Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, išvadą duodanti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priėmus ieškinį ir iškėlus bylą teisme atsakovas P. M. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p., 4.9 p., sutarties sąlygą „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 proc.“, 4.16 p., ir „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ nesąžiningomis ir ab initio negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygomis nuo 2010 m. kovo 31 d. arba nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (alternatyvus reikalavimas) ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinat 599,49 EUR; pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nesąžininga ir negaliojančia nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Atsakovas P. M. ir pradinis kreditorius akcinė bendrovė bankas Snoras 2010 m. kovo 31 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 (toliau - Sutartis), pagal kurią akcinė bendrovė bankas Snoras suteikė atsakovui 6000,00 Lt (1737,72 EUR) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2015 m. sausio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, taip pat sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas bei kitas Sutartimi numatytas įmokas (komisinį mokestį ir kt.). Minėtos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu akcinei bendrovei bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras 2015 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Baltijos kredito sprendimai“, kuria perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, perleista teisė į 549,99 EUR pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2017 m. gegužės 31 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo skolą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu 2017 m. liepos 11 d. paprastu laišku, paskutiniu žinomu atsakovui gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. spalio 1 d. uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, ką patvirtina išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083, kopija.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Ieškovė teigia, jog atsakovas nevykdė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131, sutartyje nustatytu terminu nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu. Pradinis kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras 2013 m. gruodžio 11 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą Nr. V02082/13 pranešė Lietuvos bankui ir atsakovui P. M., jog atsakovo pradelstas įsiskolinimas 2013 m. gruodžio 11 d. sudaro 2479,33 Lt (718,06 EUR), kurį sudaro 1899,02 Lt (549,99 EUR) negrąžintos paskolos, 578,31 Lt (167,49 EUR) nesumokėtų delspinigių ir 2,00 Lt (0,58 EUR) nesumokėtų komisinių mokesčių, taip pat pranešė, jog nuo 2014 m. sausio 16 d. nutraukia su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, vadovaujantis Sutarties 3.39.1 punkte numatytu pagrindu ir pareikalavo atsakovą sumokėti susidariusią skolą iki 2014 m. sausio 15 d. (e.b.l. 58, tomas 1).

Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 pagrindu tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės banko Snoras ir atsakovo P. M. susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš P. M. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas jam pagal Sutartį suteiktu kredito limitu galėjo naudotis ir faktiškai naudojosi iki 2011 m. lapkričio 20 d. (e.b.l. 45-56, tomas 1). Minėtas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo jam suteiktu kreditu: 500,00 Lt – 2010 m. gegužės 10 d., 700,00 Lt 2010 m. liepos 9 d., 100,00 Lt 2010 m. liepos 9 d., atsakovui priskaičiuotas12,00 Lt komisinis mokestis 2010 m. liepos 9 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2010 m. liepos 9 d., 2000,00 Lt 2010 m. liepos 30 d., 30,00 Lt komisinis mokestis 2010 m. liepos 30 d. 300,00 Lt 2010 m. spalio 11 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2010 m. spalio 11 d., 240,00 Lt 2011 m. sausio 5 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2011 m. sausio 5 d., iš viso iki sausio 5 d. panaudota 3918,00 Lt (1134,73 EUR). Iki 2011 m. vasario 28 d. atsakovui priskaičiuota iš viso 657,62 Lt (190,46 EUR) palūkanų už panaudotą kredito limitą. Atsakovas 2011 m. vasario 1 d. pervedė akcinei bendrovei bankui Snoras 4700,00 Lt ir 2011 m. vasario 28 d. 100,00 Lt kredito grąžinimui bei priskaičiuotoms palūkanoms padengti, tokiu būdu padengdamas visą panaudotą kredito limitą bei priskaičiuotas palūkanas 2011 m. vasario 28 d. Vėliau atsakovas panaudojo 2000,00 Lt kredito 2011 m. rugsėjo 1 d., jam priskaičiuotas 30,00 Lt komisinis mokestis 2011 m. rugsėjo 1 d., 61,80 Lt panaudota 2011 m. spalio 8 d., 150,00 Lt 2011 m. spalio 12 d., 99,75 Lt 2011 m. spalio 13 d., 167,21 Lt 2011 m. spalio 23 d., 600,00 Lt 2011 m. spalio 24 d., 12 komisinis mokestis 2011 m. spalio 24 d., 157,82 Lt panaudota 2011 m. spalio 27 d., 45,64 Lt 2011 m. spalio 27 d., 83,86 Lt 2011 m. spalio 28 d., 74,01 Lt 2011 m. spalio 28 d., 100,00 Lt 2011 m. spalio 29 d., 100,00 Lt 2011 m. spalio 29 d., 13,70 Lt 2011 m. spalio 29 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2011 m. spalio 29 d., 700,00 Lt 2011 m. lapkričio 4 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2011 m. lapkričio 4 d., 1000,00 Lt 2011 m. lapkričio 15 d., 15 komisinis mokestis 2011 m. lapkričio 15 d., 460,00 Lt 2011 m. lapkričio 21 d., 12,00 Lt komisinis mokestis 2011 m. lapkričio 15 d., 256,07 Lt 2011 m. lapkričio 23 d., 116,00 Lt 2011 m. lapkričio 23 d., iš viso laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. panaudota 6278,86 Lt (1818,48 EUR) kredito, įskaitant priskaičiuotą komisinį mokestį. Iš ieškovo pateikto P. M. sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 28 d. atsakovui priskaičiuota 1515,96 Lt (439,05 EUR) palūkanų, 8,31 Lt delspinigių, 13,65 Lt kitų mokesčių.

Atsakovo pateikta vietinių banko pavedimų išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. birželio 25 d. atsakovas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“ iš viso 6294,33 Lt (1822,96 EUR). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl atsakovo skolos uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“, o dėl akcinei bendrovei bankui Snoras susidariusios atsakovo skolos priteisimo. Todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina šioje byloje prašomos priteisti skolos sumokėjimo bei nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovo skolos buvimą bei jos dydį.

Kaip minėta, Sutarties galiojimo laikotarpiu pradiniam kreditoriui akcinei bendrovei bankui Snoras Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7791-611/2011, iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento pradiniam kreditoriui akcinei bendrovei bankui Snoras tapo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų - mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. Tačiau bankroto bylos bankui iškėlimas neatleidžia banko skolininkų nuo sutartinių prievolių bankui vykdymo, tai nenumatyta nei įstatymo, nei sutarties. Tuo atveju, jeigu kaip teigia atsakovas, jis yra bankrutavusio banko kreditorius, tai jo reikalavimai gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnyje bei kituose finansų įstaigų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui ne tik panaudotą kreditą, tačiau ir mokėti 19,95 proc. metines palūkanas nuo panaudotos kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, pradinio kreditoriaus veiksmai, įskaitant atsakovo pagal Sutartį sumokėtas sumas palūkanų dengimui, yra teisėti. Minėta Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą per 24 mėnesius dalimis, mokant po 300,00 Lt įmokas kas mėnesį iki mėnesio 28 dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių panaudotos kredito sumos grąžinimą nei pradiniam kreditoriui, nei jo teisių perėmėjams, todėl likusi negrąžinta 549,99 EUR kredito suma priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 9.10 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 49,50 EUR delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovui negrąžinus kredito, atsakovas laikomas pažeidusiu savo sutartinę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiami 49,50 EUR delspinigiai.

Atsakovo priešieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį laikyti negaliojančia ar nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d., taip pat Sutarties sąlygas, numatančias palūkanų normą, laikyti nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Nors Sutartyje nustatytas netesybų dydis neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų vartojimo sutartims, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ne Sutartyje, o įstatyme nustatyto dydžio netesybų, todėl minėtos Sutarties sąlygos galiojimas neturi jokios įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui ir atsakovo prievolės sumokėti netesybas apimčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) atitikimo sąžiningumo reikalavimams, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros; 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų įstatymo reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Aiškinant minėtas įstatymo normas dėl pagrindų teismui mažinti vartojimo kredito kainą sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklėmis, darytina išvada, jog vartojimo kredito kainai viršijant vartojimo kredito sumą, pagrindą mažinti mokėjimo palūkanas ir įrodyti, jog reikalaujama vartojimo kredito kaina atitinka įstatymo reikalavimus, privalo įrodyti kredito davėjas, t. y. jis privalo paneigti Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Visus kitus palūkanų mažinimo pagrindus privalo įrodyti kredito gavėjas. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito sumos. Todėl teismas daro išvadą, jog šalių sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Atsakovas, sudarydamas Sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, jas sumokėjo ir tam neprieštaravo.

Sutarties laikymas pasibaigusia nuo pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės banko Snoras bankroto bylos iškėlimo momento nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo Sutarties galiojimo laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų grąžinti panaudotą kreditą ir sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio palūkanas vykdymo. Kaip matyti iš ieškovės pateikto P. M. sąskaitos išrašo, atsakovas paskutinį kartą kredito limitu pasinaudojo 2011 m. lapkričio 20 d. bei naudojimąsi pagal Sutartį suteiktu kredito tęsė iki pradinio kreditoriaus įvykdyto vienašališko Sutarties nutraukimo 2014 m. sausio 14 d., taip pat negrąžino 549,99 EUR kredito dalies iki šiol. Priešieškinio reikalavimų patenkinimas sudarytų sąlygas atleisti atsakovą nuo prievolės sumokėti palūkanas už panaudotą kreditą, kas prieštarauja paskolos sutarties esmei bei pažeidžia kreditoriaus interesą gauti atlyginimą už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 599,49 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo ieškovei priteisiama pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 549,99 EUR skolą ir 49,50 EUR delspinigių, iš viso 599,49 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, keturiasdešimt devynis euro centus).

Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 599,49 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.