- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2-8838-1030/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08446-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“
- Atsakovas
- D. A. J., D. J.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovams D. A. J. ir D. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, V. G. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Osvalda“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovų D. A. J. ir D. J.: solidariai 1 379,40 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų; solidariai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2023-10-10 UAB „Osvalda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų „Nr. 10-ST2-154“, pagal kurią UAB „Osvalda“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti ją savo aikštelėje. Pagal sutartį UAB „Osvalda“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą – 121,00 Eur, o už transporto priemonės saugojimą – 6,05 Eur už vieną parą. Pagal 2023-12-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą iš vietos, adresu (duomenys neskelbtini), į transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje aikštelėje transporto priemonė buvo saugoma iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos. Transporto priemonės savininkas teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas D. J., o valdytojas (vairuotojas) – atsakovas D. A. J. Ieškovės apskaičiavimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuo 2023-12-21 iki 2024-07-13 išlaidos yra 1 379,40 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, teismo prašė atsakovo D. J. atžvilgiu civilinę bylą nutraukti, netenkinti ieškinio. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo ieškovės aikštelėje metu atsakovas D. J. nebuvo transporto priemonės savininkas (valdytojas). Transporto priemonę „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas D. J. 2020-09-09 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė V. G. K.. Trečiasis asmuo Vilniaus AVPK žinojo, kad atsakovas D. J. nėra minėtos transporto priemonės savininkas, nes už administracinius teisės pažeidimus, padarytus minėta transporto priemone, atsakomybėn buvo traukiama V. G. K.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus AVPK pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus AVPK yra žinoma, kad transporto priemonę „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. 2020-09-09 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė V. G. K. VĮ „Regitra“ transporto priemonių duomenų bazėje nei D. J., nei V. G. K. nustatyta tvarka neįregistravo automobilio „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo ir transporto priemonės savininkų pasikeitimo. 2023-12-21 Kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo D. A. J. Gyventojų registro duomenimis yra automobilio savininkės V. G. K. sūnus ir automobiliu „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ne vėliau kaip nuo 2021 m., tai patvirtina duomenys apie šio asmens minėtu automobiliu padarytus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
4. Jeigu ieškinio suma neviršija 5 000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas bylą nagrinėją rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 441 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinio suma neviršija 5000,00 Eur, šalys neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Dėl transporto priemonės savininko jos priverstinio nuvežimo metu
5. Ieškovė, remdamasi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija (el. b. 1 failas, 34, 48, 63, 64 psl.), nurodo, kad transporto priemonės „AUDI A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2023-12-21) buvo atsakovas D. J.
6. Atsakovas D. J. atsiliepime nurodė, kad ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu nebuvo automobilio savininkas, ją 2020-09-09 pardavė.
7. Pirmiausiai paminėtina, kad, Kelių transporto registro duomenimis, 2020-09-08 registrui buvo pranešta apie ginčo transporto priemonės savininko pasikeitimą, t. y. jos perleidimą atsakovui D. J. 2020-09-08 pirkimo – pardavimo sutartimi; duomenų apie vėlesnį jos perleidimą registre nėra; transporto priemonė iš registro išregistruota 2020-09-18 (el. b. 1 failas, 105-108 psl.).
8. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Šio įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – tai procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.
9. Kasacinis teismas, aiškindamas transporto priemonių registraciją reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo – pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Registro duomenys trečiajam asmeniui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-421/2018; kt.). Taigi viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011).
10. Trečiasis asmuo Vilniaus AVPK į bylą pateikė 2020-09-09 pasirašytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. 1 failas, 130 psl.), pagal kurią atsakovas D. J. transporto priemonę „AUDI A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. G. K. Be to, Vilniaus AVPK savo rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 1 failas, 114 psl.) nurodė, kad, tiriant administracinius nusižengimus, padarytus minėta transporto priemone, D. J. teikdavo policijai duomenis apie transporto priemonės pardavimą, dėl to būdavo keičiami duomenys apie pažeidėją ir naikinami D. J. surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Šie duomenys nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, reiškia, kad byloje yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog D. J. nėra ginčo transporto priemonės savininkas, o atsakovas D. J. tokią poziciją ne tik išreiškė šioje civilinėje byloje, bet ir jos nuosekliai laikėsi, nagrinėjant administracinius nusižengimus, padarytus ginčo transporto priemone. Vilniaus AVPK savo rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 1 failas, 114 psl.) nurodė ir tai, kad 2023-12-21 Kelių eismo taisyklių pažeidimą (dėl kurio buvo privestinai nuvežta ginčo transporto priemonė) padaręs asmuo D. A. J. Gyventojų registro duomenimis yra automobilio savininkės V. G. K. sūnus ir automobiliu „AUDI A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ne vėliau kaip nuo 2021 m. Tai patvirtina duomenys apie D. A. J. ginčo automobiliu padarytus administracinius nusižengimus (el. b. 1 failas, 116-129 psl.). Trečiasis asmuo Vilniaus AVPK taip pat nurodo, jog ginčytinas situacijas nulėmė tai, kad Kelių transporto priemonių registras nebuvo informuotas apie savininko pasikeitimą. Taigi, teismo vertinimu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija (el. b. 1 failas, 34, 48, 63, 64 psl.) apie atsakovą D. J., kaip ginčo transporto priemonės savininką jos priverstinio nuvežimo metu, kuria rėmėsi ieškovė, yra nulemta nepakeistų duomenų apie transporto priemonės savininką Kelių transporto priemonių registre ir yra paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas D. A. J. teismui pateikė 2020-09-21 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. G. K. pardavė ginčo transporto priemonę atsakovui D. A. J., taigi ja disponavo kaip savininkė. Visų aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas D. J. ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2023-12-21) nebuvo jos savininkas.
Dėl skolos
11. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai 1 379,40 Eur transporto priemonės „AUDI A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuo 2023-12-21 iki 2024-07-13 išlaidų.
12. Pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį (iki 2018-05-20 analogiškas teisinis reguliavimas buvo išdėstytas šio straipsnio 6 dalyje) išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies (dabar 8 dalies) pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).
14. 2023-10-10 Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 10-ST2-154 (el. b. 1 failas, 8-25 psl.) Vilniaus AVPK ir UAB „Osvalda“ susitarė, kad UAB „Osvalda“ (teikėjas) Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose teiks transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugas Vilniaus AVPK (užsakovo) užsakymu.
15. 2023-12-21 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (el. b. 1 failas, 7 psl.) policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti (paimti) transporto priemonę „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame akte yra nurodytas transporto priemonės valdytojas – atsakovas D. A. J.
16. Ieškovė 2024-07-13 Skolos už automobilio nuvežimą ir saugojimą apskaičiavime (el. b. 1 failas, 26 psl.) suskaičiavo, kad už ginčo automobilio nutempimą susidarė 121,00 Eur skola, už automobilio saugojimą 208 dienas susidarė 1 258,40 Eur skola (saugojimo kaina už vieną parą – 6,05 Eur), iš viso saugojimo ir nuvežimo skola su PVM apskaičiuota – 1379,40 Eur. Byloje dalyvaujantys asmenys skolos apskaičiavimo neginčijo.
17. Kaip minėta, iš 2023-12-21 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad transporto priemonės valdytojas nuvežimo metu buvo atsakovas D. A. J. Pagal atsakovo D. A. J. pateiktą 2020-09-21 pirkimo – pardavimo sutartį jis taip pat pripažįsta buvęs šios transporto priemonės savininku. Šiame teismo sprendime pirmiau išdėstytais argumentais jau konstatuota, kad pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas D. J. ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2023-12-21) nebuvo jos savininkas.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus pripažintina, kad atsakovas D. J. nėra atsakingas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ar saugojimą, nes jam tuo metu transporto priemonė nepriklausė ir jis jos nevaldė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis atsakingas už susidariusią skolą. Taigi atsakovo D. J. atžvilgiu ieškinys atmestinas. Kartu konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovo D. A. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju byloje yra pateikti duomenys, jog dėl atsakovo D. A. J. transporto priemonę valdžiusio asmens veiksmų buvo priimtas sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, nuvežė transporto priemonę, kurios valdytoju ir savininku pažeidimo padarymo metu buvo atsakovas D. A. J., bei suteikė automobilio saugojimo paslaugas, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovo D. A. J. priteistina 1 379,40 Eur skola. Kito atsakovo D. J. atžvilgiu ieškinys atmetamas.
Dėl procesinių palūkanų
20. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
21. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, priteisus skolą iš vieno atsakovo, ieškovei iš atsakovo D. A. J. taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies (teismas visą skolą priteisė iš vieno iš atsakovų, o ne solidariai), bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).
24. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat prašo priteisti su ieškinio paruošimu susijusias išlaidas: pašto išlaidas susijusias su pranešimų siuntimu – 6,32 Eur, išlaidas, susijusias asmens paieška VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje – 3,62 Eur, išlaidas, susijusias su paieška VĮ „Regitra“ duomenų bazėje – 1,00 Eur. Iš viso ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 41,94 Eur.
25. Teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai ir iš atsakovo D. A. J. priteisus visą reikalaujamą skolą, ieškovei taip pat priteistina 41,94 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. A. J.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje yra 34,74 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Konstatavus, kad galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas ieškovės naudai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“ iš atsakovo D. A. J. 1 379,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų keturiasdešimties centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 379,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų keturiasdešimties centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41,94 Eur (keturiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. A. J. 34,74 Eur (trisdešimt keturių eurų ir septyniasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.