Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo PLUSPLUS CAPITAL, AS pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., L. P., antstolei Nijolei Viešchnickienei dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos teismas nustatė, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo 19 404,21 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko E. P. išieškotojui (pareiškėjui) PLUSPLUS CAPITAL, AS (2021-02-08 antstolės patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese) pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-07-15 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

E. P. ir L. P. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka nėra nutraukta, turtas nepadalintas. Antstolė 2021-05-27 areštavo L. P. priklausantį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš turto arešto akto registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skolininko sutuoktinės turto arešto mastas – 200 000 Eur („Liteko“ duomenys). 2021-07-02 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nėra nustatyta, kad E. P. ir L. P. būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gauto iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamo, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kito verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia tokio sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, skolininkas sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė.

Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).

Antstolei šiuo atveju areštavus skolininko ir jo sutuoktinės turtą, buvo įvykdyta imperatyvi įstatymo sąlyga, leidžianti suinteresuotiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad nustačius turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto privalės būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.