Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmedita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1809-262/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmedita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palasėja“, tretysis asmuo LR Valstybinis patentų biuras, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Akmedita“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Palasėja“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kur tretysis asmuo LR Valstybinis patentų biuras, kuriuo prašo pripažinti 2002 m. vasario 28 d. LR Valstybiniam patentų biurui (toliau –VPB) pateiktus Formos ZP-16/2001 Teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentus (Nr.41633 ir Nr. 41634) negaliojančiais ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio mėn. pastebėjo, jog nuo 2001 m. liepos 4 d. jam priklausančių ir prekyboje naudojamų prekių ženklų reg. Nr. 41633 (BISER) ir reg, Nr. 41634 savininku VPB internetinėje duomenų bazėje nurodytas atsakovas UAB „Palasėja“. Kadangi UAB „Akmedita“ niekada jokiu pagrindu šių prekių ženklų nebuvo perdavusi UAB „Palasėja“, buvo kreiptasi į VPB dėl šių ženklų registracijos išrašų. Tačiau iš VPB gauti išrašai iš prekių ženklų registro patvirtino, kad šių ženklų savininkas nuo 2002 m. balandžio 25 d. yra atsakovas UAB „Palasėja“. VPB pateikė patvirtintą teisės perdavimo į minėtus ženklus dokumento nuorašą. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 24 d. paaiškėjo, jog 2002 metų kovo 1 d. VPB buvo pateiktos dvi užpildytos ir pasirašytos tipinės formos Z.P - 16/2001, t. y. teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentai. Mano, kad abiejų dokumento egzempliorių 6.1.3 punkte esantis UAB „Akmedita“ direktoriaus L. D. parašas yra suklastotas. 2005-11-03 ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. 1-ojo PK Šnipiškių policijos nuovadą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. l d., t. y. suklastoto tikro dokumento, suklastojant parašą ir tokio dokumento panaudojimo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2002 m. vasario 28 d. pasirašytų teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentų suklastojimo (bylos Nr. 12-1-3779-05), kuris, atlikus, ieškovo nuomone, paviršutinišką dokumentų tyrimą, buvo nutrauktas 2007-01-05. Todėl buvo atlikta pakartotinė 2002 m. vasario 28 d. pasirašytų teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentų rašysenos (parašų) ekspertizė. 2007 m. balandžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 2007419/008 buvo nustatyta, kad yra tikėtina, jog 2002 m. vasario 28 d. LR VPB pateiktuose Teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumento dviejuose egzemplioriuose, 6-oje skiltyje: „Parašai arba parašų faksimilės“, eilutėje 6.1.3 L. D. vardu pasirašė ne L. D., o kitas asmuo. UAB „D – grupė“ specialistų pateikta išvada yra priešinga 2006 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktai specialisto išvadai Nr. 11-3144 (06), kurios pagrindu 2007-01-05 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Mano, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-3779-05 buvo atliktas bei nutrauktas neužtikrinus išsamaus ir nešališko visų bylos įrodymų bei aplinkybių išnagrinėjimo (LR BPK 20 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai 2007 m. gegužės 22 d. buvo pateiktas prašymas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Ieškovas vadovaujasi CK 1.96 str. ir prašo pripažinti 2002 m. vasario 28 d. LR VPB pateiktus Formos ZP-16/2001 Teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentus (Nr.41633 ir Nr. 41634) negaliojančiais, nes sandoris patvirtintas ne ieškovo UAB „Akmedita“ direktoriaus, o nenustatyto asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl sandorio, kuriuo buvo perduota teisė į ženklą, pripažinimo negaliojančiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nuo 2001 m. liepos 4 d. UAB „Akmedita“ priklausė išimtinė teisė į prekių ženklus reg. Nr. 41633 (BISER) ir reg. Nr. 41634 (b.l. 16-20). Iš byloje esančių Teisės į pareikštą registraciją ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentų (tipinės formos ZP - 16/2001), matyti, kad UAB „Akmedita“ 2002 m. vasario 28 d. su UAB „Palasėja“ pasirašė dėl nuosavybės teisės į prekių ženklus reg. Nr. 41633 (BISER) ir reg. Nr. 41634(b.l. 25-26; 27-28) perdavimo, ką patvirtina ir byloje esantys VPB išrašai iš prekių ženklų registro, kad aukščiau paminėtų ženklų savininkas nuo 2002 m balandžio 25 d. yra UAB „Palasėja“ (b.l. 21-24). Byloje kilo ginčas dėl šių prekių ženklų perleidimo, nes ieškovas UAB „Akmedita“ tvirtina, kad niekada jokiu pagrindu šių prekių ženklų nebuvo perdavęs UAB „Palasėja“, o UAB „Akmedita“ direktoriaus L. D. parašas, esantis ant abiejų dokumento egzempliorių 6.1.3 punkte yra suklastotas. Ieškovui dėl suklastoto parašo kreipusis į teisėsaugos institucijas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2002 m. vasario 28 d. pasirašytų teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentų suklastojimo. Siekiant nustatyti ar UAB „Akmedita“ direktoriaus L. D. parašas yra suklastotas, buvo pateiktos šios specialistų išvados:

1) 2006 m. vasario 10 d. Nr. 11-228(06) specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ginčo dokumente pasirašė L. D.;

2) 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. 11-2909(06) specialisto išvadoje nurodyta, kad ginčo dokumente pasirašė L. D.;

3) 2006 m. lapkričio 21 d. Nr. 11-3144(06) specialisto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tirti pateiktame Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui Teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumente, pažymėtame “A” raide, pirmiau buvo išspausdintas blankas, o po to pasirašyta L. D. vardu. Kategoriškai šito teigti negalima, kadangi tokiai išvadai nepakanka požymių. Nustatyti, ar tirti pateiktame Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui Teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumente, pažymėtame „B“ raide, pasirašyta direktoriaus L. D. vardu ant išspausdinto ir mašinraščio užpildyto blanko ar ant švaraus popieriaus lapo, negalima, kadangi panaudotais tyrimo metodais požymių, tinkamųjų atlikimo eiliškumui nustatyti, negauta;

4) 2006 m. spalio 19 d. Nr. 11-2816(06) specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar tirti pateiktame Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui Teisės į registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumente direktoriaus L. D. pasirašyta ant mašinraščiu užpildyto, išspausdinto elektrofotografiniu būdu blanko ar ant švaraus lapo, negalima.

Paties L. D. prašymu UAB „D-grupė“ 2007-04-19 pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktuose 2002-02-28 LR VPB Teisės į pareikštą registraciją ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumento dviejuose egzemplioriuose 6 skiltyje „Parašai arba parašų faksimilės“ eilutėje 6.1.3 L. D. vardu pasirašė ne L. D., o kitas asmuo; kategoriškai to teigti negalima, nes tiriamieji parašai pateikti kopijose, o ne originaluose.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo svarbias bylai aplinkybes bei netinkamai vertino įrodymus. Byloje esančias specialistų išvadas teismas turėjo vertinti ieškovo pateiktos UAB „D-grupė“ 2007-04-14 specialisto išvados Nr. 2007419/008 ir kitų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta bei į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog iš originalių dokumentų atliktos ekspertizės turi didesnę įrodomąją galią, jų išvados nėra nuginčytos, todėl teismas tinkamai rėmėsi 2006-02-10 ir 2006-11-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktų Nr. 11-228 (06) ir 11-2909 (06) išvadomis, kuriose nurodyta, kad ginčo dokumentuose pasirašė L. D..

Apelianto nuomone, teismas negalėjo teisingai išspręsti klausimo dėl tipinių formų ZP -16/2001, t. y. teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentų tikrumo ir galiojimo remdamasis vien tik 2006-02-10 ir 2006-11-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadomis, kadangi 2007-04-14 specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai joms prieštarauja. Šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu, nes palyginus visas tris minėtas specialistų išvadas, matyti, kad 2007-04-14 specialisto išvada yra grindžiama tikėtinumu, kai tuo tarpu likusios dvi specialistų išvados yra aiškiai ir argumentuotai išdėstytos bei nesiremiama tikimybėmis. Taip pat pastebėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog L. D. parašas būtų suklastotas, tai patvirtina byloje pateiktas 2007-01-05 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymių (29-30b.l.).

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be aukščiau minėtų specialistų išvadų, byloje yra ir 2008 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2114 (08). Ši dokumentų ekspertizė buvo paskirta 2008 m. liepos 2 d. nutartimi, kuria buvo tenkinamas ieškovo prašymas. Ekspertizės akte nurodyta, jog nustatyti, ar tirti pateiktuose teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo dokumentuose (registracijos Nr. 41633, Nr.41634), 6.1.2 punkte esantis tekstas „2002 02 28 Kaunas, LT“ užspausdintas ant 6.1.3 punkte esančio parašo, negalima, kadangi panaudotais tyrimo, metodais požymių, tinkamų jų eiliškumui nustatyti negauta. Taigi, teismas paskyrė minėtą ekspertizę, kurios metu nebuvo nustatytas faktas, jog dokumentų tekstas galėjo būti „montuojamas“ su L. D. parašu, todėl apeliantui manant priešingai jis galėjo savo iniciatyva kreiptis į ekspertus ir prašyti atlikti ekspertizę, ar ginčijamų dokumentų tekstas galėjo būti „montuojamas“ su L. D. parašu.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsiskaitė su apeliantu už prekių ženklus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tipinės formos ZP - 16/2001 ir yra nuosavybės teisės perleidimą patvirtinantis įrodymas, todėl reikalauti papildomų įrodymų patvirtinančių prekių ženklų įsigijimą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.