- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-131-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Bronius Zalaga, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- V. M.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. Karjakino apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje) - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) degalinėje) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, susidėjęs po 10 Lt su V. K., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, savo reikmėms, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1 polietileninį maišelį su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, bet ne mažesniu kiekiu nei 0,463 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį pasidalino su automobilyje laukusiu V. K., o likusią dalį – 0,463 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, automobiliu „BMW 318“, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno iki 2009-03-24 18:20 val., kol kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė jį sulaikę policijos pareigūnai.
Be to, V. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, degalinėje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 100 Lt neteisėtai, sau suvartoti, įgijo 1 polietileninį maišelį su 2,625 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią D. M. priklausančiu, M. I. vardu registruotu automobiliu „BMW 318“, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno iki 2009-03-24 18:20 val., kol kelio (duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė jį sulaikę policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas prašo 2010-01-22 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: V. M. veiką (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje bei jų platinimo V. K.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p. V. M. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos respublikos BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę - 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas V. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. (epizode (duomenys neskelbtini) sankryžoje) netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nuostatas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė taikoma asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė taikoma asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nurodo, kad apylinkės teismas V. M. veiką (epizode prie (duomenys neskelbtini) sankryžos) kvalifikavo pagal LR BK 259 str. 1 d., kaip psichotropinės medžiagos įgijimą neturint tikslo platinti. Apeliantas vertindamas tokį teismo sprendimą pažymi, jog LR BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą. Taigi teigia, kad šio straipsnio dispozicijoje yra įtvirtintas vienas iš subjektyvių požymių - tikslas, kuris daliai neteisėtų veikų yra privalomas požymis ir privalo būti įrodytas (tais atvejais, kai nusikaltimo subjektą norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal 260 str. už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, privalu įrodyti, kad šias neteisėtas veikas asmuo darė norėdamas narkotikus parduoti ar kitaip platinti). Nusikaltimo subjekto tikslą įstatymo leidėjas laiko esminiu požymiu atribodamas veikas, numatytas BK 259 str., nuo veikų 260 str. Kartu prokuroras pažymi, kad asmenį traukiant atsakomybėn už psichotropinių medžiagų realizavimą (pardavimą ar kitokį platinimą) įgijimo tikslo požymis neįrodinėtinas, nes pastaruoju atveju veikos pavojingumas yra aiškus. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 dalyje yra išvardinti psichotropinių medžiagų realizavimo būdai, t. y. pardavimas ar kitoks platinimas. Pardavimu laikytinas psichotropinių medžiagų platinimo būdas, už jas gaunant tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu psichotropinių medžiagų platinimu, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, laikytinas bet koks jų perdavimas kitiems asmenims, t. y. išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, veiksmai kuomet medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui, o taip pat tarpininkavimas tarp psichotropinės medžiagos prekeivių ir jos įgįjėjų, iš sandorio neturint materialinės naudos (LAT nutartys 2K-180/2007; 2K-225/2008). Toliau savo apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog 2009-03-24 V. M. norėdamas įsigyti psichotropinių medžiagų, kartu su V. K. atvyko į (duomenys neskelbtini). Tam tikslui jie susidėjo po 10 litų, viso 20 Lt. Būtent pats V. M. ėmėsi iniciatyvos surasti asmenį iš kurio galėtų įgyti psichotropinių medžiagų. Susiskambinęs su nenustatytu asmeniu vardu R., iš jo už susidėtus pinigus, (duomenys neskelbtini) įgijo polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga - amfetaminu. Po to, grįžęs į aikštelėje stovėjusį automobilį plastikinį maišelį su įsigyta medžiaga perdavė automobilyje jo laukusiam V. K., kad šis pasiimtų savo dalį medžiagos. Likusią dalį psichotropinės medžiagos V. M. laikė bei gabeno su savimi kol ją rado policijos pareigūnai. Tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė pats nuteistasis ir liudytojas V. K., šiuos jų parodymus patvirtina, liudytojų G. J., K. J. parodymai, o taip pat 2009-03-24 asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei pas V. M. rastų medžiagų tyrimo rezultatai pateikti specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir psichotropinės medžiagos perdavimo V. K. fakto nevertino kaip psichotropinės medžiagos platinimo, todėl padarė klaidingą išvadą dėl šios medžiagos įgijimo tikslo. Tuo tarpu, prokuroro nuomone, būtent psichotropinės medžiagos perdavimo faktas bei V. M. ir V. K. išankstinis susitarimas įgyti psichotropinę medžiagą, kitų byloje esančių įrodymų kontekste leidžia neginčytinai konstatuoti, kad V. M., (duomenys neskelbtini) sankryžos, įgijo psichotropinę medžiagą - amfetaminą turėdamas tikslą ją platinti, dalį įgytos medžiagos platino, t. y. perdavė V. K., o likusią dalį psichotropinės medžiagos laikė su savimi, gabeno keliu (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei šią V. M. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ši nuosprendžio dalis keistina, V. M. veiką perkvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras pašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. Karjakino apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. M. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų K. J., V. K., G. J. parodymais, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje), BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo (duomenys neskelbtini) degalinėje).
Prokuroras savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. M. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje) ir prašo V. M. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. bei panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė taikoma asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė taikoma asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Taigi Lietuvos Respublikos BK 260 str. dispozicijoje yra įtvirtintas vienas iš subjektyvių požymių - tikslas, kuris laikytinas esminiu požymiu atribojant veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str., nuo veikos, numatytos BK 260 str. Iš paminėto seka, jog tais atvejais, kai nusikaltimo subjektą norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, privalu įrodyti, kad šias neteisėtas veikas asmuo darė norėdamas narkotikus parduoti ar kitaip platinti.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 37 – veiksmai neturėtų būti laikomi platinimu, kai keli asmenys pagal susitarimą narkotines ar psichotropines medžiagas patiems vartoti sudėję tam tikrą sumą pinigų, paveda jas nupirkti ir išdalyti kuriam nors vienam iš jų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. ir V. K., turėdami bendrą tikslą įsigyti sau narkotinę medžiagą, iš anksto susitarę, susidėję po 10 Lt narkotinei medžiagai įgyti, abu kartu atvyko į (duomenys neskelbtini). V. K. laukiant automobilyje, V. M. iš nenustatyto asmens už bendrus 20 Lt nupirko amfetamino ir automobilyje jį pasidalino su V. K.. Minėtas aplinkybes patvirtina V. M. ir V. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 53-56, 143-144, 146-147, 219-221). Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl V. M. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., t. y. kad V. M. psichotropines medžiagas įgijo, o ne platino.
Taipogi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. M. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, minėtos aplinkybės teismui duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kadangi kolegija nenustatė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. Karjakino apeliacinį skundą atmesti.