Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-03 · Administracinė byla Nr. I1-4648-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
I1-4648-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01114-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4648-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01114-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5 000 Eur neturtinę žalą.

Skunde (b. l. 1–8) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose kalinamiems asmenims maistas tiekiamas ir gaminamas nesilaikant higienos normų, netinkamai vykdant maitinimo organizavimą. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. dažnai teko maitintis atšalusiu, prastos kokybės maistu arba maisto negaudavo. Nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d. jis negavo dietinio maitinimo, kuris nepertraukiamai buvo paskirtas nuo 2015 m. kovo mėnesio, bendro maisto negalėjo valgyti, todėl buvo alkanas arba kentėjo skausmus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2S-3986 pripažino, kad buvo pažeista jo teisė dėl pavėluotai skirto dietinio maitinimo. 2019 m. liepos 30 d. pusryčių metu negavo sūrio, taip pat vaisiaus (obuolio) priklausančių pagal dietinį valgiaraštį. Buvo tiekiamas sugedęs maistas, pasibaigusio galiojimo pieno produktai. Grįžęs iš kitos įstaigos negavo obuolio, varškės, sviesto, pareigūnai paaiškino, kad jiems nepriklauso tikrinti, kas grįžta ir kokį maistą skirti. Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. dietinis maitinimas jam buvo nutrauktas, todėl 63 dienas turėjo būti alkanas ir kentėti skausmus. Išreiškė nuomonę, kad pagal teisės aktus nuteistajam paprašius pasverti maistą ar pamatuoti maisto temperatūrą, administratorė privalo tokius prašomus veiksmus atlikti. Ne kartą kreipėsi į Marijampolės pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos dėl netinkamo maitinimo, gaudavo neišsamius, prieštaringus, nepagrįstus, neatitinkančius tikrovės (melagingus) atsakymus, situacija po kreipimųsi nepasikeitė. Rašė prašymą Marijampolės PN dėl negalėjimo nusiplauti rankų pavalgius, nes užrakinami varteliai į valgyklą. Parengtame atsakyme nėra nė vieno žodžio apie valgykloje įrengtus vartelius. Dėl netinkamos mitybos jam tenka kęsti diskomfortą, kurį sukelia pilvo, kepenų, skrandžio skausmai, atsirado sveikatos sutrikimų, kuriuos tenka gydytis medikamentais, patiria emocinių išgyvenimų, jaučiasi nevisavertis, pažeidžiamas. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 40–45) nurodė, kad maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, valgiaraščiai skelbiami interneto tinklalapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose, nuteistųjų skaitykloje. Maisto pavyzdžiai periodiškai teikiami Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui. Maisto energetinės vertės ar kokybės neatitikimai nebuvo nustatyti. Pažeidimų patikrinimo metu nenustatė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas buvo nutrauktas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 27 d., nes tokiam maitinimui skirti nebuvo jokių indikacijų. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl maitinimo į psichologus kreipęsis nebuvo. Valgykloje yra sudarytos visos sąlygos nusiplauti rankas tiek prieš valgį, tiek po jo. Darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 5 d., 7 d.; b. l. 153, 154, 155), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 8), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 45), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. atsakovui netinkamai organizuojant maitinimą, neišsamiai, prieštaringai, nepagrįstai, melagingai atsakant į jo skundus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyrė, nes negavo dietinio maitinimo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d. Atsakovas minėtos aplinkybės iš esmės neginčijo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, turi būti imperatyviai vykdomas ir kad teisės aktai reglamentuojantys tinkamo nuteistųjų maitinimo užtikrinimą taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą.

Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios pareiškėjui buvo rekomenduotas dietinis maitinimas (B b. l. 35, 36). Pareiškėjas 2019 m. liepos 1 d. prašymu (b. l. 74) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių prašydamas skirti jam priklausantį dietinį maitinimą, nurodė, kad į Marijampolės PN jis atvyko 2019 m. birželio 26 d. Atsakovas pareiškėją informavo, kad dietinis maitinimas jam bus skirtas nuo 2019 m. liepos 8 d. (b. l. 10). Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte (b. l. 11) apgailestavo, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas pavėluotai ir pareiškėją informavo, kad prašys Marijampolės PN administraciją užtikrinti savalaikį dietinio maitinimo tiekimą nuteistiesiems.

Pagal šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl negauto dietinio maitinimo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d. (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją). Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje (b. l. 38) įpareigojo atsakovą pateikti informaciją apie dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimą nuo 2019 m. birželio 26 d. Atsakovas aplinkybės, kad dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo skirtas nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d., nepaneigė ir jos nepaaiškino. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl negauto dietinio maitinimo iki 2019 m. liepos 8 d. nepaneigus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis.

LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-552-2158/2013) yra išaiškinęs, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas. Teismo vertinimu Marijampolės PN administracijai turėjo būti žinoma, jog pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas iš karto, tik perkėlus jį į Marijampolės PN, todėl pagal Taisyklių 7 punktą jis turėjo būti maitinimas pagal patvirtintą Dietinio maitinimo valgiaraštį. Akivaizdu, kad pareiškėjo aprūpinimas dietiniu maitinimu, pervežus jį į kitą pataisos įstaigą, buvo sprendžiamas pernelyg ilgai (12 dienų) ir nėra pagrindo tokį delsimą laikyti pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Marijampolės PN turėdama pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, delsė tokią pareigą vykdyti, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Pareiškėjas skundais (b. l. 102–103, 104, 105–108) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, nurodydamas, kad 2020 m. sauso 20 d., grįžęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus, taip pat 2020 m. sausio 3–6 dienomis negavo dietinio maitinimo. Marijampolės PN raštu (b. l. 111–112) pareiškėjui paaiškino, kad dietinį maitinimą pataisos įstaigoje skiria gydytojas, o pareiškėjui nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. dietinis maitinimas skirtas nebuvo, todėl toks maitinimas nebuvo išduotas teisėtai.

Akcentuotina, kad dietinį maitinimą skiria arba neskiria gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, o pataisos įstaigos administracija tokią gydytojo išvadą imperatyviai vykdo (Taisyklių 7 p.). Į bylą pateikta Asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 115–133) patvirtina, kad nesant indikacijų, gydytojas nusprendė pareiškėjui dietos B neskirti (2019 m. lapkričio 21 d. gydytojo įrašas; b. l. 125). Laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotose Epikrizėse (b. l. 35, 36) skirta dieta buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji buvo skirta nuolat. Bylos duomenys (b. l. 125) patvirtina atsakovo argumentus, kad pareiškėjui gydytojas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. dietinio maitinimo nebuvo skyręs, todėl toks maitinimas nebuvo išduotas teisėtai ir nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo ginčui aktualiu laikotarpiu ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, Kalėjimų departamentą. Pataisos įstaigai paaiškinimus teikė maitinimo paslaugas teikianti įmonė.

2019 m. lapkričio 8 d. skundu (b. l. 82–83) pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl pavėluotai, apie 19.00 val., gautos dietinio maitinimo vakarienės, kurioje nebuvo sviesto ir obuolio. Marijampolės PN administracija pareiškėjui pateikė atsakymą (b. l. 84), kad skundas nepagrįstas, nes tiriant skundą, maistą tiekianti uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“ informavo apie nuteistajam patiektą obuolį ir sviestą. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. skunde (b. l. 85–87) atsakovui nurodė aplinkybes, kad 2019 m. spalio 27 d. vakarienės metu jam buvo patiektas dietinis maitinimas, tačiau troškintos daržovės buvo sudegintos. Atsakovas, reaguodamas į skundą, pareiškėją informavo (b. l. 26), kad budinti tarnyba jokių incidentų pareiškėjo nurodytą dieną neužfiksavo ir patikino, kad pataisos namai dėl nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės vykdys netikėtus kontrolinius patikrinimus. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių raštu (b. l. 90–91) informuodamas, kad 2019 m. lapkričio 20 d. gavo ne dietinį, o bendrą maitinimą. Pataisos įstaigos direktorius raštu pareiškėjui atsakė (b. l. 92), kad skundas nepagrįstas, nes UAB „Niklita“ informavo, jog dietiniu maitinimu maitinami nuteistieji gavo pagal dietinio valgiaraščio meniu priklausančius patiekalus ir produktus. Skunde (b. l. 93–94) pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. vasario 22 d. patiektame plove nebuvo nei vieno gabalo mėsos. Pataisos įstaigos direktorius raštu (b. l. 95–96) atsakė, kad už maisto kokybę ir padalijimą atsako maisto gamintojas UAB „Niklita“, patikino, kad pataisos namai vykdys netikėtus kontrolinius svėrimus ir maisto temperatūros matavimus. Į pareiškėjo peticiją-pareiškimą ir skundą (b. l. 97–101, 109–110), kuriuose buvo reiškiamos pretenzijos dėl tiekiamo šalto, nesaldaus maisto, supjaustytų ir parudavusių obuolių, nešvariai išplautų indų, nefiksuojant valgykloje daromų pažeidimų vaizdo registratoriumi, Marijampolės PN administracija atsakė 2020 m. sausio 27 d. raštu (b. l. 111–112), kuriame, be kita ko, paaiškinta vaizdo stebėjimo registratoriaus naudojimo tvarka, žodinių nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) skundų registravimo tvarka, taip pat nurodoma, kad buvo netikėtai paimta dienos pietų porcija ir išvežta tyrimams į laboratoriją, pažeidimų nenustatyta. Į skundą dėl vandeniu skiesto kefyro, pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2019 m. liepos 27 d. raštu (b. l. 81), pridedant UAB „Niklita“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą (b. l. 20), kuriame paaiškinta, kad kefyras atitiko kokybės reikalavimus ir galiojimo terminus. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovui skundą dėl patiekalo „Širdžių guliašas“, kaip neatitinkančio pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo valgiaraščio, o UAB „Niklita“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą, kaip atsakymą, teikė ne į vieną skundą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jame minimas patiekalas „Širdžių guliašas“ buvo tiekiamas pareiškėjui, kaip dietinio maitinimo patiekalas. Pareiškėjo argumentai dėl „Širdžių guliašo“ vietoje paukštienos kukulio patiekimo, nesant duomenų, kad jis būtų reiškęs pretenzijas tuo metu, kai patiekalas buvo patiektas, negali būti vertinami atsakovo neteisėtu veiksmu.

Pastebėtina, kad į visus pareiškėjo skundus buvo reaguojama, atliekami papildomi tiekiamo maisto kontrolės veiksmai. Kalėjimų departamento direktorius prie LR teisingumo ministerijos, nustatęs, kad atsakyta neišsamiai, įpareigojo atsakovą atsakymus patikslinti (b. l. 17), išreiškė apgailestavimą dėl pasitaikiusių klaidų (b. l. 11–12), rekomendavo atsakovui sustiprinti maitinimo paslaugos tiekėjo pareigų vykdymo kontrolę (b. l. 27–28), pripažino, kad nusiskundimai dėl praleisto termino pateikiant atsakymą yra pagrįsti, Marijampolės PN vadovo prašė užtikrinti administracinės procedūros terminų laikymąsi (b. l. 32–33). Iš pareiškėjo skundo argumentų ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ne visus atsakovo atsakymus pareiškėjas ginčijo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriui BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus prie LR teisingumo ministerijos atsakymus ginčijo teismui, todėl vertintina, kad jis su atsakymų turiniu ir išvadomis sutiko. Argumentai, kad atsakymai buvo neišsamūs, prieštaringi, nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės (melagingi), neginčijant jų teisės aktuose nustatyta tvarka, vertintini abstrakčiai išreikšta nuomone, neturinčia pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui ir teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN atlieka nuteistųjų maitinimo organizavimo patikrinimus, surašo patikrinimo aktus (b. l. 47–48, 49, 50–51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63), kuriuose fiksuojamas porcijų kiekis (svoris), temperatūra, maisto produktų galiojimo terminai, t. y. vykdo maitinimo paslaugos tiekėjo pareigų vykdymo kontrolę. Patikrinimus pagal vartotojų skundus ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės PN atliko Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (b. l. 145–149) taip pat Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras (b. l. 150, 151). Iš Patikrinimo akto ir Tyrimų protokolų matyti, kad skundai nepasitvirtino, atsakovui poveikio priemonės netaikytos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš dažnai tiekiamo per šalto maisto, maisto gaminimo nesilaikant higienos.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675, 23 punktą, apdorojant šiluma maistą, skirtą valgyti tik apdorotą šiluma, būtina pakaitinti jį taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75°C, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo temperatūra, jei tai neturi įtakos produkto saugai. Pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68°C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12 punkte.

Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai reglamentuoja tiekiamo karšto maisto laikymo temperatūrą, tačiau nereglamentuoja klientui patiekto maisto temperatūros. Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Patikrinimo akte (b. l. 145–149) konstatuojama, kad maisto produktai (patiekalai) laikomi tinkamomis sąlygomis, išmatuota pasirinktų patiekalų temperatūra atitiko keliamus reikalavimus, pietų daviniui skirti patiekalai buvo jiems būdingų juslinių savybių. Skundo argumentai, kad buvo tiekiamas dažnai per šaltas, sugedęs, pagamintas nesilaikant higienos maistas, yra pernelyg abstraktūs, nedetalizuoti. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas dėl maisto gaminimo ir laikymo sąlygų, jų kontrolės galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. prašymu (b. l. 76–77) prašė supažindinti su tvarka, kurioje būtų nurodyta, kad nuteistasis pavalgęs negali nusiplauti rankų, nes varteliai prie praustuvų yra užrakinami. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte (b. l. 13) pareiškėjui paaiškino susipažinimo su teisės aktais tvarką, pažymėjo, kad higienos sąlygų po valgio jokie teisės aktai nereglamentuoja, o varteliai valgykloje rakinami vadovaujantis nuteistųjų maitinimo grafiko nuostatomis, užtikrinant režimo reikalavimus ir nuteistųjų saugumą. Minėti bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad atsakovo atsakyme nėra nei vieno žodžio apie vartelius. Aplinkybė, kad pareiškėjo pageidavimas nebuvo tenkintas, paaiškinant netenkinimo priežastis, negali būti laikoma neteisėtu atsakovo veiksmu.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamos mitybos jam tenka kęsti diskomfortą, kurį sukelia pilvo, kepenų, skrandžio skausmai, atsirado sveikatos sutrikimų, kuriuos tenka gydytis medikamentais, patiria emocinių išgyvenimų, jaučiasi nevisavertis, pažeidžiamas. Atsakovo pateiktoje Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje (b. l. 134) nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl maitinimo į psichologus nesikreipė. Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje (b. l. 114) nurodoma, kad pareiškėjas gausiai vartoja įvairias narkotines-psichotropines medžiagas, 2020 metų sausio-kovo mėnesiais jam surašyti 6 apsvaigimo nustatymo aktai. Iš gydytojų įrašų Asmens sveikatos istorijoje matyti, kad J. S. ne visada sutiko su medicinos darbuotojų apžiūra, pvz., „AKS pamatuoti ir pilvo pulpuoti neleido. Plūsdamasis išėjo iš kabineto“ (2019 m. lapkričio 12 d. gydytojo įrašas; b. l. 123), „Nurodinėja kokius vaistus, kokiomis dozėmis skirti. Nepatenkintas, agresyvus, įžeidinėja, <...>“ (2020 m. sausio 14 d. įrašas; b. l. 124). Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo patiriamus neigiamus išgyvenimus, diskomfortą dalinai galėjo lemti jo paties pasirinktas elgesio modelis (narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimas, gydytojų nurodymų nepaisymas). Tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, organizuojant maitinimą pareiškėjui netiekiant gydytojo paskirtos dietos atvykus į Marijampolės PN, t. y. nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d., pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuriam nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais pripažįstama ir teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-662/2020). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 8 d. (12 dienų) gydytojo paskirto dietinio maitinimo pareiškėjui netiekimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (12 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į LVAT suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A-1041-662/2020, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150,00 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis