- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- A-1041-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01843-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 9 d. gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, kuris priklauso dėl ligos. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam etapu atvykus iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), jo medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad priklauso dietinis maitinimas ir laikotarpis, kuriam toks maitinimas paskirtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad maitinimas LAVL vykdomas vadovaujantis teisės aktais. Esant informacijai, kad asmeniui dėl ligos yra paskirtas dietinis maitinimas, apie tai sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas turi pažymėti Asmens bylos pažymos skiltyje Gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašas apie konvojuojamojo sveikatos būklę. Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 4 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime dėl paskirto dietinio maitinimo įrašų nėra, tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 4 d. asmens bylos pažymoje Nr. 12130 įrašas dėl dietinio maitinimo (B?R?) yra. Todėl pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 9 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą dietą (B?R?). Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam Ligoninėje nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas ginčo laikotarpiu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
Atsiliepimas
8. Nors atsakovo atstovo atsiliepime buvo nurodyta, kad pareiškėjo asmens bylos pažymoje buvo įrašyta, jog pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas (B?R?) ir pareiškėjui dietinis maitinimas buvo teikiamas, tačiau, teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigė į bylą pateiktas LAVL 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakymas Nr. 7-531 į E. S. 2018 m. liepos 12 d. skundą, kuriame nurodyta, jog LAVL valgyklos vedėjai nebuvo perduota gydytojo pažyma ir ji kitaip nebuvo informuota, kad pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas, pareiškėjas dėl dietinio maitinimo turėjo kreiptis į gydytoją.
9. Teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo teikiamas, o LAVL visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (5 paras), neužtikrino pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (R?B? dietos). Teismas konstatavo, kad LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad atvejai, kai asmeniui nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (pažeidimas truko tik 5 dienas), nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), sprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovės atstovo LAVL.
III.
12. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareiškėjo skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė, jog pareiškėjo asmens bylos 2018 m. liepos 4 d. pažymoje yra gydytojo įrašas apie tai, kad pareiškėjui reikalingas dietinis maitinimas, o atsakovo atstovas LAVL į tai neatsižvelgė.
14. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų asmeniui priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau nesivadovavo sąžiningumo kriterijumi ir pareiškėjui priteisė tik 100 Eur neturtinę žalą, kas yra per maža ir nepakankama kompensacija patirtiems fiziniams nepatogumams, neigiamiems dvasiniams išgyvenimams ir diskomfortui atlyginti.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, o priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu LAVL pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (t. y. pareiškėjui nebuvo teikiamas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas), priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl to, kad jo netenkina teismo priteistos neturtinės žalos dydis.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisėjų kolegija atmeta kaip abstrakčius ir nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, detaliai išnagrinėti pareiškėjo nusiskundimai dėl Ligoninėje nepaskirto dietinio maitinimo ir argumentuota, kodėl teismas sprendė kad 100 Eur yra pakankama suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodomą asmens bylos pažymoje atliktą gydytojo įrašą, kad pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas (B?R?), ir darė išvadą, kad LAVL, turėjusi šią informaciją, privalėjo nurodytą maitinimą ir tiekti pareiškėjui, t. y. byloje esančius įrodymus vertino palankiai pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikia jokių faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų (priklausiusio maitinimo aspektu) vertinimą.
20. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
21. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
22. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
23. Dėl pareiškėjo argumentų, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (100 Eur) yra nepakankamas jo patirtai skriaudai atlyginti ir jam turi būti priteista 200 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokią neigiamą įtaką jo savijautai darė pirmosios instancijos teismo konstatuotas pažeidimas, taip pat nebuvo pažymėta, kokių konkrečių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų ir pan.) LAVL teiktame maitinime perteklius ar trūkumas objektyviai galėjo bloginti pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgiant į diagnozuotus susirgimus. Vien pareiškėjo nurodyti apibendrinti teiginiai, kad negavęs dietinio maitinimo jis juto fizinį ir dvasinį diskomfortą, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia, kad jam turėjo būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atsižvelgusi į teismo konstatuoto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į tai, kad nenustatyta, jog LAVL būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
25. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.