Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-270-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
II-270-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00146-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Skundas Nr. II-270-1017/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00146-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Anastasijai Česonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31912-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31912-2023 (toliau – ir Nutarimas) A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2023 m. spalio 27 d., 13.27 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punktą, 140.6 punktą, 140.7 punktą; jam paskirta 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 7-9).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. M. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimo metu neišnagrinėtos visos faktinės aplinkybės bei nebuvo atsižvelgta į pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, o neginčijami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinantys įrodymai nepateikti. Nurodė, kad minėtu keliu dažnai važinėja asmeniniais ir darbo reikalais, įvykio dieną, vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugiai, laikantis KET, aplenkė avariniu rėžimu važiuojantį vilkiką su puspriekabe, kuris gana ilgą atstumą judėjo avariniu rėžimu. Minėtą manevrą atliko kelio ženklo Nr. 325 ribose, pagal kurį draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančius mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Pažymėjo, jog sustabdytas policijos pareigūnei nurodė aplinkybes, kurioms esant atliko manevrą, tačiau pareigūnė ne kartą jį pertraukė, ginčijo ir savaip formulavo aplinkybės (jam nepalankiai; prie skundo pateikė pokalbio stenogramą). Šio pokalbio metu nesuprato, kokį pažeidimą jis padarė, pareigūnės pozicija buvo nenuosekli, neinformuota apie susidariusią situaciją, mano, jog pareigūnė savaip interpretavo KET reikalavimus; nurodo, jog pati pareigūnė nėra tinkamai informuota apie kelio ženklo Nr. 325 išaiškinimą. Laikosi pozicijos, kad lenkimo manevrą atliko saugiai, nesukeliant streso ar pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, vadovaujantis KET reikalavimais, po manevro atlikimo kelyje važiavo leistinu greičiu, iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų sukėlęs kam nors pavojų. Pareiškėjo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, jog lenkimą atliko tinkamai, pagal taisykles, kaip numato kelio ženklo Nr. 325 reikalavimai. Pažymėjo, jog iš policijos vaizdo registratoriaus duomenų matyti, kad SUV tipo automobilis buvo lėtaeigė mašina, kuri kelyje suformavo grūstį, o byloje nėra jokių duomenų, kad lenkiama transporto priemonė važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu. Atsižvelgiant į tai, kad lenkimo manevrą atliko pagal KET, tvarkingai, o policijos pareigūnai nesigilino į įvykio aplinkybes, prašo minėtą nutarimą panaikinti (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nurodoma, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog kirto ištisinę eismo juostą, lenkdamas lėčiau nei 30 km/h greičiu judančią transporto priemonę, tačiau Institucija tokius jo aiškinimus vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Ištisinę liniją kirsti draudžiama, nesvarbu, kokiu greičiu važiuoja kita transporto priemonė, nes KET tokių išlygų nenumato. Pažymima, kad ištisinė linija neatsiranda staiga ir perėjimą žymi einanti artėjimo linija. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas lenkė ne pavienę transporto priemonę, o mažiausiai tris transporto priemones, todėl pažeidė ir KET ženklo Nr. 325 reikalavimus. Lenkimo manevras, nors dažniausiai neilgai trunkantis veiksmas, bet yra pavojingas, nors KET 136 punkte numatyta, kad vairuotojams yra rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, vairuotojai turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lenkimo manevrui atlikti buvo netinkamai pasirinktas kelio ruožas, nesant būtinybės lenkti transporto priemones. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl techninių kliūčių Institucijai negali pateikti vaizdo įrašo iš savo automobilio registratoriaus, tačiau nors ir šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, jis yra matomas policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotame vaizdo įraše, taip pat jį matė ir pareigūnė fiksavusi administracinį nusižengimą, šios aplinkybės aprašytos pateiktame tarnybiniame pranešime. Apibendrinant, Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas padarė KET pažeidimą, bauda paskirta atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sankcijos ribose, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra minimalus (b. l. 69-71).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. M. palaikė savo skundą ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Nurodė, kad 2023 m. spalio 27 d. jis vairavo automobilį Chrysler valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Vilniaus link Nemenčinės plentu, buvo už Antavilių maždaug 1 km, jį pasivijo policija su švyturėliais, pasakė, kad jis lenkė neleistinoje vietoje. Jis lenkė per ištisinę juostą, nes transporto priemonė labai lėtai judėjo, lenkimo manevrą atliko kelio ženklo 325 zonoje. Transporto priemonė buvo vilkikas, t. y. sunkvežimis su puspriekabe, ji važiavo labai lėtai, todėl leistinu greičiu ją aplenkė. Dabar neprisimina, ar transporto priemonė važiavo su įjungtu avariniu rėžimu, ar spaudė stabdžius. Artėjant prie nusukimo į Antavilius, greičio zona yra 50 km/h, privažiavus iki vilkiko, jo greitis buvo 40 km/val., o ties Antaviliais, privažiavus posūkį, vilkiko greitis krito iki maždaug 25-27 km/h. Pareiškėjas manė, kad jis suks, tačiau jis nusukimus pravažiavo ir važiavo toliau, kur greitis galimas 70 km/h, o jo greitis nedidėjo, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, todėl jį aplenkė ir nuvažiavo. Lenkimas buvo greitas, tikslus ir švarus. Lenkimo metu vilkiko greitis buvo apie 30 km/val. Pareiškėjas aplenkė tik vieną automobilį, t. y. sunkvežimį (b. l. 81-82).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. R. nurodė, kad prisimena administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei įvykį, susijusį su šiuo asmeniu. Liudytoja kartu su kolege D. V. patruliavimo metu važiavo nuo Nemenčinės link Vilniaus Nemenčinės plentu ir pastebėjo automobilį, kuris galimai padarė pažeidimą; nutarė jį sustabdyti, įjungė garsinį signalą bei mėlynos spalvos švyturėlius ir sustabdė šį automobilį. Tikslios pažeidimo vietos nurodyti negali. Tiksliai automobilio modelio neprisimena, tačiau mano, jog galėtų būti mėlynos spalvos Hyundai (pažymėjo, jog gali dėl to klysti). Minėtas automobilis lenkė per ištisinę liniją galiojančio ženklo „Lenkti draudžiama“ zonoje. Tikrai atsimena, kad buvo aplenkta sunkiasvorė transporto priemonė ir dar du lengvieji automobiliai. Tiksliai pasakyti negali, bet pažeidimą pamatė maždaug 100 – 200 metrų atstumu. Patvirtino, jog tiksliai matė darančio automobilio pažeidimą ir jo veiksmus. Pareigūnėms reikėjo aplenkti automobilius, kuriuos aplenkė galimai administracinį pažeidimą padaręs asmuo; jos važiavo maždaug 90 km/val. greičiu, panašiu greičiu važiavo ir pareiškėjo bei kiti automobiliai. Negalėjo taip būti, kad sunkiasvorė transporto priemonė važiavo mažesniu greičiu nei kitos tuo metu važiavusios transporto priemonės. Avarinio signalo sunkiasvorė transporto priemonė įjungusi nebuvo. Liudytoja atsimena, kad kai sustabdė pareiškėją, jis sakė, kad ne sunkiasvorė transporto priemonė važiavo lėčiau, o priešais sunkiasvorę transporto priemonę važiavęs lengvasis automobilis su įjungtu avariniu signalu ir pamatęs jį, jis lenkė visas kitas transporto priemones. Tokių aplinkybių, kokias nurodė pareiškėjas, liudytoja nematė. Tą patį sakė ir pokalbio metu pareiškėjui. Kai sustabdė galimai administracinį pažeidimą padariusi asmenį, asmuo su juo nesutiko; jis teigė, kad transporto priemonės važiavo lėtai ir jis turėjo teisę lenkti galiojančio ženklo „Lenkti draudžiama“ zonoje. Pareiškėjas liudytojai savo automobilio vaizdo registratoriuje parodė filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kaip buvo atliekamas lenkimas, šiuo metu liudytoja neprisimena, kas buvo užfiksuota pareiškėjo vaizdo registratoriuje dėl kitų transporto priemonių judėjimo. Visas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime. Dalyvaujant liudytojai, peržiūrėjus policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, liudytoja nurodė, kad važiuodamos automobilyje jos vaizdą matė geriau nei vaizdą užfiksavo vaizdo registratorius. Įrašo 12 val. 26 min. 54 sek. matomas įvykis, prasideda lenkimas, tada jos didina greitį ir pradeda vytis pareiškėją, įjungus garso ir šviesos signalus. Patikslino, jog, peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja mano, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo už vilkiko tarp dviejų automobilių, t. y. jis aplenkė vieną lengvąjį automobilį, esantį už vilkiko, vilkiką ir tuomet vieną lengvąjį automobilį, važiavusį prieš vilkiką; vilkikas nebuvo su įjungtu avariniu signalu (b. l. 102-105).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V. nurodė, kad neatpažįsta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, įvykio metu su juo nebendravo. Pamena, kad įvykio dieną patruliavo su kolege E. R., važiavo tarnybiniu automobiliu iš Nemenčinės į Vilnių. Pravažiavus Antavilius, pastebėjo, kad ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė vieną ar dvi transporto priemones. Atsimena, jog lenkiami buvo vilkikas ir lengvieji automobiliai; kiek lengvųjų automobilių buvo aplenkta, neprisimena. Šitoje kelio atkarpoj yra draudžiamasis ženklas „Lenkti draudžiama“. Nusprendė sustabdyti transporto priemonę dėl padaryto pažeidimo, su pažeidėju bendravo kolegė. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokiu greičiu lyginant su kitais eismo dalyviais, važiavo tos transporto priemonės, kurias pareiškėjas aplenkė, taip pat negalėjo nurodyti transporto priemonių judėjimo greičio bei atsakyti į klausimą, ar transporto priemonės, kurias lenkė pareiškėjas, buvo su įjungtais avariniais ženklais. Kelyje važiavo automobiliai, kuriuos aplenkė įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tada administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, tada dar keli automobiliai ir tik tada pareigūnių automobilis (b. l. 104).

(duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2023 m. spalio 27 d., dirbant pagal patvirtintą darbo grafiką nuo 7.00 val. iki 14.00 val., kartu su (duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėja D. V. tarnybiniu automobiliu borto Nr. V8022, apie 13.27 val. kelyje Vilnius – Nemenčinė, važiuojant link Vilniaus Nemenčinės plentu buvo pastebėtas automobilis Chrysler tamsiai mėlynos spalvos, kuris kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą ištiesinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Buvo priimtas sprendimas sustabdyti transporto priemonę dėl KET pažeidimo. Įjungus mėlynos ir raudone spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, pasivijus automobilį, kuris lenkė kitas transporto priemones „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, paaiškėjo, kad t. y. automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M.. Bendraujant su A. M. ir aiškinant sustabdymo priežastį, pastarasis nesutiko su padarytu pažeidimu, teigdamas, kad prieš jį lėtai važiavo automobilis ir dėl to KET nedraudžia lenkti draudžiamojo zonoje kitas transporto priemones. Taip pat jo automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius. Pastarasis įjungė filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kaip A. M. pradėjo lenkti transporto priemones, iš viso lenkti draudžiama galiojimo zonoje aplenkė tris transporto priemones, aiškindamas, kad jis nemato čia pažeidimo, kadangi jokio pavojaus eismo saugumui nesukėlė, aplenkė, nes automobilis, kuris važiavo pirmas – labai lėtai važiavo ir buvo įjungtas avarinis šviesis signalas. A. M. vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio l dalyje ir paaiškinta teisė pateikti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat pridėti savo turimo vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą (b. l. 22-23).

Pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus bei jų kūno kamerų užfiksuotos nagrinėjamo įvykio bei pareigūnės bendravimo su pareiškėju aplinkybės (kompaktinis diskas su vaizdo įrašais prisegtas prie galinio bylos viršelio).

Atsiliepimas

Atsiliepime į 2024 m. sausio 30 d. teismo pranešimą, kuriame buvo nurodyta pareiškėjui pateikti savo vaizdo registratoriaus duomenis, susijusius su nagrinėjamu įvykiu, A. M. nurodė, kad vaizdo registratoriaus įrašo pateikti negali, kadangi senas mėgėjiškas vaizdo registratorius, kuris jau ilgą laikotarpį periodiškai patirdavo techninius nesklandumus, nesudarė tokios galimybės, nes dar nepasiekus gyvenamosios vietos eilinį kartą ėmė išsijunginėti (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

KET 140.6 punkto nuostatomis, lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus). Pagal draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 325, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Be to, KET 140.7 punkto nuostatomis, lenkti taip pat draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Be to, pagal KET 3 priedo 1.1 punktą (redakcija, galiojusi 2023 m. spalio 27 d.), horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. M. 2023 m. spalio 27 d., 13.27 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, atliko lenkimo manevrą (veiksmą). Tai patvirtina tiek pareiškėjo A. M. paaiškinimai teismo posėdžių metu, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai: šį įvykį mačiusių pareigūnių – liudytojų E. R. ir D. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su E. R. 2023 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, taip pat liudytojos E. R. kūno kameros bei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuoti vaizdo įrašai. Kelio ženklo Nr. 325 galiojimą įvykio vietoje, be kita ko, patvirtina tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus 12.26.53 val. užfiksuotas vaizdas; pareiškėjo atlikto lenkimo aplinkybės užfiksuotos šio įrašo atkarpoje nuo 12.26.54 iki 12.27.01. Iš esmės dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pareiškėjas teigia, jog jis turėjo teisę atlikti lenkimą, kadangi prieš jį važiavusi transporto priemonė – vilkikas, važiavo mažesniu kaip 30 km/h greičiu, taip pat nurodo, kad lenkė tik šią vieną transporto priemonę ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė.

Visų pirma, pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Bet kuri iš nurodytų situacijų (t. y. bet kuris iš paminėtų alternatyvių veiksmų) yra laikoma pavojingu vairavimu, kuris paprastai sukelia pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus 2 punktas – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kadangi tokia yra administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo esmė.

Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis buvo nubaustas ne tik už draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 (atitinkamai KET 140.6 punkto) pažeidimą, bet ir už KET 140.7 punkto nuostatų pažeidimą dėl to, kad lenkė kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Būtent pagal KET 3 priedo 1.1 punktą (redakcija, galiojusi 2023 m. spalio 27 d.), siaurą ištisinę liniją draudžiama kirsti ir važiuoti priešinga transporto srautui kryptimi (t. y. priešpriešine eismo juosta). Išimčių šios KET nuostatos taikymui nėra, t. y. nėra galimybės nesilaikyti šios taisyklės net ir tuo atveju, jeigu nėra iš priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių ir (ar) ta pačia eismo juosta važiuojančios kitos transporto priemonės juda mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog KET 140.7 punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, tarp jų aplinkybės, jog transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę yra saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama; tuo pačiu minėtas teismas pažymėjo, jog KET 140.7 punkte įtvirtintos taisyklės yra imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024).

Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę, kirtęs siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, bei išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir lenkęs kitas transporto priemones, pažeidė KET 140.7 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga, kaltė, padarius šį administracinį nusižengimą, įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, kurių dėl šios nuostatos pažeidimo pareiškėjas A. M. neginčijo.

Be to, pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis, atlikdamas lenkimo manevrą, pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 (atitinkamai KET 140.6 punkto) reikalavimus. Nors pareiškėjas teigia, kad jis turėjo teisę atlikti lenkimą, kadangi lenkė vienintelę transporto priemonę – vilkiką, kuris važiavo ta pačia eismo juosta mažesniu nei 30 km/val. greičiu, ši pareiškėjo versija, teismo vertinimu, yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis nagrinėjamo įvykio aplinkybes mačiusios bei užfiksavusios pareigūnės E. R. bei D. V. teisme paaiškino, jog jos nutarė sustabdyti pareiškėją, kadangi važiuodamos paskui jį (už kelių transporto priemonių) pastebėjo, kaip pareiškėjas atliko lenkimą kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir tyrimo metu pareigūnės nurodė, kad pareiškėjas aplenkė ne vieną transporto priemonę, t. y. ne tik vilkiką, bet kelias transporto priemones. Be to, liudytoja E. R., teismo posėdžio metu peržiūrėjusi vaizdo įrašą, patikslino, jog įvykio metu pareiškėjas aplenkė iš viso tris transporto priemones – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo už vilkiko tarp dviejų automobilių, t. y. jis aplenkė vieną lengvąjį automobilį, esantį už vilkiko, vilkiką ir vieną lengvąjį automobilį, važiavusį prieš vilkiką. Šios aplinkybės sutampa su tarnybiniame pranešime nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Nors tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše nesimato, kiek konkrečiai transporto priemonių aplenkė pareiškėjas, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų E. R. bei D. V. paaiškinimais teisme, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų E. R. kūno kameros vaizdo įrašas. Juolab kad liudytojos, apklausos metu žiūrėjusios tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, nurodė, jog joms realiai buvo žymiai geriau matomos įvykio aplinkybės nei jos užfiksuotos vaizdo įraše.

Nors pareiškėjas nei tyrimo metu, nei teisme nepateikė savo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo, teigdamas, jog to negali padaryti dėl techninių priežasčių, iš E. R. kūno kameros vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjo vaizdo registratoriaus įrašas buvo peržiūrėtas bendravimo su pareiškėju metu iš karto po pažeidimo padarymo. Iš šio vaizdo įrašo duomenų darytina išvada, jog pareigūnė nurodė, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo iš toli ir aplenkė daugiau nei vieną transporto priemonę. Sulėtintai žiūrint E. R. kūno kameros vaizdo įrašą, matyti, kad yra peržiūrimas pareiškėjo automobilio vaizdo registratoriaus įrašas. Būtent šio vaizdo duomenimis užfiksuota, jog pareiškėjas iš pradžių aplenkia vieną lengvąjį automobilį, tuomet vilkiką ir tada dar vieną lengvąjį automobilį, kuris, kaip tuo metu nurodė pareiškėjas, trukdė eismui. Taigi byloje esančiais objektyviais duomenimis užfiksuota, kad pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu aplenkė tris transporto priemones.

Be to, nepasitvirtino ir pareiškėjo pirminė versija, kad transporto priemonė, buvusi prieš jį, važiavo su įjungtu avariniu signalu. Juolab kad pagal pareiškėjo paaiškinimus teisme, jis lenkė tik vilkiką, o jį sustabdžiusiai pareigūnei pareiškėjas aiškino, kad ne vilkikas, bet automobilis (Fiesta), važiavęs prieš vilkiką, važiavo itin lėtai, su įjungtu avariniu signalu. Taigi pareiškėjo pozicija dėl įvykio aplinkybių yra nenuosekli ir vertintina kaip nepatikima. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamame nutarime teisėtai ir pagrįstai nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas lenkė ne vieną, bet kelias ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kas didina jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Tai, kad teisme apklausiamos pareigūnės tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių ir tikslino savo paaiškinimus dėl aplenkto transporto priemonių skaičiaus, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu dėl pažeidimo esmės.

Teismas sprendžia, jog byloje buvo paneigta ir pareiškėjo versija, kad prieš jį važiavusi transporto priemonė judėjo ne didesniu nei 30 km/val. greičiu. Visų pirma, šias aplinkybes paneigia liudytojų E. R. bei D. V. paaiškinimai teismo posėdžių metu, pagal kuriuos transporto priemonės nagrinėjamame kelio ruože judėjo įprastu, panašiu greičiu ir nebuvo susidariusi tokia situacija, kad dėl priešais važiuojančios transporto priemonės paskui ją važiuojantys automobiliai turėtų ženkliai sulėtinti savo greitį. Antra, šia versija nėra pagrindo tikėti ir dėl to, kad, minėta, pareiškėjo pozicija dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių yra nenuosekli, kintanti bei nepatikima, dėl ko jo argumentai pripažinti gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu pažeidė ir kelio ženklo Nr. 325 (atitinkamai KET 140.6 punkto) reikalavimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog konkrečiu atveju neįvyko eismo įvykis ir (ar) nebuvo sužaloti asmenys arba sugadintas turtas, nepaneigia realios grėsmės eismo saugumui kilimo fakto ir nesumenkina padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo laipsnio, kai lenkiama toje vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, ypač, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, kelyje esant daugiau eismo dalyvių, intensyvaus eismo kelyje. Būtent toks kelio ženklinimas, kaip draudžiantis kitų transporto priemonių lenkimą, yra naudojamas tose kelio atkarpose, kuriose toks lenkimas būtų pavojingas. Dėl to teigti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvertinus jo aplinkybes, nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nėra pagrindo.

Minėta, jog ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta vidurkio dydžio bauda – dviejų šimtų eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam – trijų mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įstatyme numatytą sankciją, jos ribas, taip pat padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (intensyvaus eismo kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, pareiškėjas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė tris transporto priemones, kurių viena – sunkiasvorė) bei pareiškėjo asmenybę (baustas administracine tvarka; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta), sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

Šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrindo nėra. Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. M. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31912-2023.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė