Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovių UAB „Iki Lietuva“, UAB „Maxima LT“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotiems atstovams,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, praeityje teistas septyniolika kartų, iš kurių paskutinius kartus:

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė neatlikta),turėdamas neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Dėl svetimo, UAB „Maxima LT“ priklausančio, turto sugadinimo

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Dėl nedidelės vertės svetimo, UAB „IKI Lietuva“ priklausančio, turto pagrobimo

Dėl atvirai pagrobto svetimo, A. J. priklausančio, turto

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl svetimo, UAB „Maxima LT“ priklausančio, turto sugadinimo

Ištyręs šioje baudžiamosios bylos dalyje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai Ž. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sugadinus svetimą turtą pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – liudytojo V. R. parodymais, UAB „Maxima LT“ įgaliotų atstovų pateiktuose pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie aprašyti apžiūros protokole. Byloje nenustatyta, kad išdėstyti ir teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Teismo posėdžio metu Ž. S. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo pripažino iš dalies ir nurodė, kad vartelius pastūmė ir sulaužė, norėdamas išsilaisvinti iš apsaugos darbuotojų, kurie jį sulaikė. Kaltinamasis teigė, kad jokios tyčios sulaužyti vartelių neturėjo, tik norėjo išsilaisvinti iš apsaugos darbuotojų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bandydamas išsilaisvinti iš apsaugos darbuotojų, paėmė už šalia stovėjusių plastmasinių vartelių ir už jų besilaikydamas, traukdamas juos, sulaužė (2 t., b. l. 37-40). Teismui prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojas V. R. pažymėjo, kad Ž. S. įvykio dieną parduotuvėje elgėsi agresyviai. Bandant Ž. S. sulaikyti, jis tyčia užsikabino už vartelių ir juos išlaužė. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39-41). Teismas nustatė, kad liudytojas asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl netikėti liudytojo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Be to, liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokolas bei byloje esantys vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „Camera 15 2025-05-31 20-00-02_595“ užfiksuotas agresyvus Ž. S. elgesys apsaugos darbuotojams bandant jį sulaikyti, t. y. vaizdo įraše matosi, kaip Ž. S. meta skardinę į grindis, dėl ko ji sprogsta ir aplaisto šalia esančius žmones. Po to skardinę Ž. S. paspiria, muistosi, bandydamas nustumti nuo savęs apsaugos darbuotojus, užsikabina už plastmasinės apsaugos antenos „Checkpoint Evolve G35“ ir tyčia, veikdamas su agresija, ją nulaužia. Visi minėti duomenys sutampa tarpusavyje, vienas kita papildo, todėl yra pagrindo pripažinti, kad Ž. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. S., veikdamas tiesiogine tyčia, 2025 m. gegužės 31 d., apie 20.00 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sulaikymo dėl įvykdytos smulkios vagystės metu, rankomis sugriebė už apsaugos antenos „Checkpoint Evolve G35“, ją traukė ir sulaužė, dėl ko sugadino svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį, 1 149,50 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į Ž. S. sugadinto turto vertę – 1 149,50 eurų, t. y. nusikalstama veika sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 eurų), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio, todėl konstatuotina, kad Ž. S. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, inkriminuota teisingai.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamosios bylos dalyje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. Š. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Teisme apklaustas kaltinamasis Ž. S. kaltės dėl 2025 m. birželio 26 d. nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad beveik nieko apie įvykį neprisimena, parduotuvės ir apsaugos darbuotojos pačios jį užpuolė, dėl to atsitiktinai smūgiavo O. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iš parduotuvės „IKI“ paėmė sūrį ir įsidėjo į plastikinį maišelį ir ėjo pro kasas, užėjo už kasų, tuo metu apsaugos darbuotoja paklausė jo, ar jis kažką turi ir paprašė parodyti maišelį. Maišelio jis rodyti nenorėjo, dėl to, norėdamas išeiti iš parduotuvės, delnu pastūmė apsaugos darbuotoją pečių srityje. Prie jų priėjo kita „IKI“ parduotuvės darbuotoja, o kas vyko toliau, jis neprisimena (2 t., b. l. 24-26). Teismas nustatė, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės nėra vienodos, išsamios, o jo kaltė pagrindžiama teisme apklaustų nukentėjusiosios O. Š. ir liudytojos I. G. parodymais bei kita byloje esančia rašytine medžiaga – tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, asmens apžiūros protokolu, medicininių duomenų išrašais, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokole pateiktais duomenimis ir byloje esančiais vaizdo įrašais.

Nukentėjusioji O. Š. teismui paaiškino, kad sugriebė Ž. S. už striukės gaubto, kai jis norėjo pabėgti iš parduotuvės, Ž. S. alkūne sukdamasis sudavė jai į veido ir lūpos sritis, ją pastūmė, dėl Ž. S. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Teisme apklausta liudytoja I. G. patvirtino nukentėjusios O. Š. nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad Ž. S. sulaikymo metu dalyvavo ir O. Š., kuriai Ž. S. ranka sudavė į lūpą ir į ranką. Ji gyvai matė, kaip Ž. S. ranka sudavė O. Š. į lūpą, o per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kaip Ž. S. sužalojo O. Š. ranką. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios O. Š. ir liudytojos I. G. parodymais, kadangi analogiškas aplinkybes tiek nukentėjusioji (1 t., b. l. 86-89), tiek liudytoja (1 t., b. l. 108-110) nurodė ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusios ir liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „IKI 831 2025 06 26 1247-1320ivykis,poilic.reikal“ užfiksuota, kaip Ž. S. bando išeiti iš parduotuvės, tačiau parduotuvės darbuotoja jam to padaryti neleidžia. Prieina apsaugos darbuotoja, kuri neleidžia Ž. S. išeiti iš parduotuvės. Ž. S. stengiasi iš parduotuvės pasišalinti, kai prie jų prieina nukentėjusioji O. Š., kuri padeda apsaugos darbuotojai sulaikyti Ž. S.. Besimuistydamas ir siekdamas išvengti sulaikymo Ž. S. pataiko O. Š. į lūpą, kurią vėliau ji parodo kitai parduotuvės darbuotojai. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip Ž. S. paima dėžę su vaisiais, juos išpila ant grindų, dėžę meta į sudėtus vaisius ir daržoves. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip nuo agresyvių Ž. S. veiksmų ant grindų nukrenta stovas, skirtas plastikiniams maišeliams, laikyti kurį Ž. S. dar paspiria (vaizdo įrašas nuo 9.21 min. iki 10.30 min.). Matyti, kad parduotuvė yra užrakinama, 28.50 min. vaizdo įrašo laiku į parduotuvę atvyksta apsaugos „Eurocash1“ darbuotojai ir sulaiko Ž. S..

Kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina, tiek nukentėjusiosios O. Š. apžiūra iškart po nusikaltimo padarymo, tiek sveikatos priežiūros įstaigų medicininiai išrašai, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad O. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, dėl ko sužalojimo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą ir toks sužalojimas yra kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 101-102).

Teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos teisme nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Ž. S. panaudoto fizinio smurto motyvus, nukentėjusiajai O. Š. sukeltą fizinį skausmą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejoja tuo, kad kaltinamasis Ž. S. veikė netiesiogine tyčia – priešindamasis sulaikymui dėl įvykdytos smulkios vagystės metu, sukdamasis ir besimuistydamas ranka sudavė po smūgį nukentėjusiajai parduotuvės darbuotojai O. Š. į kairės pusės apatinę lūpą ir dešinės rankos plaštaką, t. y. Ž. S. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Taigi pripažintina, jog byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad Ž. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė po smūgį nukentėjusiajam O. Š. į kairės pusės apatinę lūpą ir dešinės rankos plaštaką, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Ž. S. veiksmų nukentėjusiajai O. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai buvo sutrikdyta jos sveikata, Ž. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nedidelės vertės svetimo, UAB „IKI Lietuva“ priklausančio, turto pagrobimo

Teismas, ištyręs šioje baudžiamosios bylos dalyje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai Ž. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobus nedidelės vertės, svetimą turtą, pasitvirtino.

Teisme apklaustas kaltinamasis kaltę dėl šio epizodo pripažino iš dalies ir parodė, kad neprisimena, ar lankėsi „IKI“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teisme liudytoju apklaustas E. Š. atpažino Ž. S., kaip asmenį, kuris 2025 m. rugpjūčio 3 d. iš parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 198,69 eurų. Liudytojo E. Š. teisme nurodytas aplinkybes patvirtina ir UAB „IKI Lietuva“ įgaliotos atstovės pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta ir byloje esantys vaizdo įrašai, kurie aprašyti apžiūros protokole. Teismas, peržiūrėjęs byloje „IKI“ įgalioto atstovo pateiktus vaizdo įrašus, išklausęs teismo posėdžio metu liudytoją E. Š. ir ištyręs kitus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog šioje baudžiamosios bylos dalyje neginčytinai įrodyta, kad Ž. S. 2025 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.30 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė 6 butelius alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 198,69 eurų, susidėjo į su maišelį ir išėjo iš parduotuvės už paimtas prekes nesusimokėjęs.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. 2025 m. rugpjūčio 3 d. iš parduotuvės „IKI“ pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 198,69 eurų, t. y. pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, tačiau neviršijo 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, todėl Ž. S. inkriminuota veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl atvirai pagrobto svetimo, A. J. priklausančio, turto

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (50 eurų) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).

Teisme apklaustas Ž. S. kaltės dėl šio epizodo nepripažino ir paaiškino, kad matė, kaip jam nepažįstamas vyras – V. V. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė telefoną ir pabėgo. Kaltinamasis teismui aiškino, kad jis pareigūnams nesakė, jog nukentėjusiojo telefoną pagrobė V. V., tačiau žinojo, kad tas telefonas liko būtent pas V. V.. Tokios kaltinamojo teismui nurodytos aplinkybės, visų pirma, prieštarauja paties Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nes ikiteisminio tyrimo tyrėjai Ž. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad matė, kaip V. iš nukentėjusiojo rankų paėmė telefoną ir pabėgo, jis prisivijo V. ir šis atidavė jam telefoną, kurį jis įsidėjo į savo kišenę. Po kurio laiko prie jų priėjo policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju ir nukentėjusysis parodė pirštu į juos su V. teigdamas, kad jie pavogė telefoną (2 t., b. l. 62-64). Nukentėjusysis A. J. teismui patvirtino, kad būtent Ž. S. iš jo pavogė telefoną. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. J. kaltinamojo Ž. S. asmeniškai nepažįsta, neturi pagrindo jo apkalbėti ar pakenkti. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – teisme apklausta liudytoja D. T. patvirtino, kad matė, kaip nuo nukentėjusiojo nuėjo du vyrai, buvo iškviesta policija, pareigūnai su nukentėjusiuoju vyko ieškoti kalinamųjų. Pareigūnams grįžus į įvykio vietą ir jai parodžius filmuotą medžiagą, ji atpažino kaltinamąjį Ž. S., kaip vagystę įvykdžiusį asmenį. Liudytojas A. R., apklaustas teisme, taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju nuvyko prie Kalvarijų turgaus ir A. J. atpažino Ž. S., kaip asmenį, kuris iš jo pavogė telefoną, kuris po to savanoriškai telefoną jiems atidavė. Analogiškas aplinkybes liudytojas A. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas tarnybinį pranešimą dėl darbo su karštais pėdsakais (2 t., b. l. 1). Kaltinamojo kaltė byloje taip pat pagrindžiama ir rašytiniais, byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo A. J. pateiktu protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, reikalaujamų pateikti daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ž. S. neteisėti veiksmai, kuomet jis 2025 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.15 val., viešojoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „Žaliasis tiltas“, esančioje Kalvarijų g., Vilnius, atvirai iš nukentėjusiojo A. J. rankų pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą, teisingai kvalifikuoti kaip atvira vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltininko Ž. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ž. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką Ž. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas nustatė, kad kaltininkas Ž. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2025 m. lapkričio 13 d., buvo pripažintas recidyvistu, dėl to šiuo nuosprendžiu BK 27 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas Ž. S. recidyvistu nebepripažįsta.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.

Ž. S., veikdamas tyčia, padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo Ž. S. buvo teistas šešiolika kartų, šiuo metu yra teistas septyniolika kartų, daugiausiai daro nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat nusikaltimus viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai ir gyvybei (2 t., b. l. 99-110). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka Ž. S. buvo baustas daug kartų, daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtų piniginių baudų nemoka (2 t., b. l. 111-141). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltininką Ž. S. charakterizuojančius duomenis – įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu suimtas, iki suėmimo nuolatinės gyvenamosios vietos laisvėje neturėjo. Duomenų apie Ž. S. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei arešto bausmes. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

Vertinant kaltininką charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad Ž. S. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas elgesio ir moralės normas, Ž. S. ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Tai rodo Ž. S. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms. Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, o už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį teismas kiekvienu atveju dėl kaltininką charakterizuojančių duomenų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustato pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, BK 178 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 5 dalimi paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys). Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir kaltininkui Ž. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Teismas nustatė, kad Ž. S. nėra atlikęs 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, subendrintos ir paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025m. lapkričio 13 d. Kadangi naujos nusikalstamos veikos padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžio priėmimo, už šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme.

Nustatyta, kad BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka Ž. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 26 d., 13.15 val. (2 t., b. l. 16-18) iki 2025 m. birželio 27 d., 11.58 val. (2 t., b. l. 43) (vieną parą), taip pat nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d.. 18.45 val. (2 t., b. l. 53-55), o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo laikotarpis, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. (2 t., b. l. 69-72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi Ž. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui (nuo 2025 m. spalio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 12 d.) (3 t., b. l. 41-43). Įvertinus kaltininkui skirtą bausmės rūšį ir jos trukmę, anksčiau teismo nustatytus suėmimo pagrindus, galimą bylos nagrinėjimą apeliaciniame procese Ž. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – tęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į Ž. S. skiriamos galutinės bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (nuo 2025 m. birželio 26 d. 13.15 val. iki 2025 m. birželio 27 d. 11.58 val.), suėmimo laikas (nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendyje nurodyti įskaityti laikotarpiai.

Teismas vertino ir nenustatė pagrindo atidėti Ž. S. galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo dėl kaltinamojo kriminalinės praeities.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

UAB „Maxima LT“ įgaliotas atstovas tyrimo metu dėl Ž. S. 2025 m. gegužės 31 d. padarytos nusikalstamos veikos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 149,50 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 30, 49-50). UAB „IKI Lietuva“ įgaliota atstovė tyrimo metu dėl Ž. S. 2025 m. rugpjūčio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos pareiškė civilinį ieškinį dėl 198,69 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 150).

Teismas nustatė, kad UAB „Maxima LT“ ir UAB „IKI Lietuva“ įgaliotų atstovų pateikti civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais duomenimis. Įvertinus tai, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių egzistuoja priežastinis ryšys, UAB „Maxima LT“ ir UAB „IKI Lietuva“ įgaliotų atstovų pateikti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir iš Ž. S. civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ naudai priteistini 1 149,50 eurai šios bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti, UAB „IKI Lietuva“ naudai priteistini 198,69 eurai šios bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) įgaliota atstovė dėl nukentėjusios O. Š. gydymo pareiškė civilinį ieškinį dėl 73,43 eurų turtinės žalos atlyginimo ir taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 117-120).

Teismas nustatė, kad civilinį ieškinį patvirtina prie civilinio ieškinio pridedami įrodymai, todėl civilinis ieškinys laikomas pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Kadangi civilinei ieškovei žala iki šiol nėra atlyginta, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš Ž. S. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 73,43 eurų dydžio suma nukentėjusiosios O. Š. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš Ž. S. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Valstybinė ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Nukentėjusioji O. Š. tyrimo metu dėl Ž. S. 2025 m. birželio 26 d. padarytos nusikalstamos veikos pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 90).

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip: sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse – profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai O. Š., teismas įvertina tai, kad dėl kaltininko Ž. S. atliktų veiksmų O. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu Ž. S. atliko O. Š. darbo vietoje. Civiliniame ieškinyje pati nukentėjusioji nurodė, kad Ž. S. jai prakirto kairės pusės apatinę lūpą bei sužalojo dešinės rankos plaštaką, dėl ko jai atsirado mėlynės. Nukentėjusioji teigė, kad tiek įvykių metu, tiek dvi savaites po įvykio juto fizinį skausmą, negalėjo judinti rankos, buvo sunku dirbti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. Š. palaikė civilinį ieškinį ir prašė iš Ž. S. priteisti 500 eurų dydžio jai padarytą žalą. O. Š. teismui pažymėjo, kad buvo užpulta darbo vietoje, juto ir iki šiol jaučia skausmą rankoje, iki šiol Ž. S. bijo, nežino, ką jis gali padaryti.

Teismui nekyla abejonių, kad O. Š. nusikaltimo padarymo metu jautė baimę, buvo išsigandusi. Dėl patirto fizinio smurto darbo vietoje nukentėjusioji O. Š. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, po įvykio O. Š. nedarbingume nebuvo, byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl nagrinėjamų įvykių nukentėjusiajai būtų prireikę specialistų – psichologų, byloje nėra. Spręstina, kad neatitaisomų ar ilgalaikių neigiamų pasekmių O. Š. emocinei ir fizinei sveikatai Ž. S. veiksmai nesukėlė. Laikantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, paisant teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, neturtinės žalos reikalavimą tenkintinas iš dalies ir O. Š. priteistini 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir kitų klausimų

Teisme 2025 m. spalio 23 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas ir patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos – 600 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą Ž. S. (3 t., b. l. 79-83).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir siekiant užtikrinti tinkamą Ž. S. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pripažino būtinu gynėjo dalyvavimą sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės kaltininkui Ž. S. ir įpareigojo VGTPT parinkti Ž. S. gynėją. 2025 m. spalio 9 d. protokoline nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutarė kaltininko Ž. S. gynėju paskirti advokatą R. Mockevičių.

Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad Ž. S. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu Ž. S. yra suimtas, nedirba, byloje nėra duomenų apie kaltininko turimas santaupas, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Ž. S. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegta prie 2 t. galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3671-992/2025 viršelio – paliktina saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-3671-992/2025 medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 31 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. birželio 26 d. veika), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. rugpjūčio 3 d. veika), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2025 m. rugpjūčio 13 d. veika), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalie 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti Ž. S. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Ž. S. šiuo nuosprendžius skirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant, ir Ž. S. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2025 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į Ž. S. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 26 d., 13.15 val., iki 2025 m. birželio 27 d., 11.58 val., (vieną parą), suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – tęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ civilinį ieškinį ir iš Ž. S. bendrovei priteisti 1 149,50 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį ir iš Ž. S. bendrovei priteisti 198,69 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir iš Ž. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 73,43 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už atlyginti priteistą turtinę žalą, palūkanas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinti civilinės ieškovės O. Š. civilinį ieškinį ir iš Ž. S. O. Š. priteisti 300 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš Ž. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su vaizdo įrašais, prisegtą prie 2 tomo galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3671-992/2025 viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su šios baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.