gauti šiuo adresu pareiškėja turėjo, nes Tarpučių g. 148, Marijampolėje, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs R. K., kartu su pareiškėja esantys atsakovais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1368-173/2016 ir dėl to privalančiais bendradarbiauti (CPK 8 straipsnis). Iš toje byloje pareikšto ieškinio 6-jo priedo matyti, kad R. K. ir S. Ž., gyvenanti tuo pačiu adresu kaip atsakovas L. Ž., yra pareiškėjos įmonės savininkai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių R. K. buvo įteikta 2016 m. sausio 30 d., L. Ž. – 2016 m. sausio 28 d., jie dėl jos pateikė atskiruosius skundus. Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėja žinojo apie antstolės atsiųstą korespondenciją, tačiau nesikreipė dėl registruotos pašto siuntos atsiėmimo, nesidomėjo, ar jai yra atsiųstų laiškų, todėl 2016 m. sausio 28 d. antstolės išsiųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti dėl jos pačios neveikimo. Antstolė 2016 m. vasario 9 d. reikalavimą išsiuntė pakartotinai UAB „Arisava“ adresu J. Janonio g. 12, taigi nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės teisės vykdymo procese buvo iš esmės pažeistos.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl turto aprašo neišsiuntimo piniginių lėšų areštas nėra neteisėtas. CPK 147 straipsnio 6 dalis numato, kad, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo vykdyti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12² punktas). Antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje nenurodė tikslių areštuojamo turto duomenų. Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, rinko duomenis apie pareiškėjai priklausantį registruotą turtą ir ėmėsi teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tokiais veiksmais ji įstatymo numatytų normų nepažeidė. Antstolė pagrįstai surašė 2016 m. sausio 29 d. pirminį turto aprašą ir jį pateikė turto arešto registro tvarkytojai, nes, turto aprašo per nustatytą terminą nepateikus turto arešto registro tvarkytojai, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustotų galioti dėl antstolės netinkamų veiksmų (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Kadangi turto aprašas bus patikslintas pareiškėjai pateikus 2016 m. vasario 9 d. reikalavime nurodytus duomenis apie turimą turtą, nėra pagrindo spręsti, jog iki šių duomenų pateikimo piniginių lėšų areštas yra neteisėtas.Suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės sudarytų savarankišką skundo dėl antstolės veiksmų dalyką, jei toks skundas būtų pateiktas, todėl šioje apeliacinėje byloje dėl jų nepasisakytina (CPK 320 straipsnis).

Dėl piniginių lėšų arešto apimties bendraskolių atžvilgiu

Atmestini apelianto argumentai dėl piniginių lėšų arešto, neįvertinus bendraskolių turimo turto vertės. Ieškinys, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikštas solidariems bendraskoliams, todėl ieškovas turės teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, ieškovas įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Dėl to kitų bendraskolių turimo turto vertė neturi reikšmės, antstolei vykdant vykdomąjį dokumentą pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad vykdant teismo nutartį yra areštuotas ir kitų bendraatsakovų turtas. Apeliantė nepagrįstai remiasi teismų praktika, kurioje teismai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendraskoliams taikymo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Programavimo paslaugų centras“ v. UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O., bylos Nr. 2-1458/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „PGP investicija“ v. V. P., I. P., A. P., N. P., N. M., S. V., D. V., A. B., V. B., S. Z., B. A. Z., bylos Nr. 2-472/2010), todėl ja nesivadovautina sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendraskoliams. Paminėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-1250-571/2016 spręsdamas bendraskolio L. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, pagrįstą iš esmės analogiškais motyvais, šio skundo nepatenkino. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1194-260/2016 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos teisės vykdymo procese iš esmės nebuvo pažeistos, o antstolė, areštavusi pareiškėjos pinigines lėšas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisės normas. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.