Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei G. R. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijoje (įrašo Nr.201) susituokė su atsakove G. R.. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Susituokus santykiai kurį laiką klostėsi sėkmingai, tačiau neilgai. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo nepagrįstai pavydi, priekabi, šeimoje sukeldavo nuolatinę psichologinę įtampą. Ji kaltino ieškovą neištikimybe, tokiu būdu žemindama ieškovą, menkindama jo orumą ir savigarbą. Jis, siekdamas išvengti nuolatinės įtampos, psichologinio priekabiavimo, buvo priverstas gyventi ūkiniame pastate. Nuo 2015 m birželio mėn. pradžios atsakovė pradėjo atsakovą varyti iš namų, ar neįleisti į juos. Jų santykiai visiškai nutrūko, šeimos gyvenimas dėl atsakovės konfliktiško elgesio tapo neįmanomas, santuoką išsaugoti nebėra galimybės, todėl prašė nutraukti santuoką, konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovės G. R. kaltės. Ieškovas teismo prašė padalinti turtą. Nekilnojamojo turto santuokos metu jie neįgijo. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusipirko 2000-10-11 ir tai yra jo asmeninė nuosavybė, o jame esantys statiniai buvo pastatyti iki santuokos sudarymo ir dar nėra registruoti. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atsakovės buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir yra jos asmeninė nuosavybė. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį “Renault Megane Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1300 Eur, registruotą B. R. vardu, automobilį “Renault Espace”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, registruotą G. R. vardu, automobilį “Audi A6” valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2900 Eur, registruotą G. R. vardu. Teismo prašo jam priteisti automobilį “Renault Megane Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą MAZ 8162, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės 2300 Eur kompensaciją. Prašė padalinti namų apyvokos daiktus, įgytus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Iš šių daiktų 2014-08-22 įsigytus prieškambario baldus, kurių vertė 319 Eur, 2014-10-29 įgytus miegamojo baldus, kurių vertė 701,45 Eur, ąžuolinį stalą su 4 suolais, kurių vertė 200 Eur, benzininę žoliapjovę „Rider -18“, kurios vertė 200 Eur, 2 m3 malkų, kurių vertė 75 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą „Enhel“, kurio vertė 30 Eur, diskinį pjūklą „Hitachi“, kurio vertė 45 Eur, oblių „Falce“, kurio vertė 15 Eur, senovinę medinę skrynią, kurios vertė 50 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei G. R.. Iš viso atsakovei priteisti namų apyvokos daiktų už 1635,45 Eur. Jam prašo priteisti šaldytuvą „Indesit“, kurio vertė 250 Eur, skalbimo mašiną „Hansa“, kurios vertė 200 Eur, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 15 Eur, navigaciją „Tom Tom“, kurios vertė 80 Eur, 2 m3 malkų, kurių vertė 75 Eur, siaurapjūklį, kurio vertė 20 Eur, skersavimo pjūklą su lazeriu „Parkside“, kurio vertė 120 Eur, rankų darbo šviestuvą, kurio vertė 50 Eur. Iš viso jam priteisti namų apyvokos daiktų už 810 Eur. Atsakovei tenkant didesnei šio turto daliai, prašė iš jos priteisti 412,72 Eur kompensaciją. Nurodė, kad kreditorių neturi, kiekvienos šalies turtinės pajamos po santuokos nutraukimo lieka tos pačios šalies asmeninė nuosavybė. Sau išlaikymo neprašė, nors yra tik dalinai darbingas. Prašė po santuokos nutraukimo atsakovei G. R. palikti iki santuokos turėtą pavardę „Stonienė“.Atsakovė pareiškė priešieškinį, jame nurodė, kad jie su atsakovu susipažino 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir netrukus B. R. apsigyveno jos bute. Taigi, nors šalys nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. ir nebuvo susituokusios, tačiau bendrą gyvenimą pradėjo gyventi ir gyveno daugiau nei 10 metų. Ieškovo elgesys pasikeitė neužilgo sudarius santuoką. Iš įvairių išorinių požymių ji matė, kad vyras tapo neištikimas . Nuo 2015 metų birželio mėnesio 5 d. jiedu persikėlė iš jai priklausančio buto gyventi į sodo namelį vasaros laikotarpiui. 2015-06-19 tarp sutuoktinių įvyko žodinis konfliktas, po kurio atsakovas savo noru persikėlė gyventi į tame pačiame sodo sklype esantį naujai pastatytą ir įrengtą pirties pastatą. Po šio veiksmo ieškovas pradėjo keikti atsakovę, grasinti jai susidorojimu ir pan. Iškėlus bylą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jai teko išsikelti iš sodo namelio, nes 2015-08-19 antstolė nurodė išsikelti iš sodo namelio, netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovas 2015-07-31 pakeitė sodo namelio ir pirties pastato spynas. Vertina, kad ieškovas buvo neištikimas, santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau bylą nutraukiant prašė vertinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl dalintino turto atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo išdėstyta pozicija dėl esamo asmeninio turto ir santuokinio turto įgijimo aplinkybių. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Šį butą ji įsigijo 1993-12-20, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Šis nekilnojamasis turtas yra nedalintinas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 5634-0005-0410, esantis adresu Saulėtekio g. 4, Kretingos m., Kretingos r. sav., kuris įgytas iki santuokos sudarymo, t. y. 2000-07-11. Šis žemės sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nedalintinas. Tačiau nesutinka, kad turi būti padalintas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 Eur vertės. Šis automobilis faktiškai priklauso atsakovės sūnui M. S., kuris šį automobilį įgijo savo lėšomis, uždirbtomis ne Lietuvoje. Ji nesutinka su nurodytomis kitų automobilių vertėmis. Jos vairuoto automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo 1300 Eur. Ieškovo faktiškai naudojamo automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reali rinkos vertė yra 2000 Eur. Atsakovė teismo prašė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; 2) ąžuolinį stalą ir 5 ąžuolinius suolus 200 Eur vertės; 3) benzininę žoliapjovę „Rider 18“, 200 Eur vertės; 4) kampinį šlifuoklį 15 Eur vertės; 5) 4 m3 malkų 150 Eur vertės; 6) akumuliatorinį gręžtuvą - suktuvą 30 Eur vertės; 7) diskinį pjūklą 45 Eur vertės; 8) skersavimo pjūklą su lazeriu „Parkside“ 120 Eur vertės; 9) benzininį pjūklą „Einhell“ 130 Eur vertės; 10) oblių „Einhell (duomenys neskelbtini) 15 Eur vertės; 11) šaldytuvą „INDESIT“ 250 Eur vertės, 12) resimusines stakles 100 Eur vertės; 13) sieninį veidrodį mediniame rėme, 10 Eur vertės; 14) 4 vnt. peilių, 40 Eur vertės; 15) 2 vnt. dekoratyvinių šautuvų 30 Eur vertės. Tenkančios ieškovui dalies vertė 3335,00 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) už parduotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gautas lėšas 1300 Eur; 2) skalbimo mašiną „Hansa“ 200 Eur vertės; 3) navigaciją „TOM TOM“ 80 Eur vertės; 4) siaurapjūklį 20 Eur vertės; 5) senovišką medinę skrynią 50 Eur vertės; 6) rankų darbo šviestuvą 50 Eur vertės, keptuvę vafliams kepti 17,00 eurų vertės. Tenkanti jai turto dalis už 1717 Eur. Pažymi, kad 2014-11-10 buvo įsigytas televizorius „Samsung“ 553,08 Eur vertės. Už televizorių mokėjo tik ji, todėl šis televizorius jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė nurodė, kad gyvenant kartu su ieškovu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti sodo namelio pagerinimo darbai, pastatyti nauji statiniai. Ieškovas ir atsakovė santuokos pradžios metu gyveno atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame bute, vėliau nurodytame sodo sklype, kuriame yra viešajame registre neįregistruotas sodo namelis. Gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė bendromis lėšomis iš esmės pagerino ieškovui asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Sodo namelyje padarytas einamasis remontas, sudėtos naujos durys, rekonstruota veranda, sumontuota nauja šildymo sistema, kurios darbai kainavo 300 Eur, kieme buvo įrengtas naujas šulinys, kas kainavo 600 Eur, panaikintas senas ir įrengtas naujas įvažiavimas į sodo sklypą, kuris kainavo 200 Eur, naujai pastatyta apie 20 m2 ploto pirtis su visa pirties įranga, kas kainavo 7 000 Eur, naujai pastatytos dirbtuvės, kas kainavo 100,00 Eur, įrengtas lauko tualetas, kas kainavo 100 Eur, naujai pastatyta malkinė kas kainavo 200 Eur, pastatyta 30 metrų tvora, kas kainavo 1000,00 Eur. Iš viso gerinant asmeninį ieškovo turtą sutuoktiniai išleido 12000 Eur bendrų lėšų. Po santuokos nutraukimo visas pagerintas turtas lieka ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl atsakovė reikalauja iš atsakovo 6000 Eur piniginės kompensacijos. Atsakovė pažymėjo, kad kreditorių neturi, sau išlaikymo nereikalauja, pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę - Stonienė.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-21 sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

Nutraukti tarp B. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 201. Nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nedalintini iki santuokos įgyti ir B. R. asmenine nuosavybe esantis sodo sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r.; G. R. asmenine nuosavybe esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Nedalintini B. R. asmenine nuosavybe priklausanti automobilinė priekaba MAZ 8162 valst.Nr. (duomenys neskelbtini); G. R. asmenine nuosavybe priklausantis jos vardu registruotas automobilis Audi A6 Valst.Nr.(duomenys neskelbtini)Padalinti santuokoje ir jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą:Ieškovui B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti - automobilį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; šaldytuvą „INDESIT" 250 Eur vertės; ąžuolinį stalą su suolais 200 Eur vertės; benzininę žoliapjovę „Rider 18" 200 Eur vertės; 4 m3 malkų 150 Eur vertės; kampinį šlifuoklį 15 Eur vertės; akumuliatorinį gręžtuvą - suktuvą 30 Eur vertės; diskinį pjūklą 45 Eur vertės; skersavimo pjūklą su lazeriu "Parkside", 120 Eur vertės; benzininį pjūklą "Einhell" 130 Eur vertės; oblių "Einhell (duomenys neskelbtini) 15 Eur vertės; resimusines stakles 100 Eur vertės; siaurapjūklį 20 Eur vertės; navigaciją „TOM TOM" 80 Eur vertės; 4 vnt. peilių rinkinį 40 Eur vertės; 2 vnt. dekoratyvinių šautuvų (nešaunamųjų ginklų) 30 Eur vertės. Iš viso B. R. priteisti kilnojamojo turto už 2425 Eur. Atsakovei G. R., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti - prieškambario baldus 319 Eur vertės; miegamojo baldus 701,45 Eur vertės; skalbimo mašiną „Hansa" 200 Eur vertės; televizorių „Samsung“ 553,08 Eur vertės; senovišką medinę skrynią 50 Eur vertės; rankų darbo šviestuvą 50 Eur vertės; vaflinę keptuvę 17 Eur vertės; sieninį veidrodį 10 Eur vertės, kainamuosius lygintuvus, kurių vertė 30 Eur. Iš viso G. R. priteisti kilnojamojo turto už 1930,53 Eur. Nustatyti, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 3290 Eur vertės priteistinas G. R., buvo jos realizuotas iki bylos išnagrinėjimo, todėl įtrauktinas į jos turto vertę ir iš viso jai paskirtina kilnojamojo turto už 5220,53 Eur. Priteisti iš G. R., a.k(duomenys neskelbtini) kompensaciją 1398 Eur B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai už jai G. R. tenkančią didesnę turto dalį. Pripažinti, kad B. R. asmenine nuosavybe esančiame sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti pagerinimo darbai ir iš B. R. priteistina 3000 Eur kompensacija G. R., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.Šalys kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalavo.Palikti ikisantuokines pavardes – R. –R., R. – S.. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-08-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyriumi, ir įpareigoti G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), S/B „Žemaitija“, Kretinga.

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas, remdamasis bylos duomenimis, liudytojų parodymais nustatė, kad šalys šeimyninį gyvenimą pradėjo ne prieš 2,5 metų, kai buvo įregistruota jų santuoka, o anksčiau, apytiksliai prieš 10 metų. Teismas laikė, kad bylos šalys, gyvendamos kartu iki santuokos ir sudarius santuoką, sukūrė jų ginčijamą dalintiną turtą. Teismas pripažino, kad kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Teismas laikė, kad ieškovui priklausantis sodo sklypas po santuokos sudarymo buvo aptvertas tvora, atlikti kiti darbai. Buvo nustatyta, kad nurodytame sodo sklype po jo įgijimo ir pirminio statinio pastatymo buvo atlikti pagerinimai, pastatyti papildomi statiniai, tačiau jie nėra įregistruoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliantė pateikė darbų sąmatą, tačiau nepateikė įrodymų, kas konkrečiai visus darbus ir kada atliko, kaip buvo apmokėta už darbus, nenurodė tiksliai visų medžiagų įgijimo aplinkybių ir kt. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie nekilnojamojo turto pagerinimus, pateiktus įrodymus apie šalių pajamas, duomenis, kad ieškovas yra tik dalinai darbingas, vertino, kad dėl ieškovo sodo sklypo pagerinimo jis apeliantei turi atlyginti 50 proc. jos reikalaujamos sumos, tai yra 3.000,00 Eur. Spręsdamas klausimą dėl transporto priemonių padalinimo teismas nurodė, kad UAB „Klasera“ pateikta pažyma gali būti laikoma pagrindu dėl šio konkretaus automobilio vertės, o apeliantės sudaryto pardavimo sandorio kaina, už kurią apeliantė pardavė transporto priemonę bylos nagrinėjimo teismo proceso metu, yra jos asmeninis pasirinkimas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Teismas pripažino ieškovo tinkamai įvertiną jo naudojamą automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko tas pats nepriklausomų autoekspertų biuras UAB „Klasera“ ir nustatė 1.000,00 Eur automobilio vertę. Teismas taip pat sprendė, kad automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą apeliantės vardu įsigijo jos sūnus M. S. savo lėšomis ir savo poreikiams tenkinti, todėl šio turto nelaikė bylos šalių santuokiniu dalintinu turtu ir nedalino. Teismas padalino buities daiktus ir priteisė iš apeliantės 1.398,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančia didesnę santuokos metų įgyto turto dalį. Teismas taip pat konstatavo, jog abi šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinami iš dalies, teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vienai šaliai iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27-206/2016 ir pašalinti iš teismo sprendimu G. R. priteistus miegamojo baldus, 701,45 Eur vertės, bei nustatyti, jog automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1.300,00 Eur ir G. R. priskirta kilnojamojo turto viso už 2.183,53 Eur; pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą, jog iš G. R. B. R. priteisiama 1.398,00 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad iš B. R. priteisiama G, R. 120,73 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančia didesnę turto dalį; padidinti G. R. priteistinos iš B. R. kompensacijos dydį už B. R. asmenine nuosavybe esančiame sodo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus iki 6.000,00 Eur; priteisti G. R. patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliantė nurodo, kad nesutinka pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei nustatyta vidutine automobilio „Ranault Espace“ rinkos verte. Pateikta pažyma iš UAB „Klasera“ apie automobilio vertę negali būti priskiriama nei prie eksperto, nei prie specialisto išvados, kadangi prie pažymos nebuvo pateikti jokie pažymą surašiusio asmens E. S. kvalifikaciją bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat automobilis nustatant šią vertę nebuvo techniškai apžiūrėtas. Automobilis buvo parduotas už 1 300 Eur, kadangi jo techninė būklė buvo prasta. Jokių duomenų, kad apeliantė už automobilį būtų nesąžiningai gavusi didesnę sumą, byloje nėra.Dėl miegamojo baldų išėmimo iš turto balanso apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė šį turtą į dalintino turto balansą, kadangi minėti baldai yra įsigyti jos sūnaus iš jo paties lėšų ir santuokos nutraukimo metu negali būti dalinami. Pateikta T. P. IĮ išrašyta 2014-10-28 PVM sąskaitą - faktūra Nr. TT 0051, 2 999,98 Lt (868,85 Eur) sumai, bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2014-10-28 kasos pajamų orderis serija TP Nr. 0045. Už miegamojo baldus mokėjo ir miegamojo baldus įsigijo ne apeliantė ar ieškovas, tačiau apeliantės sūnus M. S.. Apeliantei priskyrus baldus, kurie faktiškai nuosavybės teise priklauso M. S., buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens teisių bei pareigų, nors M. S. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nors ieškovas sekančią dieną sumokėjo T. P. IĮ dar papildomai 2 420,00 Lt (700,88 Eur), pateikė 2014-10-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TT052, kuri neva tai patvirtina, jog už baldus ar jų dalį mokėjo ir ieškovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismas į dalintino turto balansą įtraukė ir apeliantei priteisė televizorių „Samsung“, nors bylos nagrinėjimo metu apeliantė teigė, jog už televizorių lizingo įmokas ji mokėjo viena, todėl šis turtas laikytinas jos asmeniniu. Paskutines įmokas už televizorių apeliantė baigė mokėti, kai civilinė byla dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovo ieškinį jau buvo pradėta ir bendras šalių gyvenimas buvo pasibaigęs, o tai įrodo ir teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios šalis gyventi skyrium. Dėl galutinio turto balanso vertės ir kompensacijos priteisimo nurodo, kad apeliantei viso kilnojamojo turto atiteko už 2 183,53 Eur. Tuo tarpu ieškovui viso kilnojamojo turto atiteko už 2 425,00 Eur, todėl iš ieškovo priteisiama apeliantei 120,73 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apeliantė nurodo, kad teismas nesivadovavo apeliantės pateikta darbų sąmata ir nevertino joje numatytų darbų vertės, motyvuojant tuo, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kas konkrečiai visus darbus ir kada atliko, kaip buvo apmokėta už darbus, nenurodė tiksliai visų medžiagų įgijimo aplinkybių ir kt. Kompensacijos dydžiui įtakos negali turėti ir tai, jog ieškovas galėjo atlikti apeliantės asmeninės nuosavybės teisėmis turimo buto remontą, nes viena vertus ieškovas reikalavimo šioje dalyje visiškai nereiškė ir, antra vertus, atliktų darbų apimtis ir mastas bei piniginė šių darbų išraiška byloje nebuvo nustatinėjama. Ieškovė byloje pateikė UAB „Arkosta“ sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje buvo įvertinti visi padaryti darbai ir pateikta tokių darbų vidutinė rinkos kaina. Vien tai, kad apeliantė nenurodė tikslesnių darbų atlikimo aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo turtas nebuvo pagerintas ar, kad pateikta lokalinė sąmata bei joje nurodytų darbų vertė yra neteisinga. Apeliantei neturint visų duomenų apie atliktų darbų vertę bei atliktus darbus (medžiagų pirkimo kvitus, sutarčių su rangovais), yra teisinis pagrindas vertinti vidutinę tokių darbų rinkos kainą (CK 3.119 straipsnis) ir vadovaujantis šiais duomenimis apskaičiuoti kompensacijos už atliktus pagerinimus dydį. Tai reiškia, jog bendro gyvenimo metu sutuoktiniai atliko ieškovo asmeninio turto pagerinimo darbus ir tokių darbų vidutinė rinkos vertė yra 19 985 Eur, nepaisant to kiek buvo faktiškai mokėta ir kokios išlaidos buvo patirtos. Nors lokalinėje sąmatoje yra nurodyta, jog darbų kaina yra 19 985,00 Eur, tačiau apeliantė, atsižvelgdama į sąžiningumo ir teisingumo principus prašė teismo priteisti jai iš ieškovo 6 000,00 Eur už atliktus pagerinimus, laikant, jog viso darbų buvo atlikta už 12 000,00 Eur. Be to pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog pagerinimų vertė gali siekti iki 9 000,00 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas net ir į tai neatsižvelgė, o padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog pagerinimų vertė yra 6 000,00 Eur. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nepagrįstai mažino apeliantei iš ieškovo priteisėtinos kompensacijos dydį už atliktus darbus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodant, jog apeliantei iš atsakovo už atliktus pagerinimus priteisina 6.000,00 Eur kompensacija. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime ieškovas iš esmės pateikia argumentus, kuriais visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinių turto esančio bendra jungtine nuosavybe padalinimo nutraukiant santuoką.

Dėl automobilio „Renault Espace“

Atsakovė teisme esant pradėtai šiai civilinei bylai, jos naudojamą automobilį „Renault Espace“ pardavė už 1 300,00 Eur, todėl nurodė, kad šis automobilis nedalijamas, o dalijamos gautos lėšos už parduotą automobilį. Ieškovas nurodė šio automobilio galimą vertę 3 290 Eur ir pateikė nepriklausomų ekspertų biuro vertinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu atliktas konkretaus dalintino turto vieneto realizavimas neatitinka tikrosios turto vertės, UAB „Klasera“ pateikė pažymą, kuri nėra nuneigta ir gali būti laikoma pagrindu dėl šio konkretaus automobilio vertės, o atsakovės sudaryto pardavimo sandorio kaina yra jos asmeninis pasirinkimas, neatitinkantis faktinių aplinkybių.Apeliantė nurodo, kad pateikta pažyma iš UAB „Klasera“ apie automobilio vertę negali būti priskiriama nei prie eksperto, nei prie specialisto išvados, kadangi prie pažymos nebuvo pateikti jokie pažymą surašiusio asmens E. S. kvalifikaciją bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat automobilis nustatant šią vertę nebuvo techniškai apžiūrėtas. Automobilis buvo parduotas už 1 300 Eur, kadangi jo techninė būklė buvo prasta. Jokių duomenų, kad apeliantė už automobilį būtų nesąžiningai gavusi didesnę sumą, byloje nėra. Šalys byloje nurodė, kad santuokos metu įsigijo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra dalintinas turtas. Ieškovas byloje nurodė, kad šio automobilio rinkos vertė yra 3 200 Eur, remdamasis privataus eksperto padaryta išvada. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su tokia nustatyta verte visiškai nesutinka, kadangi tikrojo automobilio vertė yra 2 200 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teismui kartu su tripliku pateikė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2015-10-10, ja atsakovė G. R. pardavė pirkėjui R. G. minėtą automobilį už 1 300 Eur. Vadovaudamasi šia sutartimi atsakovė nurodo, kad tikroji šio automobilio vertė yra būtent 1 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka iš dalies. Sprendžiant ginčą dėl automobilio vertės, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikta automobilio kaina nustatyta tik remiantis pateiktais rašytiniais duomenimis apie automobilio techninius duomenis (UAB „Klasera“ Pažyma 2016-01-27), automobilio reali techninė būklė nebuvo įvertinta, todėl vadovautis vien šia pateikta eksperto išvada nepakanka, siekiant konstatuoti, jog automobilio vertė yra 3 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas papildomai vertina tą aplinkybę, kad pati atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad dalintino automobilio vertė yra 2 200 Eur, o vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovė automobilį pardavė už 1 300 Eur ir nurodė, kad būtent pirkimo pardavimo sutartimi sutarta kaina ir yra tikrojo automobilio vertė. Su pastarąja atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis yra laisva šalių valia sudarytas sandoris, kurio metu šalys laisva valia susitaria, kas yra sutarties objektas, kokia jo kaina, nuosavybės perdavimo momentas ir kt. (LRCK 6.154, 6.156, 6.305 str.). Teisėjų kolegija vertina ir tą faktą, kad atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį nors ir nurodė, kad tikroji reali automobilio vertė yra 2 200 Eur, tačiau automobilį sąmoningai pardavė už visu 1 000 Eur mažesnę kainą, todėl darytina išvada, kad atsakovė pati prisiėmė riziką dėl automobilio vertės, nurodydama iš pradžių didesnę automobilio vertę, o vėliau jį parduodama už ženkliai mažesnę kainą. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės, nustačiusi, kad ieškovo pateiktas ekspertizės aktas nėra visiškai detalus ir dėl to patikimas, o atsakovės pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta laisva šalių valia dėl ko iš tiesų yra galimybė, jog sutartinė kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės, todėl labiau tikėtina, kad tikroji automobilio vertė buvo 2 200 Eur. Taigi yra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir nustatyti, kad automobilio Renault Escape vertė yra 2 220 Eur.

Dėl miegamojo baldų išėmimo iš turto balanso

Ieškovas prašė padalinti 2014-10-29 įgytus miegamojo kambario baldus už 700,88 Eur, ir juos priteisti atsakovei.Atsakovė ginčijo, kad už šiuos baldus sumokėjo jos sūnus, baldai turi būti neįtraukti į dalintino turto sąrašą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai yra jau realiai santuokos metu įgytas turtas ir turi būti padalintas, juos priteisiant atsakovei, o ieškovui kompensaciją už jai tenkančią dalį.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė šį turtą į dalintino turto balansą, kadangi minėti baldai yra įsigyti jos sūnaus iš jo paties lėšų ir santuokos nutraukimo metu negali būti dalinami. Pateikta T. P. IĮ išrašyta 2014-10-28 PVM sąskaitą – faktūra. Teismas pasisakydamas šiuo klausimu nusprendė dėl trečiojo asmens teisių bei pareigų, nors M. S. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas. Nors ieškovas sekančią dieną sumokėjo T. P. IĮ dar papildomai 2 420,00 Lt (700,88 Eur), ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau PVM sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad santuokos metu šalys įsigijo miegamojo baldų komplektą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad baldų komplektas nėra dalintinas turtas. Nors byloje yra pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. TT-0051 ir kasos pajamų orderis serija TP Nr. 0045, jog dalį baldų kainos sumokėjo atsakovės sūnus M. S., tačiau byloje yra pateikti ir ieškovo rašytiniai įrodymai, jog jis sumokėjo kitą dalį kainos už miegamojo baldų komplektą, t.y. 700,88 Eur (2 420 Lt). Tai patvirtina ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. TT052, 2014-10-29 bei kasos pajamų orderis Nr. TP046, 2014-10-29. Atsakovė nurodo, jog šie rašytiniai įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, todėl teismas jų negalėjo priimti ir vertinti, tačiau su tokia apeliantės pozicija apeliacinės teismas nesutinka, kadangi iš byloje esančių teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas minėtą PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos orderį teismui pateikė 2015-12-07, o bylos nagrinėjimas baigtas 2016-06-01. Taigi įvertinus šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad miegamojo baldų komplektas buvo įgytas santuokos metu, dalį jo kainos apmokėjo ieškovas, todėl šis turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis LRCPK 276 straipsnio 2 dalimi, ištaiso techninę klaidą pirmosios instancijos teismo sprendime, t.y. pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai konvertavo ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta sumą – 2 420 Lt, į eurus, nurodydamas, kad baldų kaina yra 701,45 Eur, tačiau iš tiesų baldų kaina 2 420 Lt konvertavus į eurus yra 700,88 Eur. Ši klaida laikytina technine, iš esmės nekeičiančia sprendimo esmės, todėl taisytina.

Dėl lizingo įmokų už televizorių

Atsakovė nurodė, kad 2014-11-10 buvo įsigytas televizorius „Samsung“ 553,08 Eur vertės. Už televizorių mokėjo tik ji, todėl šis televizorius jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bylos duomenimis šį televizorių su banko paskola pirko B. R., tai buvo santuokos metu įgytas turtas, jis negali būti laikomas asmeniniu atsakovės turtu, laikytinas bendru dalintinu turtu ir paskirtinas atsakovei. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu į dalintino turto balansą įtraukti ir apeliantei priteisti televizorių „Samsung“. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė teigė, jog už televizorių lizingo įmokas ji mokėjo viena, todėl šis turtas laikytinas jos asmeniniu. Paskutines įmokas už televizorių apeliantė baigė mokėti tuomet, kai civilinė byla dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovo ieškinį jau buvo pradėta ir bendras šalių gyvenimas buvo pasibaigęs, o tai įrodo ir teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios šalis gyventi skyrium.Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2014-11-10 ieškovas B. R. sudarė vartojimo kredito sutartį su Kredito gavėju UAB „Ūkio banko lizingas“, ja ieškovas įsigijo televizorių „Samsung“, kurio vertė yra 1 909,69 Lt. Šią sumą ieškovas įsipareigojo atiduoti per 10 mėn. Kaip matyti, ši sutartis buvo sudaryta dar santuokos metu, šalims gyvenant kartu, todėl darytina išvada, kad minėtas turtas buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti. Tai patvirtina tiek ieškovo, tiek ir atsakovės parodymai, kad kredito dalį pradėjo mokėti ieškovas, o kitą dalį baigė mokėti atsakovė. Vien tas faktas, kad atsakovė įsiskolinimą bankui baigė mokėti, kai šalys jau gyveno skyrium, nereiškia, kad turtas nebuvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti (LRCK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad televizorius yra dalintinas turtas ir jį priteisė atsakovei, išmokant kompensaciją ieškovui.

Dėl ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimo ir kompensacijos už atliktus darbus

Atsakovė nurodė, kad gyvenant kartu su ieškovu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 5634-0005-0410, buvo atlikti sodo namelio pagerinimo darbai, pastatyti nauji statiniai. Gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė bendromis lėšomis iš esmės pagerino ieškovui asmenine nuosavybe priklausantį turtą.Pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad už ieškovo asmeninės nuosavybė žemės sklypo pagerinimą iš bendrų lėšų, apeliantės bute taip pat buvo atliekamas remontas ir darbus atliko ieškovas, tik jis nekėlė reikalavimų šiuo klausimu, todėl teismas vertino, jog dėl ieškovo sodo sklypo pagerinimo ieškovas apeliantei turi atlyginti 50 procentų jos reikalaujamos sumos, tai yra 3 000,00 Eur.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nepagrįstai mažino apeliantei iš ieškovo priteisėtinos kompensacijos dydį už atliktus darbus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodant, jog apeliantei iš atsakovo už atliktus pagerinimus priteisina 6.000,00 Eur kompensacija. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Jei šalies prisidėjimas prie kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindais, tačiau sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008).Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo vardu registruotas žemės ūkio (sodo) paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingos r. sav. Kretingos m. (duomenys neskelbtini), nupirktas 2000-07-11 ir jame nebuvo įregistruota jokių statinių, yra jo asmeninė nuosavybė. VĮ Registrų centre 2012-09-20 įregistruoto žemės sklypo plano matyti, kad sodo žemės sklype yra nekilnojamieji daiktai du statiniai. UAB „TOPO erdvės“ 2012-07-25 sudarytais Žemės sklypo kadastro duomenimis šiame žemės sklype yra du neregistruoti statiniai. Ieškovui priklausantis sodo sklypas po santuokos sudarymo buvo aptvertas tvora, atlikti kiti darbai, pastatyti papildomi statiniai, tačiau jie nėra įregistruoti. Tarp šalių ginčas iš esmės kilęs dėl kompensacijos dydžio, priteistino iš ieškovo atsakovei, kadangi santuokos metu buvo atlikti kai kurie nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, pagerinimai. Tai kad pagerinimai buvo atlikti pripažįsta ir pats ieškovas. Byloje ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokia buvo atliktų darbų kaina. Ieškovas nurodė, jog prisidėjo gerinant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, nors kompensacijos priteisti neprašo. To, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo, neginčija ir pati atsakovė. Atsakovė, siekdama įrodyti, ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus, pateikė lokalinę darbų sąmatą, atliktą UAB „Arkosta“, kurioje nurodyta, kad analogiškų darbų kaina šiuo metu esančiomis rinkos kainomis kainuotų 19 985 Eur. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis LRCK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LRCK 3.119 straipsnio nuostata taikoma, kai yra dalijamas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas ir bendro turto kaina yra aktuali nustatant padalijimo būdą ar priteisiant kompensaciją dalijant turtą natūra. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių kilo dėl konkrečių atliktų darbų vertės, kurie buvo atlikti po santuokos sudarymo (2012 m.), todėl logiška, kad negalima taikyti šiuo metu esančių nei panaudotų medžiagų, nei atliktų darbų kainų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors apeliantė ir pateikė lokalinę darbų sąmatą, atliktą 2016 metais, tačiau kaip teisingai pastebėjo, joje nėra nurodyta, kas atliko konkrečius darbus, kada juos atliko, kaip buvo apmokėta už juos. Be to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atliktų darbų kainą ir siekdamas priteisti tinkamą kompensaciją atsakovei, atsižvelgia ir tą aplinkybę, kad atsakovė nenuosekliai nurodė atiliktų darbų kainas viso teisminio proceso metu, t.y. atsiliepime ir triplike nurodo, kad darbų kaina galėjo būti apie 9 500 Eur, pateiktame priešieškinyje nurodo, kad darbų kaina 12 000 Eur, o 2016 m. gegužės mėnesį jau pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma atliktų darbų kaina 19 985 Eur. Todėl apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai ir argumentai dėl atliktų darbų vertės yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino ieškovo investuotas lėšas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, kadangi ieškovas tokio reikalavimo nekėlė, o be to nebuvo nustatinėjama ieškovo investuotų pinigų dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimų ribų neperžengė, bet vykdė savo pareigą teisingai padalyti šalims nuosavybe priklausantį turtą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas taip pat investavo savo laiko ir lėšų į apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė atsakovės investuotų lėšų dydį į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat byloje apklausti liudytojai taip pat neneigė anksčiau minėtų faktų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie vienas kito turto pagerinimo bei nurodė, kad minėtus pagerinimo darbus daugeliu atveju atliko pačios šalys. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, bei pateiktų įrodymų bei aplinkybių visumą – ieškovės nenuoseklius parodymus dėl atliktų darbų kainos, netinkamos lokalinės sąmatos, kaip rašytinio įrodymo pateikimas, ieškovo investuotas lėšas į atsakovei priklausantį turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo bei minėtu turtinių interesų pusiausvyros atkūrimo principu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nustatė, kad bendra atliktų darbų kaina yra 6 000 Eur, o atsakovei priteistina 3000 Eur kompensacija už ieškovo asmeninio turto pagerinimą, kuris buvo atliktas iš bendrų ginčo šalių lėšų (CK 3.87 straipsnis). Šioje byloje atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t.y. tenkinus tik apeliacinio skundo dalį dėl automobilio vertės nustatymo, konstatuotina, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį šioje byloje ir rezoliucinę dalį, susijusią su atsakovei priteistinu kilnojamuoju turtu, išdėstyti taip: „Atsakovei G. R., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti - prieškambario baldus 319 Eur vertės; miegamojo baldus 700,88 Eur vertės; skalbimo mašiną „Hansa“ 200 Eur vertės; televizorių „Samsung“ 553,08 Eur vertės; senovišką medinę skrynią 50 Eur vertės; rankų darbo šviestuvą 50 Eur vertės; vaflinę keptuvę 17 Eur vertės; sieninį veidrodį 10 Eur vertės, kainamuosius lygintuvus, kurių vertė 30 Eur. Iš viso G. R. priteisti kilnojamojo turto už 1 929,96 Eur. Nustatyti, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2 220 Eur vertės priteistinas G. R., buvo jos realizuotas iki bylos išnagrinėjimo, todėl įtrauktinas į jos turto vertę ir iš viso jai paskirtina kilnojamojo turto už 4 129,96 Eur.“ Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovės priteistina 852,42 Eur kompensacija ieškovui už jai tekusią didesnę turto dalį. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (LRCPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė prašo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kadangi ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija, kadangi šalys pateikė ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, abi pateikė reikalavimus padalinti turtą. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies - santuoką nutraukė, padalino turtą ir priteisė kompensaciją šalims už gautą didesnę turto dalį, taigi iš esmės tenkino abiejų šalių turinius interesus. LRCPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 4 dalis teigia, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalys pažeistų procesines teises, teiktų nepagrįstus reikalavimus ir pan., šalių turtiniai interesai tenkinti proporcingai priteisint kiekvienai šaliai jų prašomus daiktus ir išmokant kompensacijas už gautą didesnio turto dalį, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t.y. paliekant šalis prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų perskaičiuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas spręsti klausimą dėl apliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų.Apeliantė pateikė keturis reikalavimus apeliacinės instancijos teismui, teismui iš dalies tenkinus vieną iš jų, laikytina, kad yra tenkinta 20 procentų apeliacinio skundo.Atsakovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacino skundo parengimą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau yra tenkinta tik 1/5 apeliacinio skundo, todėl yra pagrindas priteisti 60 Eur (300/5). Taigi atsakovei priteistina 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nutraukti tarp B. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 201. Nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nedalintini iki santuokos įgyti ir B. R. asmenine nuosavybe esantis sodo sklypas, Nr.5634-0005-0410, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r.; G. R. asmenine nuosavybe esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Nedalintini B. R. asmenine nuosavybe priklausanti automobilinė priekaba MAZ 8162 valst.Nr. (duomenys neskelbtini); G. R. asmenine nuosavybe priklausantis jos vardu registruotas automobilis Audi A6 Valst.Nr.(duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje ir jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą:

Ieškovui B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti - automobilį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; šaldytuvą „INDESIT" 250 Eur vertės; ąžuolinį stalą su suolais 200 Eur vertės; benzininę žoliapjovę „Rider 18" 200 Eur vertės; 4 m³ malkų 150 Eur vertės; kampinį šlifuoklį 15 Eur vertės; akumuliatorinį gręžtuvą - suktuvą 30 Eur vertės; diskinį pjūklą 45 Eur vertės; skersavimo pjūklą su lazeriu "Parkside", 120 Eur vertės; benzininį pjūklą "Einhell" 130 Eur vertės; oblių "Einhell (duomenys neskelbtini) 15 Eur vertės; resimusines stakles 100 Eur vertės; siaurapjūklį 20 Eur vertės; navigaciją „TOM TOM" 80 Eur vertės; 4 vnt. peilių rinkinį 40 Eur vertės; 2 vnt. dekoratyvinių šautuvų (nešaunamųjų ginklų) 30 Eur vertės. Iš viso B. R. priteisti kilnojamojo turto už 2425 Eur.

Atsakovei G. R., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti - prieškambario baldus 319 Eur vertės; miegamojo baldus 700,88 Eur vertės; skalbimo mašiną „Hansa“ 200 Eur vertės; televizorių „Samsung“ 553,08 Eur vertės; senovišką medinę skrynią 50 Eur vertės; rankų darbo šviestuvą 50 Eur vertės; vaflinę keptuvę 17 Eur vertės; sieninį veidrodį 10 Eur vertės, kainamuosius lygintuvus, kurių vertė 30 Eur. Iš viso G. R. priteisti kilnojamojo turto už 1 929,96 Eur. Nustatyti, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2 220 Eur vertės priteistinas G. R., buvo jos realizuotas iki bylos išnagrinėjimo, todėl įtrauktinas į jos turto vertę ir iš viso jai paskirtina kilnojamojo turto už 4 129,96 Eur.

Priteisti iš G. R., a.k(duomenys neskelbtini) kompensaciją 852,48 Eur B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai už jai G. R. tenkančią didesnę turto dalį.

Pripažinti, kad B. R. asmenine nuosavybe esančiame sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti pagerinimo darbai ir iš B. R. priteistina 3000 Eur kompensacija G. R., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Šalys kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalavo.

Palikti ikisantuokines pavardes – R. –R., R. – Stonienė.

Priteisti apeliantei G. R. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo B. R..