Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č., tretieji asmenys antstolis M. P., antstolė A. A., antstolis V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“, BIGBANK AS filialas, dėl žalos priteisimo ir nepagrįsto praturtėjimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis (T. 1, b. l. 13) nustatyta, jog ieškovė N. V. ir atsakovas V. Č. yra dviejų kambarių buto (bendrasis plotas 49,35 m², gyvenamasis plotas 28,80 m²) (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai; ieškovei nuosavybės teise pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo pardavimo sutartį priklauso ¾ dalys buto, atsakovui nuosavybės teise pagal 2007 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ¼ dalis buto. Ieškovei priklausančios ¾ dalys buto sudaro 37,01 m² ploto, atsakovui priklausanti ¼ dalis buto - 12,34 m² ploto. Naudojimosi butu tvarka nenustatyta, tačiau tiek ieškovės, tiek ir atsakovo atstovai nurodė, kad faktiškai atsakovas naudojasi kambariu plane pažymėtu 15-5, kurio plotas 11,83 m², o ieškovė - kambariu plane pažymėtu 15-4, kurio plotas 16,97 m², likusiomis patalpomis, kurios sudaro 20,55 m²: virtuvė - 8,96 m², koridoriumi -7,98 m², vonia - 2, 61 m², tualetu - 1 m², atsakovas ir ieškovė naudojasi bendrai tai yra po ½ dalį, kas sudaro po 10,275 m².

Byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), nes ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, išmokant atsakovui kompensaciją, o atsakovas prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė natūra buto atidalinti nepageidavo, atsakovo atstovas teisme nurodė, kad atidalinti natūra butą galimybių yra, tačiau atsakovas projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti dviejų kambarių su bendro naudojimo patalpomis butą į du atskirus turtinius vienetus, neteikė. Ieškovė prašo teismo atidalyti jos dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai visą butą, o atsakovui išmokant 7024,85 Eur kompensaciją. Atsakovas reiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau preišieškinys Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakytas priimti (T. 2, 40-41; 43), tačiau atsakovo atstovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas prašo, jog išliktų bendroji nuosavybė ir prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, o būtent: ieškovei paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą 15-5 (16,97 m²), 1/2 dalį virtuvės plane pažymėtą 15-6 (8,96 m²), 1/2 dalį koridoriaus plane pažymėtą 15-1 (7,98 m²), 1/2 dalį vonios plane pažymėtą 15-2 (2,61 m²), ½ dalį tualeto plane pažymėtą 15-3 (1 m²); atsakovui paskirti naudotis šias patalpas: kambarį plane pažymėtą 15-4 (11,83 m²), 1/2 dalį virtuvės plane pažymėtą 15-6 (8,96 m²), 1/2 dalį koridoriaus plane pažymėtą 15-1 (7,98 m²), 1/2 dalį vonios plane pažymėtą 15-2 (2,61 m²), 1/2 dalį tualeto plane pažymėtą 15-3 (1 m²); nustatyti, kad atsakovas už ieškovei tenkančią didesnę bendrų patalpų dalį (10,27 m²) moka kas mėnesį nuomos mokestį 13,66 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. P. v. D. R. , bylos Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

Dėl ginčo buto atidalijimo natūra

Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – dviejų kambarių butas daugiaaukščiame name, turintis vieną įėjimą, virtuvę, santechnikos įrengimus; Turto ekspertizės akto duomenys rodo, jog butas yra standartiniame blokiniame name, 1975 metų statybos, įprastai išplanuotas (T. 1, b. l. 127-130). Taigi ginčo buto atidalinimas natūra, taip, kad ieškovė ir atsakovas netrukdomai galėtų naudotis jiems priklausančiu turtu yra negalimas, ginčo atveju neįmanoma dviejų kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi jį padalinus pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras patalpas, atskirą įėjimą, kai butas trečiame aukšte, nėra galimybių; atsakovas projekto dėl buto atidalijimo natūra, neteikė ir šios išvados nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.). Be to, toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai. Pažymėtina, jog daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).

Taigi šiuo atveju atidalinti ginčo būtą natūra pagal šalių turimas nuosavybės dalis be neproporcingos žalos buto paskirčiai yra neįmanoma.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2012). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje paskirta pertrauka, atsakovo atstovui nurodžius, jog galima taikyti mišrų atidalijimo būdą, tačiau po pertraukos atsakovo atstovas nurodė, kad dėl atsakovo neįgalumo ir sunkios finansinės padėties, jis negali sumokėti ieškovei kompensacijos.

Dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas buto patalpas.

Atsakovas prašo nustatyti ginčo butu naudojimosi tvarką, būtent: ieškovei paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą 15-5 (16,97 m²), 1/2 dalį virtuvės plane pažymėtą 15-6 (8,96 m²), 1/2 dalį koridoriaus plane pažymėtą 15-1 (7,98 m²), 1/2 dalį vonios plane pažymėtą 15-2 (2,61 m²), ½ dalį tualeto plane pažymėtą 15-3 (1 m²); atsakovui paskirti naudotis šias patalpas: kambarį plane pažymėtą 15-4 (11,83 m²), 1/2 dalį virtuvės plane pažymėtą 15-6 (8,96 m²), 1/2 dalį koridoriaus plane pažymėtą 15-1 (7,98 m²), 1/2 dalį vonios plane pažymėtą 15-2 (2,61 m²), 1/2 dalį tualeto plane pažymėtą 15-3 (1 m²); nustatyti, kad atsakovas už ieškovei tenkančią didesnę bendrų patalpų dalį, t. y. 10,27 m² moka kas mėnesį nuomos mokestį 13,66 Eur. Atsakovo atstovas nurodė, kad iki ieškovei įsigijus turtą, tokia tvarka buvo nusistovėjusi. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma atidalijimo tvarka, motyvuodama, kad tokia tvarka yra neproporcinga, atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendroje nuosavybėje; šalių santykiai konfliktiški; ieškovė nesutinka atsakovui nuomoti jai priklausančių bendrųjų patalpų; neigia, tarp šalių esant susitarimui dėl naudojimosi tvarkos.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nuosavybės teise valdoma ¼ buto dalis akivaizdžiai leidžia teigti, jog atsakovo siūloma naudojimosi tvarka nėra adekvati jo turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje; be to įvertinus šalių turimas dalis ginčo objekte ir ginčo objekto techninę charakteristiką (T.3, b. l. 127-130), pagrįstai darytina išvada, jog atsakovo siūloma tvarka neužtikrina galimybės skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas buto patalpas; ieškovė nesutinka su tokia naudojimosi tvarka, nesutinka atsakovui nuomoti jai priklausančią bendrųjų patalpų 10,27 m² dalį ir reikalauja atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; be to šalys ir procesiniuose dokumentuose ir teisme šalių atstovai nurodė, kad šalys nesutaria dėl bendrų patalpų naudojimo, kyla ginčas dėl balkono naudojimo, į bylą pateiktas atsakovo raštas, jog šalys nesutaria dėl naudojimosi tvarkos (T. 1, b. l. 88); 2015 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog V. Č. patvirtino, jog virtuvėje, koridoriuje ir vonios bei tualeto patalpose esantys baldai, buitinė technika, drabužiai ir kitas turtas priklauso jam ir jis visomis šiomis patalpomis naudojasi, išskyrus N. V. priklausančiu kambariu, foto nuotraukos, esančios kompaktinėje plokštelėje, pridėtoje T.1, matosi, kad buto bendromis patalpomis faktiškai naudojasi atsakovas (T. 1, b. l. 99); be to ir šios bylos nagrinėjimas įrodo, jog šalys nesugeba savitarpio santykių išspręsti be teismo įsikišimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad atsakovo siūloma tvarka yra neproporcinga šalių turimoms dalims bendrame turte ir objektyviai įtvirtina prielaidas kilti naujiems konfliktams dėl bendro daikto naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Dėl nurodytų priežasčių, ginčo atveju nėra racionalu nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi ginčo butu tvarką.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam bendraturčiui priteisiant turtą natūra, o kitam – kompensaciją pinigais

Pirmiau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką.

Taigi byloje nustačius, jog ginčo buto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atsakovo siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, spręstinas klausimas dėl kompensacijos atidalijamam bendraturčiui taikymo. Atsakovas nesutinka, jog jam būtų priteista kompensacija. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas iš viso negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Atsakovas nurodo, kad jo interesas naudotis jam priklausančia ¼ buto dalimi yra labai svarbus, nes tai yra jo vienintelė gyvenamoji patalpa, priešingai nei ieškovės, kuri turi kitą gyvenamąją patalpą ir ginčo bute negyvena; nurodo, kad jam priklausanti dalis yra areštuota, todėl realiai kompensacijos jis negaus ir negalės įsigyti kito būsto; rinkoje butų kainos yra didesnės nei jam tenkanti kompensacija. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovui priklausanti ¼ dalis ginčo buto yra areštuota (T. 4, b. l. 4); atsakovas įvairiems kreditoriams yra skolingas 11556,23 Eur (T. 4, b. l. 29), tačiau į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (T. 4, b. l. 8-10) patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 1/16 gyvenamojo namo su priklausiniais, gyvenamojo namo bendras plotas 124,27 m², šiame turte jam priklauso 7,77 m², nurodyta viso turto vidutinė rinkos vertė 38809 Eur; nors atsakovui priklausanti 1/16 dalis yra areštuota, tačiau duomenų, jog šis turtas yra menkavertis ir atsakovas jame negalėtų gyventi, atsakovas teismui nepateikė, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jis neturi kitos gyvenamosios patalpos. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog jo poreikis į ginčo butą yra reikšmingesnis, nes ieškovė ginčo bute negyvena ir nuosavybės teise valdo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 5), atsakovui nustatytas neįgalumas, didelis specialiųjų poreikių lygis (T. 4, b. l. 20, 21), tačiau ieškovei išreiškus valią atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-751-656/2017). Atsakovas teismui nepateikė nei savo pasiūlymų kaip racionaliai spręsti bendraturčių ginčą, nei jo poziciją dėl ieškovės pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų, nors teismas šioje byloje buvo paskyręs ir pertrauką, sudarydamas galimybę tokius įrodymus atsakovui pateikti, atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas neturi galimybės ieškovei išmokėti kompensaciją dėl sunkios finansinės padėties, kai tuo tarpu nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.).

Taigi atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose ir šalims nepavykus rasti nei atidalijimo natūra, nei racionalios naudojimosi tvarkos nustatymo variantų, spręstina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teismų praktikoje suformuotos sąlygos priteisti kompensaciją be savininko sutikimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos byla Nr. 3K-3-485/2005; byla Nr. 3K-3-478/2009; kt.). Be to teismas pažymi, jog Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje yra įtvirtina neįgaliųjų asmenų lygybė prieš įstatymą, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje byloje teismas turėtų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu ginčo atveju teismas sprendžia, jog būtent kompensacijos išmokėjimas atsakovui kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė įrodymus dėl buto rinkos vertės. Pagal ieškovės pateiktą buto vertinimo ataskaitą rinkos vertė 2015 m. gruodžio 23 d. nustatyta – 28099,4 Eur (T. 1, b. l. 121-138); atsakovas teismui duomenų apie turto vertę neteikė; šios turto vertės neginčijo. Pagal teismui pateiktus duomenis, šalių buto rinkos vertė – 28099,4 Eur; atsakovui priklauso ¼ dalis, todėl už atsakovui priklausančią turto dalį, jam iš ieškovės priteistina 7024,85 Eur kompensacija; pripažintina ieškovei nuosavybės teisė į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba, turi santaupų (T. 2, b. l. 102-103; T. 3, b. l. 136), kas patvirtina, kad ieškovė gali išmokėti atsakovui kompensaciją. Į bylą ieškovės atstovė pateikė skelbimus (T. 4, b. l. 31-33), iš kurių matyti, jog vieno kambario kaina yra vidutiniškai 5000 Eur, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog už atsakovui tenkančią kompensacijos dalį rinkoje negalima įsigyti kitos gyvenamosios patalpos.

Kaip matyti iš į bylą pateikto Bigbank AS filialo atsiliepimo, trečiasis asmuo su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, siūlo kompensaciją už atsakovui priklausančią turto dalį, sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ nesutinka su patikslintu ieškiniu, nurodo, jog pripažinus atsakovui priklausančią dalį ieškovei, bus pažeistos kreditorių teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklausanti ginčo dalis įkeista, jai pritaikytas turto areštas, antstoliai vykdantys išieškojimą iš atsakovo šioje byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, apie šios bylos eigą jiems yra žinoma, todėl nėra pagrindo ieškovę įpareigoti kompensaciją pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ nurodė, kad atsakovui priteisus kompensaciją, bus pažeisti kreditoriaus interesai, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, teismui nepateikus įrodymų dėl kreditoriaus interesų pažeidimo; be to kreditorius šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė (CPK 46 str., 178 str.).

Dėl žalos už šildymą priteisimo

Kaip nurodė ieškovės atstovė, to nepaneigė ir atsakovo atstovas (2017 m. rugpjūčio 7 d. garo įrašas 28:28 min.) ginčo buto bendromis patalpomis, kurios sudaro 20,55 m²: virtuvė - 8,96 m², koridoriumi -7,98 m², vonia - 2, 61 m², tualetu - 1 m², atsakovas ir ieškovė naudojasi bendrai tai yra po ½ dalį, kas sudaro po 10,275 m², nors šiuo metu jomis atsakovas faktiškai naudojasi vienas; be to šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, kurios užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (T.1, b. 99-100). Atsakovui priklausanti ¼ dalis sudaro 12,34 m², tačiau atsakovas faktiškai naudojasi 22,105 m², tokiu būdu atsakovas naudojasi 9,76 m², kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė nurodė, kad nėra suteikusi tam teisinio pagrindo; atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Ieškovė ¾ dalis buto įsigijo 2014 m. rugpjūčio 21d., į bylą yra pateikusi apmokėtas sąskaitas AB „Kauno energija“ už šildymą laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio (T. 1, b. l. 14-24; T. 2, b. l. 7-18; T. 3, b. l. 69-79); iš sąskaitų ir jų apmokėjimo matyti, kad ieškovė yra apmokėjusi už jai tenkančią buto dalį, tai yra 37,01 m² ir reiškia reikalavimą atlyginti 209,4 Eur žalą, kurią ieškovė patyrė sumokėjusi šildymą už jai tenkančią, tačiau atsakovo naudojamą 9,76 m² bendrųjų patalpų dalį, kurią ieškovės skaičiavimais sudaro: 2014 m. rugsėjo mėnesį - 5,66 Eur; 2014 m. spalio mėnesį - 7,22 Eur; 2014 m. lapkričio mėnesį - 21,47 Eur; 2014 m. gruodžio mėnesį - 19,12 Eur; 2015 m. sausio mėnesį - 18, 83 Eur; 2015 m. vasario mėnesį - 15,61 Eur; 2015 m. kovo mėnesį - 11,63 Eur; 2015 m. balandžio mėnesį - 6,83 Eur; 2015 m. lapkričio mėnesį - 7,28 Eur; 2015 m. gruodžio mėnesį - 10,09 Eur; 2016 m. sausio mėnesį – 11,84 Eur; 2016 m. vasario mėnesį - 21,14 Eur; 2016 m. kovo mėnesį - 12,85 Eur; 2016 m. balandžio mėnesį - 3,27 Eur; 2016 m. spalio mėnesį - 7 Eur; 2016 m. lapkričio mėnesį - 11,66 Eur; 2016 m. gruodžio mėnesį - 13,29 Eur. Atsakovo atstovas teisme nurodė, jog ieškovės paskaičiuota žala neteisinga, nors teismo posėdyje pripažino, jog atsakovas naudojasi bendromis patalpomis, kurios priklauso ieškovei ir sutinka kas mėnesį ieškovei atlyginti 13,66 Eur (2017 m. rugpjūčio 7 d. garso įrašas 37:13 min.), pats atsakovas skaičiavimų neteikė ir ieškovės nurodytų skaičiavimų nepaneigė.

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį prievolę įvykdžiusi ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką ji įvykdė; nors ieškovė nepateikė detalių skaičiavimų, kaip yra gavusi tikslią sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo, tačiau teismui patikrinus ieškovės prašomas priteisti sumas už patikslintame ieškinyje nurodytą laikotarpį, o būtent ieškovės sumokėtą sumą už šildymą konkretų mėnesį padalijus iš ieškovei priklausančios 37,01 m² dalies ir tokiu būdu gavus vieno kvadratinio metro šildymo kainą, kurią padauginus iš atsakovo faktiškai naudojamo 9,76 m² bendrųjų patalpų ploto, kuris priklauso ieškovei, ieškovės nurodytos sumos yra pagrįstos, atsakovui ieškovės nurodyto skaičiavimo nepaneigus, iš atsakovo ieškovei priteistina 209,40 Eur už ieškovės sumokėta šildymą (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006).

Taigi esant byloje nustatytam faktui, jog atsakovas naudojasi 9,76 m² bendrųjų patalpų dalimi, nuosavybės teise priklausančių ieškovei, šią aplinkybę pripažino ir atsakovo atstovas, tačiau nesant tarp šalių nei nuomos sutarties, nei šalių susitarimo dėl atsakovo naudojimosi ieškovei tenkančia didesne bendrųjų patalpų dalimi, atsakovas, neatlygintinai naudodamasis ieškovei priklausančia 9,76 m² bendrųjų patalpų dalimi, sutaupo lėšų. Toks sutaupymas laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta ieškovės valia 9,76 m² dalis atsakovui suteikti naudotis neatlygintinai, tačiau ieškovė teismui nurodė, kad tokios valios nėra išreiškusi, atsakovas teismui duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad atsakovas ieškovės sąskaita nepraturtėja (CPK 178 str., 185 str.); be to atsakovo atstovas siūlydamas nustatyti naudojimosi tvarką, siūlė ieškovei mokėti 13,66 Eur nuomą, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškinio teisme nagrinėjimo metu tarp šalių nėra susitarimo dėl atsakovo naudojamos 9,76 m² dalies. Nagrinėjamos bylos teismo nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad, be atlygio atsakovas naudodamasis 9,76 m² ieškovei priklausančių bendrųjų patalpų dalimi, nuo ieškovės nuosavybės įsigijimo momento, tai yra 2014 m. rugpjūčio 21 d., atsakovas sutaupo ieškovės sąskaita, šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovės negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Dėl išvardytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 368,17 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų už ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. vasario 1 d., atsižvelgiant į buto rinkos vertės ir nuomos kainos ekspertizės akte nurodytą kvadratinio metro kainą mėnesiui (1,33 Eur), kas sudaro 368,17 Eur (28 mėn.xl2,98 Eur(9,76m²x1,33Eur) yra 363,44 Eur + 4,73 Eur (1 diena sudaro 0,43 Eur(1,33Eur:31dienos) x 11 dienų)) (CK 6.242 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VVGTPT) 2015-07-21 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2567-3010 ir 2016-02-15 sprendimu Nr. 2.1.-(NTP)-16-6-2567-2159 (T. 1, b. l. 75; T. 2, b. l. 32) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo; gauta VVGTPT 2017-08-03 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-8432, kurioje nurodytos valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą – 511,88 Eur (T. 4, b. l. 27). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. Č. padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė patyrė 1631 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1200 Eur advokato išlaidos; 171 Eur žyminis mokestis; 150 Eur ekspertizės išlaidų; 40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį; 70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (t. y. išlaidos advokato pagalbai ir kitos būtinos išlaidos), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, laikytina, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (T. 4, b. l. 13-14); atsakovo atstovas teismo neprašė šių išlaidų mažinti, nenurodė, kad jos būtų nepagrįstos ar aiškiai per didelės, todėl 1631 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str. 1 d.).

Byloje susidarę procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleistas, atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovės N. V. ir atsakovo V. Č. turtą iš bendrosios dalines nuosavybės - pripažinti ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7024,85 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt keturis eurus 85 euro centus) kompensaciją už atsakovo V. Č. 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209,40 Eur išlaidų už šildymą ir 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo, viso 577,57 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 57 euro centus) ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1631 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.