Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje susilaukė dukters G. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-368-328/2015 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Paminėta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog nepilnametės G. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ieškove; atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui skirti po 150 Eur mokamo kas mėnesį išlaikymo, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-02-12) iki vaiko pilnametystės; ieškovė paskirta priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (3.2 punktas).

9. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gauna 1 778,52 Eur darbo užmokestį.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 55400,00 Eur; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38400,00 Eur. Teismas neturi duomenų apie kitą atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą.

12. Atsakovo banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2020-01-15 iki 2021-11-15, už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-12-31, už laikotarpį nuo 2022-02-25 iki 2023-06-30 patvirtina, jog atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 200,00 Eur. Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas nuo 2024-05-02 iki 2024-10-08 teikė išlaikymą dukrai po 250,00 Eur.

13. Atsakovas yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas (savininkas). Iš įmonės 2024-04-22 pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 metus matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2023 metais gavo 3 563 Eur grynojo pelno. Atsakovas taip pat yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonėje jam mokama minimali mėnesinė alga. Atsakovo pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2023 metus patvirtina, jog atsakovas gavo 10207,33 Eur pajamų.

15. Atsakovas 2023-05-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „GF bankas“, kuria kredito įstaiga suteikė atsakovui 6 000 Eur vartojimo kreditą 69 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti kredito įstaigai fiksuoto dydžio, tai yra po 117,40 Eur, įmokas. Teismo posėdžio metu nurodė, jog gautas lėšas panaudojo buto remontui.

17. Teismas nurodo, jog tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

19. Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

20. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl to, kad jų nepilnametės dukros G. Č. poreikiai jai augant keičiasi ir šiuo metu jie yra padidėję, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai išlaikyti nebepakanka. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo pusę minimalios algos dydžio išlaikymą, t. y. po 320 Eur nuo 2023-09-13 iki 2023-12-31 ir po 355,00 Eur nuo 2024-01-01 iki dukros pilnametystės. Atsakovas teismo posėdyje išreiškė sutikimą su išlaikymo dukrai padidinimu iki 320 Eur, teigia, jog ieškovas prašoma 355,00 Eur suma yra per didelė ir nepagrįsta, vaiko išlaikymui pakanka 600,00 Eur. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą pradėti skaičiuoti nuo kreipimosi į išankstinę privalomąją mediaciją dienos, t. y. 2023-09-13.

Dėl pasikeitusių vaiko poreikių.

21. Nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo priteistas 2015-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-368-328/2015, tuo metu šalių dukrai buvo 4 metai. Sprendžiant dėl vaiko poreikių pasikeitimo, reikalinga įvertinti, ar teismo priteistas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

22. Ieškinyje bei teismo posėdyje ieškovės atstovo akcentuota tai, kad vaikui augant natūraliai padidėjo jo poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, higienai, laisvalaikiui ir pan. Poreikių pasikeitimui įtakos turėjo ir išaugusios prekių bei paslaugų kainos. Teigiama, kad šiuo metu vaiko išlaikymui ieškovė kas mėnesį išleidžia po 1 200 Eur, tačiau prašo priteisti pusę minimalios algos dydžio išlaikymą.

23. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas iš atsakavo, praėjo 9 metai, šiuo metu šalių dukra yra trylikos metų, pakeitė ugdymo įstaigą. Teismas sutinka, kad per devynių metų laikotarpį išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, mergaitei pradėjus lankyti ugdymo įstaigą atsirado papildomų išlaidų, todėl akivaizdu, jog šalių dukrai poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų ir iš atsakovo priteistas 150 Eur vaikui išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų mergaitei augti ir vystytis.

24. Pabrėžtina, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2023-01-01 šalyje nustatyta 840,00 Eur minimali mėnesi alga, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024-01-01 šalyje nustatyta 924,00 Eur minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur.

26. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą Kasacinio teismo praktiką tėvas (motina) nėra įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) apie vaiko poreikius, kai tėvo (motinos) paskaičiuota vaiko būtiniesiems poreikiams mėnesiui reikalinga suma neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė į bylą poreikių lentelės su išlaidų paskaičiavimu ar kitų įrodymų, neįrodinėjo patiriamų išlaidų vaikui išlaikyti dydžio (1 200 Eur). Todėl teismas laiko, kad dukters poreikiams per mėnesį ieškovės išleidžiama suma neviršija minimalios mėnesinės algos.

27. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), taip pat įvertinus, jog mergaitė neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2023-09-13 iki 2023-12-31 640 Eur suma bei laikotarpiu nuo 2024-01-01 – 710,00 Eur kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių mergaitės amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvų turtinės padėties.

28. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Bendrovėje atsakovui yra mokama minimali mėnesinė alga. Be to, atsakovas taip pat yra šios įmonės vienintelis akcininkas (savininkas). Įmonė 2023 metais gavo 3 563 Eur grynojo pelno. Vertinant atsakovo gaunamas pajamas iš su įmone susijusios veiklos dera pažymėti, kad atsakovui išmokamas darbo užmokestis neatspindi visų jo iš įmonės gaunamų pajamų, kadangi kaip vienintelis įmonės akcininkas turi teisę išsimokėti sau ir visą įmonės pelną (dividendus). Be to atsakovo atlyginimo dydis priklauso nuo pačio atsakovo sprendimo, nes ji yra įmonės vadovas ir akcininkas.

30. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai: vienas Klaipėdos mieste, kitas – Mažeikiuose. Atsakovas reziduoja Klaipėdos mieste esančiame bute, tuo tarpu butas Mažeikių mieste – išnuomotas, buto nuomos sutartimi nustatytas mėnesinis 230 Eur nuomos mokestis. Atsakovas taip pat teikia pavėžėjimo paslaugas. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovo turtinius įsipareigojimus, iš kurių matyti, kad atsakovas yra paėmęs vartojimo kreditą bei turi kredito įstaigai kas mėnesį mokėti 117,40 Eur dydžio įmokas. Duomenų apie kitą atsakovo turtą, turtinius įsipareigojimus nėra. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, neturi sveikatos problemų, yra darbingo amžiaus.

31. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 778,52 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė turi nekilnojamojo turto: garažą bei du butus.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, jų darbingumas nesumažintas. Lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog ieškovė šiuo metu gauna didesnes pajamas už atsakovą. Kartu pabrėžtina, kad atsakovo gaunamų pajamų dydis nors ir mažesnis už ieškovės, tačiau yra pakankamas, jog galėtų dukters išlaikymui teikti pusę paskaičiuotos mergaitės būtiniems poreikiams patenkinti reikalingos sumos. Teismas nurodo, jog atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir jų dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant dukrą, suteikiant jai gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

33. Įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 640 Eur suma laikotarpiu nuo 2023-09-13 iki 2023-12-31 bei 710,00 Eur suma laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki dukros pilnametystės, abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po pusę paminėtos sumos. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu tokio paties dydžio išlaikymu yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

34. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė dukters išlaikymui iš valstybės kas mėnesį gauną fiksuoto dydžio išmoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota bendroji aiškinimo taisyklė, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

35. Vis dėlto yra numatoma išimtis, leidžianti nukrypti nuo šio išaiškinimo. Teismas tokią teisę įgyja jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos yra skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo valstybės teikiamos išmokos nepilnametei G. Č. išskaičiuoti iš apskaičiuotos mėnesiui reikalingos sumos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės leidžia skirti vaiko išlaikymui po pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį.

37. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, kasacinio teismo formuojama praktika, yra pagrindas pakeisti 2015-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-368-328/2015 priteistą išlaikymą ir jį padidinti laikotarpiu nuo 2023-09-13 iki 2023-2-31 iki 320,00 Eur, ir nuo 2024-01-01 iki 355,00 Eur, teismo įsitikinimu, toks išlaikymo dydis yra būtinas, proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

38. Teismas, pasisakydamas dėl momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas padidintas išlaikymas, nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie pasikeitusius dukros poreikius sužinojo išankstinės privalomosios mediacijos metu, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja padidintą išlaikymą skaičiuoti nuo jos kreipimosi dėl mediacijos – 2023-09-13. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas, sprendimu priteista (padidinta) išlaikymo suma skaičiuotina nuo 2023-09-13. Pabrėžtina, kad taip tokio turinio klausimas buvo išspręstas ir aukštesnės instancijos teismo kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-562/2023).

40. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

41. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Iš pažymos dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo matyti, kad teisines pagalbos išlaidas advokatas priskaičiavo už ieškinio parengimą, ieškovės atstovavimą parengiamajame bei teismo posėdžiuose. Konkretesnė bylinėjimosi išlaidų detalizacija teismui pateikta nebuvo. Pastebėtina, kad civilinėje byloje iš viso buvo surengtas vienas parengiamasis posėdis, kurio trukmė 1 val. 2 minutės, ir vienas teismo posėdis, kurio trukmė 1 val. ir 39 min.

45. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-20 galiojanti suvestinė redakcija) yra patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 8.2 punktu yra įtvirtintas maksimalus 2,5 koeficientas už kiekvieną parengtą ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 7 dalį rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

46. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip: 1) bylos sudėtingumas; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumas, 3) specialių žinių reikalingumas; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024-02-05, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 7 dalimi, apskaičiuojant maksimalų leistiną užmokestį už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį atsižvelgtina į 2023 m. III ketvirtį galiojusį vidutinį darbo užmokestį (bruto), kuris lygus 2 018,20 Eur; parengiamasis posėdis byloje buvo surengtas 2024-05-02, apskaičiuojant maksimalų leistiną užmokestį už atstovavimą parengiamajame posėdyje atsižvelgtina į 2023 m. IV ketvirtį galiojusį vidutinį darbo užmokestį (bruto), kuris lygus 2 110,30 Eur; teismo posėdis byloje buvo surengtas 2024-10-11, apskaičiuojant maksimalų leistiną užmokestį už atstovavimą teismo posėdyje, atsižvelgtina į 2024 m. I ketvirtį galiojusį vidutinį darbo užmokestį (bruto), kuris lygus 2 161 Eur.

48. Taigi maksimali galima priteisti suma už suteiktas advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį lygi 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur x 2,5), už 1 val. trukmės parengiamąjį posėdį – 211,03 Eur (2 110,30 Eur x 0,1), o už 2 val. trukmės teismo posėdį – 432,20 Eur (2 161 Eur x 0,2). Maksimali leistina civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų suma lygi 5 688,73 Eur.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovei paskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos siekia 3 025 Eur arba 53 proc. maksimalios leistinos priteisti sumos (3 025 Eur x 100 proc. / 5 688,73 Eur).

50. Teismas įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei nežymiai viršija tik pusę Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių įkainių dydžių, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra neprotingo dydžio, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visoje apimtyje. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 025 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju už pareikštą ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje mokėtinas 51,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą padidinti išlaikymą, kuris valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-368-328/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-09-13 iki 2023-12-31 ir po 355,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-01-01 iki vaiko G. Č. pilnametystės, išmokas pervedant į ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę A. Č. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas – 5661, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti atsakovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.