Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, išvadą duodanti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. M. 549,99 EUR pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 49,50 EUR delspinigius, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui nevykdant su pradiniu kreditoriumi akcine bendrove banku Snoras 2010 m. kovo 31 d. sudarytos Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131, pagal kurią akcinė bendrovė bankas Snoras suteikė atsakovui 6000 Lt (1737,72 EUR) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2015 m. sausio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, taip pat sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas bei kitas Sutartimi numatytas įmokas (komisinį mokestį ir kt.).

2. Atsakovas P. M. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p., 4.9 p., sutarties sąlygą „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 proc.“, 4.16 p., ir „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ nesąžiningomis ir ab initio negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygomis nuo 2010 m. kovo 31 d. arba nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (alternatyvus reikalavimas) ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinat 599,49 EUR; pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nesąžininga ir negaliojančia nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 549,99 EUR skolą ir 49,50 EUR delspinigių, iš viso 599,49 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, keturiasdešimt devynis euro centus). Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 599,49 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

4. Sprendime nurodė, kad atsakovas P. M. ir pradinis kreditorius akcinė bendrovė bankas Snoras 2010 m. kovo 31 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 (toliau - Sutartis), pagal kurią akcinė bendrovė bankas Snoras suteikė atsakovui 6000,00 Lt (1737,72 EUR) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2015 m. sausio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, taip pat sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas bei kitas Sutartimi numatytas įmokas (komisinį mokestį ir kt.). Minėtos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu akcinei bendrovei bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras 2015 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Baltijos kredito sprendimai“, kuria perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, perleista teisė į 549,99 EUR pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2017 m. gegužės 31 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo skolą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu 2017 m. liepos 11 d. paprastu laišku, paskutiniu žinomu atsakovui gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. spalio 1 d. uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, ką patvirtina išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083, kopija.

5. Atsakovas Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131, sutartyje nustatytu terminu nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu. Pradinis kreditorius bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras 2013 m. gruodžio 11 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą Nr. V02082/13 pranešė Lietuvos bankui ir atsakovui P. M., jog atsakovo pradelstas įsiskolinimas 2013 m. gruodžio 11 d. sudaro 2479,33 Lt (718,06 EUR), kurį sudaro 1899,02 Lt (549,99 EUR) negrąžintos paskolos, 578,31 Lt (167,49 EUR) nesumokėtų delspinigių ir 2,00 Lt (0,58 EUR) nesumokėtų komisinių mokesčių, taip pat pranešė, jog nuo 2014 m. sausio 16 d. nutraukia su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, vadovaujantis Sutarties 3.39.1 punkte numatytu pagrindu ir pareikalavo atsakovą sumokėti susidariusią skolą iki 2014 m. sausio 15 d. (e.b.l. 58, tomas 1).

6. Atsakovo pateikta vietinių banko pavedimų išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. birželio 25 d. atsakovas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“ iš viso 6294,33 Lt (1822,96 EUR). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl atsakovo skolos uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“, o dėl akcinei bendrovei bankui Snoras susidariusios atsakovo skolos priteisimo. Todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina šioje byloje prašomos priteisti skolos sumokėjimo bei nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovo skolos buvimą bei jos dydį.

7. Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 9.10 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 49,50 EUR delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovui negrąžinus kredito, atsakovas laikomas pažeidusiu savo sutartinę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiami 49,50 EUR delspinigiai.

8. Atsakovo priešieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį laikyti negaliojančia ar nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d., taip pat Sutarties sąlygas, numatančias palūkanų normą, laikyti nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Nors Sutartyje nustatytas netesybų dydis neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų vartojimo sutartims, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ne Sutartyje, o įstatyme nustatyto dydžio netesybų, todėl minėtos Sutarties sąlygos galiojimas neturi jokios įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui ir atsakovo prievolės sumokėti netesybas apimčiai.

9. Atsakovo priešieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį laikyti negaliojančia ar nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d., taip pat Sutarties sąlygas, numatančias palūkanų normą, laikyti nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Nors Sutartyje nustatytas netesybų dydis neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų vartojimo sutartims, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ne Sutartyje, o įstatyme nustatyto dydžio netesybų, todėl minėtos Sutarties sąlygos galiojimas neturi jokios įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui ir atsakovo prievolės sumokėti netesybas apimčiai.

10. Sutarties laikymas pasibaigusia nuo pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės banko Snoras bankroto bylos iškėlimo momento nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo Sutarties galiojimo laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų grąžinti panaudotą kreditą ir sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio palūkanas vykdymo. Kaip matyti iš ieškovės pateikto P. M. sąskaitos išrašo, atsakovas paskutinį kartą kredito limitu pasinaudojo 2011 m. lapkričio 20 d. bei naudojimąsi pagal Sutartį suteiktu kredito tęsė iki pradinio kreditoriaus įvykdyto vienašališko Sutarties nutraukimo 2014 m. sausio 14 d., taip pat negrąžino 549,99 EUR kredito dalies iki šiol. Priešieškinio reikalavimų patenkinimas sudarytų sąlygas atleisti atsakovą nuo prievolės sumokėti palūkanas už panaudotą kreditą, kas prieštarauja paskolos sutarties esmei bei pažeidžia kreditoriaus interesą gauti atlyginimą už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priimti naują sprendimą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priimti BAB Snoras ir atsakovo 2010-03-31 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 papildomą susitarimą, kurio pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo tinkamo įmokų sumokėjimo sutartyje nustatyta tvarka; skirti ieškovui baudą iki 5000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.), pusę šios baudos priteisiant atsakovo naudai kaip kompensaciją.

12.1. Apeliantas teigia, kad reikalavimo teisės perleidimas nėra įvykęs, kadangi esant prievolei dvišalei, tai reikštų ir skolos perkėlimą, nes atsakovą ir banką siejo dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ginčijama sutartimi buvo tariamai perleista reikalavimo teisė, kilusi iš delikto - ieškovas reikalauja grąžinti kreditą, o atsakovas reikalauja tinkamai įvykdyti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131. Tokia prievolė pagal savo turinį buvo dvišalė - kreditorius (reikalavimo teisę perleidęs BAB Snoras) turėjo teisę (reikalauti kredito grąžinimo atlyginimo) ir pareigą (suteikti kreditą, sudaryti sąlygas atsakovui atlikti mokėjimo operacijas bei teikti kitas banko paslaugas ir sudaryti atsakovui sąlygas naudotis banko teikiamomis paslaugomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis), o skolininkas (atsakovas) - turėjo pareigą (grąžinti kreditą, mokėti palūkanas) ir teisę (gauti atsinaujinantį kreditą arba delspinigius už laiku nesuteiktą kreditą (4.2 p.) atlikti mokėjimo operacijas bei teikti kitas banko paslaugas ir sudaryti atsakovui sąlygas naudotis banko teikiamomis paslaugomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis). Atsakovas tvirtina, kad ginčo šalis siejo dvišalė prievolė, atsiradusi Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 pagrindu. Todėl BAB Snoras reikalavimo teisė, esant CK 6.102 straipsnyje nustatytiems draudimams bei kitiems CK 6.101 straipsnyje nustatytiems ribojimams, cesijos sutartimi negalėjo būti perleista, o tokia sutartis yra neteisėta ir negaliojanti ab initio.

12.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas negrąžino kredito BAB Snoras, nes sumokėjo į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“ iš viso 6294,33 Lt (1822,96 EUR). Atsakovas tvirtina, kad remiantis BAB Snoras ir atsakovo 2010-03-31 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 papildomu susitarimu, atsakovui buvo atidarytą Įmokų sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo susieta ginčo Snoro lizingas pirkimo išsimokėtinai kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas įrodė, kad yra grąžinęs BAB Snoras 6294.33 Lt (1822.96 Eur) įmokų, jas sumokėdamas į ginčo sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atmestini pirmos instancijos teismo motyvai, kad atsakovas nėra grąžinęs ginčo kredito, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas visiškai grąžino ginčo kreditą, sumokėdamas 6294,33 Lt (1822,96 EUR) į ginčo sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

12.3. Ieškovas nurodė, kad minėta sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2014-01-16, remiantis 2013-12-11 pranešimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, siųstu pradinio kreditoriaus žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nurodo, kad minėto pranešimo nėra gavęs, o BAB Snoras sutartį vienašališkai nutraukė 2011 m. lapkritį, nutraukdamas Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės aptarnavimą, kai dėl BAB Snoras kaltės Lietuvos bankas 2011-11-16 apribojo BAB Snoras bankinę veiklą, o 2011-11-24 panaikino BAB Snoras išduotą banko licenziją. Nuo 2011 m. lapkričio BAB Snoras neturėjo teisės toliau reikalauti 19,95 proc. metinių palūkanų.

12.4. Atsakovas tvirtina, kad Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p. nustatyta sąlyga, kad kortelės naudotojas privalo sumokėti palūkanas bei viršyto kredito palūkanas Mėnesio įmokos mokėjimo dieną, komisinius atlyginimus už Banko suteiktas paslaugas (tarp jų už pervestų į Sąskaitą ar Įmokų sąskaitą lėšų administravimą bei už pranešimų apie įsiskolinimus bei kitus Sutarties pažeidimus siuntimą) - jų suteikimo momentu, delspinigius, baudas ir kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas - jų atsiradimo dieną yra nesąžininga, nes reikalauja, kad vartotojas ir toliau mokėtų 19,95 proc. dydžio palūkanas ir tais atvejais, kai bankas neteikia jokių paslaugų, kurias įsipareigojo teikti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.1, 3.4, 4.2, 4.1 ir kituose punktuose, užtikrindamas atsinaujinančio kredito suteikimą, bankines paslaugas ir tinkamą atsiskaitymo kortelės veikimą. Atitinkamai, nesąžininga pripažintina ir Sutarties 4.9 punkte nustatyta atsiskaitymo su Banku tvarka, leidžianti bankui pirmiausia padengti 19,95 proc. dydžio palūkanas, o ne kreditą, ir tais atvejais, kai bankas neteikia jokių paslaugų, numatytų Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.1, 3.4, 4.2, 4.1 ir kituose punktuose, nes įpareigoja vartotoją vykdyti visus įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 16 punktas). Todėl teismas ex officio privalo įvertinti ir nustatyti, kad Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p. dėl 19,95 proc. palūkanų mokėjimo ir 4.9 p. dėl banko teisės pirmiausia padengti 19,95 proc. palūkanas sąlygos yra niekinės ir negaliojančios nuo jų priėmimo momento (CK 6.721 str. 1 d., 6.222 str., 6.156 str., 6.157 str.).

12.5. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Specialiosios dalies sąlyga „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 procentai“, „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ ir Bendrosios dalies 4.16 punkto sąlyga dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio yra nesąžiningos, nes nebuvo individualiai aptartos, yra užaukštintos, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio. Yra pagrindas sutarties Specialiosios dalies sąlygą „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 proc.“ pakeisti sumažinant delspinigių dydį nuo 0,25 procentų iki 0,02 procentų, sutarties Bendrosios dalies 4.16 punkto sąlygą pakeisti sumažinant metinių palūkanų dydį nuo 12 procentų iki 5 procentų. Šios sąlygos su atsakovu individualiai aptartos nebuvo.

12.6. Atsakovas taip pat prašo taikyti palūkanoms sutrumpintą 5 metų senaties terminą.

13. Ieškovas atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas teigia neva bankas negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovą ieškovui, tačiau atsakovo pozicija dėl šio argumento yra visiškai neaiški, kadangi atsakovas, mėgindamas pagrįsti savo poziciją dėl kažkokių priežasčių sulygina banką su atsakovo skolininku ir teigia, jog tarp banko ir ieškovo buvo atliktas skolos perkėlimas. Ieškovas raštu pranešė P. M. apie reikalavimo teisių perleidimą, faktas, jog reikalavimo teisės buvo perleistos yra akivaizdus. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

13.2. 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7791-611/2011, bankui iškelta bankroto byla. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2014-01-16, remiantis 2013-12-11 pranešimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, siųstu pradinio kreditoriaus žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

13.3. Ieškovė prašo atsakovo sumokėti ne palūkanas, numatytas sutartyje, o nesugrąžintas kredito įmokas, kurių dydis buvo įvardintas 2013 m. gruodžio 11 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ne sutartyje, o įstatyme nustatyto dydžio netesybų, todėl atsakovo nurodomų sutarties sąlygų galiojimas neturi jokios įtakos.

13.4. Atsakovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir daugelį metų dirba teisinį darbą, todėl neabejotina, jog pasirašydamas sutartį atidžiai su ja susipažino, ją puikiai suprato ir sudarydamas sutiko su sutarties sąlygomis bei žinojo kokio dydžio delspinigiai ir palūkanos bus taikomos, jas mokėjo ir tam neprieštaravo. Taigi, P. M. teiginys, jog su juo specialiosios dalies sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos kelia nuostabą. Banko bankrotas neatleidžia skolininko P. M. nuo atsakomybės ir nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, o reikalavimo perleidimas ieškovei pilnai atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė: ieškinį patenkinti visiškai, apelianto priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 549,99 EUR skolą ir 49,50 EUR delspinigių, iš viso 599,49 EUR.

16. Apeliantas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Ir nors prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau patenkinti jo priešieškinio nereikalauja.

17. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimas jo atžvilgiu nėra įvykęs, kadangi esant prievolei dvišalei, tai reikštų ir skolos perkėlimą, nes atsakovą ir banką siejo dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115 - 6.122 str. nustatyti reikalavimai. Ginčijama sutartimi buvo tariamai perleista reikalavimo teisė, kilusi iš delikto - ieškovas reikalauja grąžinti kreditą, o atsakovas reikalauja tinkamai įvykdyti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131. Tokia prievolė pagal savo turinį buvo dvišalė - kreditorius (reikalavimo teisę perleidęs BAB Snoras) turėjo teisę (reikalauti kredito grąžinimo atlyginimo) ir pareigą (suteikti kreditą, sudaryti sąlygas atsakovui atlikti mokėjimo operacijas bei teikti kitas banko paslaugas ir sudaryti atsakovui sąlygas naudotis banko teikiamomis paslaugomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis), o skolininkas (atsakovas) - turėjo pareigą (grąžinti kreditą, mokėti palūkanas) ir teisę (gauti atsinaujinantį kreditą arba delspinigius už laiku nesuteiktą kreditą (4.2 p.) atlikti mokėjimo operacijas bei teikti kitas banko paslaugas ir sudaryti atsakovui sąlygas naudotis banko teikiamomis paslaugomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta. AB bankas Snoras kreditavimo sutartį su atsakovu nutraukus 2013-12-11 pranešimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą nuo 2014-01-16 bankas ieškovui nebeturėjo jokios priešpriešinės prievolės, todėl bankas savo reikalavimo teisę į atsakovą galėjo perleisti be jokių apribojimų.

19. Atsakovas tvirtina, kad remiantis BAB Snoras ir atsakovo 2010-03-31 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 papildomu susitarimu, atsakovui buvo atidarytą įmokų sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo susieta ginčo Snoro lizingas pirkimo išsimokėtinai kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas įrodė, kad yra grąžinęs BAB Snoras 6294,33 Lt (1822,96 Eur) įmokų, jas sumokėdamas į ginčo sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto BAB Snoras ir atsakovo 2010-03-31 sudaryto Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 papildomo susitarimo niekaip nematyti, kad atsakovas yra grąžinęs jam suteiktą kreditą.

20. Apeliantas teigia, kad vietinių banko pavedimų išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. birželio 25 d. atsakovas sumokėjo UAB „Snoro lizingas“ iš viso 6294,33 Lt (1822,96 EUR), todėl su banku yra visiškai atsiskaitęs. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Iš kartu su atsiliepimu pateikto 2016 metų ir vėlesnio laikotarpio atsakovo pretenzinio susirašinėjimo matyti tai, kad pareiškėjas (atsakovas) BAB bankas Snoras ir UAB „Snoro lizingas” skaičiuoja apie 15 litų už kiekvieną dieną delspinigius, kuriems iš dalies padengti panaudojo lėšas, kurių iš pareiškėjo reikalavo BAB bankas Snoras ir UAB „Snoro lizingas“. Iš šio susirašinėjimo akivaizdu, kad apelianto įsiskolinimas egzistavo ir po jo paskutinio nurodomo mokėjimo UAB „Snoro lizingas“ 2013 m. birželio 25 d.

21. Atsakovas prašo taikyti palūkanoms sutrumpintą 5 metų senaties terminą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, iš atsakovo buvo priteistas 549,99 EUR skolos (suteikto kredito) likutis, kurio priteisimui taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas ir jis nėra praleistas. Ieškovas reikalavo tik 49,50 EUR delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti už 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos. Todėl ir šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas.

22. Atsakovas teigia, kad sutarties Specialiosios dalies sąlyga „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 procentai“, „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ ir Bendrosios dalies 4.16 punkto sąlyga dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio yra nesąžiningos, nes nebuvo individualiai aptartos, yra užaukštintos, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio. Teismas ex officio privalo įvertinti ir nustatyti, kad Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p. dėl 19,95 proc. palūkanų mokėjimo ir 4.9 p. dėl banko teisės pirmiausia padengti 19,95 proc. palūkanas sąlygos yra niekinės ir negaliojančios nuo jų priėmimo momento (CK 6.721 str. 1 d., 6.222 str., 6.156 str., 6.157 str.). Tačiau atsakovo priešieškinis, kuriuo jis prašė pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p., 4.9 p., sutarties sąlygą „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 proc.“, 4.16 p., ir „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ nesąžiningomis ir ab initio negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygomis nuo 2010 m. kovo 31 d. arba nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (alternatyvus reikalavimas) ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinat 599,49 EUR; pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nesąžininga ir negaliojančia nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą, ją sumažinant 599,49 EUR yra atmestas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinus sprendimą ieškinį atmesti, sprendimo pakeisti priešieškinio reikalavimų dalyje neprašė. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti tik suteikto kredito likutį teismas neįžvelgia pagrindo ex officio modifikuoti banko ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas net ir tuo atveju jei jos būtų nepalankios vartotojui.

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.