Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SHMELLMAN atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas trūkumų pašalinimui, teisėtumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

6. Apeliantės teigimu, ji prašo kvalifikuoti domeno perleidimo sandorį kaip tariamą sandorį, todėl laikytina, kad sandoris buvo sudarytas dėl akių. Tokiu atveju nesant nė vienos šalies įvykdymo, teismas turėtų konstatuoti sandorio negaliojimą ir jokių teisinių pasekmių šalims neatsiranda. Taip pat teigia, kad tokiu atveju restitucija nėra taikoma, jos neprašo taikyti ir apeliantė formuluodama ieškinio reikalavimus.

7. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamų sandorių sudarymo teisinės pasekmės yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, o jo 2 dalyje reglamentuota, kad tokiems sandoriams yra taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

8. Iš į bylą kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų yra nustatyta, kad šalys sandorį iš esmės įvykdė, t. y. domeno pneumocentras.lt nuo 2020 m. gegužės 19 d. turėtoju yra nurodytas R. G..

9. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos realiai įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal šį sandorį, nereiškia, jog šalys jį įvykdė. Siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

10. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškinio reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas ieškinio priėmimo stadijoje, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmetamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad apeliantė siekia, jog domeno perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar ieškovės reikalavimas pripažinti šalių sudarytą 2020 m. gegužės 19 d. domeno pneumocentras.lt perleidimo sandorį negaliojančiu, kaip tariamą sandorį, yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismas galės tik išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei padarydamas nešališkas išvadas dėl ieškovės reikalavimų.

11. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartu su ieškiniu apeliantė teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantei primintina, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Ir nors spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.), o pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nesuformulavus ieškinio reikalavimus ir nesant aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekia, teismas negali nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimo ir spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris nustato tariamų sandorių sudarymo teisinės pasekmės, tiesiogiai nukreipia į teisės normas dėl restitucijos taikymo. Todėl apeliantės teiginys, kad pripažinus domeno perdavimo sandorį negaliojančiu, nagrinėjamoje situacijoje restitucija nebus taikoma, nėra pagrįsta visų pirma todėl, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015). Taikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Taigi, taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo.

13. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs, kad domeno perleidimo sandoris yra negaliojantis, spręs klausimą dėl restitucijos taikytinumo ir jos būdo. Tokiu atveju apeliantės reikalavimas panaikinti domeno pneumocentras.lt registraciją atsakovo R. G. vardu netenka prasmės, nes pripažinus sandorį negaliojančiu jo pagrindu teisinių pasekmių atsirasti negali. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismui galimai pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių kliūčių restitucijos taikymui, domeno pneumocentras.lt registracija atsakovo R. G. vardu ir taip bus panaikinta, o domenas grąžintas atsakovui G. Š.. Tokiu atveju atsiras teisinės pasekmės – apeliantė įgis galimybę įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3154-794/2020, ir perimti ginčo domeno savo nuosavybėn. Ir nors nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji neprašo teismo taikyti restituciją, tačiau susipažinus su ieškinio reikalavimais yra akivaizdu, kad ieškovė kaip tik ir siekia, kad domenas būtų galiausiai perleistas jos nuosavybėn.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti kokių teisinių pasekmių ieškovė siekia. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės UAB SHMELLMAN teises į domeną pneumocentras.lt, perduodant šį domeną ieškovei yra faktiškai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. e2-3154-794/2020, kuriuo atsakovui G. Š. uždrausta naudoti domeną pneumocentras.lt ir jis įpareigotas perleisti domeną pneumocentras.lt ieškovei UAB SHMELLMAN, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 100 Eur kompensaciją.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

18. Apeliantė teisingai nurodė, kad ieškinyje nereikalaujama nurodyti koks įstatymas nagrinėjamam ginčui spręsti turėtų būti taikomas, kadangi ginčo teisinis kvalifikavimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Tačiau šioje dalyje pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje ir neįpareigojo apeliantės pateikti ginčo teisinį kvalifikavimą. Visgi, netinkamas ieškinio dalyko suformulavimas, galimai pažeis šalių lygiateisiškumo nagrinėjamoje byloje principą, t. y. atsakovo interesus, kuris sieks nuo pareikštų jam reikalavimų gintis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktame ieškinyje nėra aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimai, dėl ko nėra aišku, kokių teisinių pasekmių apeliantė siekia, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumų pašalinimui yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantei naują terminą trūkumų pašalinimui bei įpareigoja aiškiai nurodyti kokių teisinių pasekmių ieškovė pareikštu ieškiniu siekia bei atitinkamai suformuluoti konkrečius ieškinio reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę SHMELLMAN iki šių metų lapkričio 8 dienos (imtinai) pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, patikslintą ieškinį pateikiant pirmosios instancijos teismui.