Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. J. ir jo atstovei advokatei Sigitai Černienei, atsakovui Ž. R. ir jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Ž. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

. Tuo tikslu, atsakovas atvyko į (duomenys neskelbtini)miestą, kuriame ieškovas vykdo individualią veiklą, išsirinko akmenį paminklui, aptarė kitas paminklo bei kapo tvorelės montavimo detales. Ieškovas ir atsakovas susitarė dėl gaminių bei montavimo darbų kainos, kuri sudarė 2500,00 Eur. Ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, kurios patvirtinimui atsakovas sumokėjo ieškovui 100,00 Eur dydžio avansą. Sutartis buvo sudaryta rašytinė pagal standartines ieškovo perengtas sutarties sąlygas (šabloną). Darbų atlikimo sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas buvo pateiktas atsakovui, kitas liko ieškovui. Atsakovo užsakyto paminklo bei tvorelės vizualizacija (projektas) buvo nubraižytas ieškovo sutarties egzemplioriuje. Atsakovo Ž. R. užsakymas buvo baigtas apytikriai per vieną mėnesį. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, užsakovas, šioje byloje atsakovas Ž. R., su ieškovu privalėjo atsiskaityti per 5 dienas po darbų atlikimo. Atsakovas buvo informuotas, per sutartyje nurodytą terminą, po to kai bus sumontuotas paminklas bei kapavietės tvorelė, jis privalės galutinai atsiskaityti su ieškovu, t. y., sumokėti ieškovui likusius 2400,00 Eur. Sumontavus užsakytus gaminius, atsakovas nurodė, jog su atsakovu atsiskaitys sutartyje nurodytu terminu. Praėjus sutartam laikui, per kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui pinigus už pagamintus gaminius, atsakovas pareiškė pretenzijas dėl atliktų gaminių. Atsakovas nurodė, jog nežada mokėti likusios kainos, kadangi jo užsakytas paminklas yra ne iš to akmens, kurį atsakovas užsakė, kad paminklas per mažas, kad atsakovo nurodyta gaminių bei montavimo darbų kaina yra per didelė. Ieškovui pagaminus kapo paminklą bei kapavietės tvorelę bei juos sumontavus atsakovo tėvo kapavietėje, atsakovas neatsiskaitė su ieškovu taip kaip buvo susitarta. Į atsakovą ieškovas ne kartą kreipėsi dėl likusios skolos sumokėjimo. Atsakovas Ž. R. nurodė, jog atsiskaitys su atsakovu tuomet, kai šis pateiks savo darbų atlikimo sutarties egzempliorių. 2018 m. gruodžio 14 d. pakeliui iš (duomenys neskelbtini) ieškovas užsuko į (duomenys neskelbtini), susitarė su atsakovu susitikti. Ieškovas buvo paruošęs atsakovui sutartį, taip kaip pageidavo atsakovas, taip pat su savimi turėjo parengtą sąskaitos-faktūros egzempliorių likusiai 2400,00 Eur sumai. Tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu atsakovas ieškovo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - konflikto metu, atsakovas pagriebė ieškovo sutarties egzempliorių bei sąskaitos-faktūros egzempliorių. Dėl nusikalstamos veikos atsakovas yra nuteistas 2019 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-894-308/2019. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo yra konstatuotos civilinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas M. J. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagamino ir sumontavo atsakovui Ž. R. akmens gaminius, atsakovas savo pareigos sumokėti likusią dalį pinigų nevykdo. Kadangi atsakovas yra neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų pagal dvišalį susitarimą, nors tokią pareigą pagal minėtą Sutartį ir Civilinį kodeksą turėjo ir turi, ieškovas savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus yra priverstas ginti teismine tvarka.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo sumokėto 100,00 Eur avanso į apskaitą neįtraukė, nes atsakovas pas jį dėl užsakymo tartis atvažiavo sekmadienį, todėl su savimi neturėjo jokių dokumentų. Jie sutarė, kad kai išrašys sąskaitą visai sumai, tai įtrauks ir atsakovo sumokėtą avansą. Atsakovui darbus jie atliko trise. Atlikus darbus, jis paskambino atsakovui, kuris atvažiavo, pasižiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai, bei pinigus sumokės po kelių dienų. Atsakovas pretenzijas dėl atliktų darbų pradėjo reikšti tuomet, kai jis pradėjo atsakovo prašyti sumokėti pinigus už atliktus darbus. Atsakovui nesumokėjus visos sutartos sumos, jis skambindavo telefonu atsakovui ir ragindavo susimokėti, tačiau atsakovas vis neva buvo užimtas ir dėl to negalėjo su ieškovu susitikti iki tos nelemtos gruodžio 14 dienos, kai tarp jų įvyko incidentas, dėl ko atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Raštu raginimų nesiuntė, nes tai jam buvo pirmas toks atvejis, kai klientas neatsiskaitė. Tą dieną jis atsakovo prašymu buvo atvežęs Darbų atlikimo sutartį ir sąskaitą. Atsakovas paėmė iš jo Sutartį, pradėjo grasinti pistoletu, pinigų už atliktą darbą nesumokėjo, todėl jis neišrašė nei sąskaitos, nei pinigų priėmimo kvito. Anksčiau į teismą dėl skolos nesikreipė dėl to, kad vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kas jam tuo metu buvo svarbiausia. Be to, kadangi jis neturėjo jokių įrodymų apie atliktus darbus atsakovui (atsakovas paėmė iš jo abu darbų užsakymo sutarties egzempliorius), jis tikėjosi, kad šie faktai bus nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir jais galės remtis civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas po darbų atlikimo jo dar prašė padaryti atskyrimo tvorelę, kurią jis padarė ir už tai atsakovas jam sumokėjo 20,00 Eur.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovas paaiškino, kad su ieškovu buvo sudaryta sutartis dėl 100,00 Eur sumokėto avanso. Į kapus atvažiavo dviese, paminklas jau buvo pastatytas, pripažino, kad visi sutarti darbai buvo padaryti. Su juo buvęs liudytojas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, liudyti atsisakė. Jam sumokėjus pinigus ieškovui, šis jam pasakė, kad neturi čekio, kad jį išrašys ir atveš vėliau. Pinigų jis turėjo- paveldėjo po tėvuko mirties. Ieškovui jam paskambinus, kad paminklas pastatytas, jis paėmė pinigus iš namų ir nuvežė ieškovui. Mokėdamas pinigus ieškovui nežiūrėjo į atliktų darbų kokybę, nes buvo prieblanda ir jis gerai nematė, be to, paminklas buvo apdulkėjęs, purvinas ir be raidžių. Ieškovas patikino, kad kai nusivalys paminklas, jis bus toks, kokį atsakovas užsakė. Tik vėliau pastebėjo, kad paminklas pastatytas ne iš to akmens, kurio jis norėjo. Su ieškovu buvo susitikęs tik 2 kartus- kai mokėjo avansą ir kai pastatė paminklą. Po to ieškovas buvo dar kartą atvažiavęs ir atvežęs atsakovo prašomą papildomą detalę. Į teisėjos klausimą, kam atsakovas pas ieškovą papildomai užsakinėjo detalę, jei netiko jam pastatytas paminklas, atsakovas negalėjo konkrečiai atsakyti, norėjo, kad būtų gražu, jei jau stovi paminklas. Į teisėjos klausimą, kodėl atsakovas tuo metu nereiškė pretenzijų, atsakovas nurodė, kad ieškovui sakęs, kad jam išrašytų čekį ant to akmens, nes jis atsakovui netiko. Neigė teismo nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad jis buvo susitikęs su ieškovu gruodžio 14 d. ir įvyko incidentas. Kokiu tikslu jam buvo reikalingas čekis už jo sumokėtus pinigus ieškovui, jis negalėjo pasakyti, tačiau vėliau tvirtino, kad čekis jam buvo reikalingas pajamų deklaravimui, metinei pajamų deklaracijai, kai yra grąžinami pinigai. Po baudžiamosios bylos čekio jau nereikalavo, nes bijojo, kad jį vėl gali nubausti.

Liudytojas K. M., ieškovo darbuotojas, parodė, kad jis dirbo su ieškovu, kai statė paminklą atsakovu. Pastačius paminklą, pasikvietė atsakovą įvertinti darbą. Ieškovas su atsakovu susitiko kapavietėj iki pietų. Atsakovui paminklas tiko. Tik vėliau kilo incidentas, kad atsakovui nepatiko paminklo spalva, raidės, dėl ko atsakovas atsisakė mokėti.

Liudytojas J. V., ieškovo darbuotojas, parodė, kad jie trise su ieškovu, K. M. statė atsakovui paminklą. Pastačius paminklą, atsakovas atvažiavo priešpiet. Prie jo atsakovas nedavė pinigų ieškovui, todėl šis nerašė sąskaitos. Atsakovą kapinėse matė tik du kartus.

Liudytoja I. V. (atsakovo draugė) parodė, kad žino, jog atsakovas sumokėjo pinigus- į namus grįžęs atsakovas ėmė iš seifo pinigus ir sakė, kad veš sumokėti už paminklą, o grįžęs sakė, kad pinigus sumokėjo. Tačiau ji nematė kokią sumą atsakovas iš seifo paėmė, nežiūrėjo, nežino kiek atsakovas turėjo pinigų. Po 3 dienų jie abu buvo nuvažiavę į kapus pažiūrėti paminklo ir pamatė, kad ne tokia paminklo spalva ir dydis. Nežino apie sutartą sumą už paminklą. Daugiau nieko negalėjo teismui nurodyti, nes nieko daugiau nežinanti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis neginčijimai nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2018 m. rudens pradžioje susitarė, kad ieškovas pastatys atsakovui paminklą ir tvorelę 2018 m. iki lapkričio 1 d. už 2500,00 Eur. Pirmo susitikimo metu, kai buvo tariamasi dėl darbų atlikimo, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini)ieškovas ir atsakovas sudarė Darbų atlikimo sutartį dviem egzemplioriais pagal standartines ieškovo parengtas sutarties sąlygas (šabloną), ir kurios patvirtinimui atsakovas sumokėjo ieškovui 100,00 Eur dydžio avansą. Sutarti darbai buvo atlikti beveik per mėnesį laiką, kaip ir norėjo atsakovas, t. y., iki lapkričio 1 d.

Šių aplinkybių neginčija nei ieškovas, nei atsakovas, todėl ginčo dėl sutartos sumos, sumokėto 100,00 Eur avanso ir atliktų darbų nėra.

Šioje byloje ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, atsiradusių tarp šalių pagal Darbų atlikimo sutartį dėl galutinio atsiskaitymo už atliktus darbus – ar buvo sumokėta ieškovui likusi 2400,00 Eur suma.

LR CK 6.644 str. 1 d. numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.). Pagal šalių sudarytą sutartį buvo atliekami paminklo ir tvorelės pagaminimo bei pastatymo darbai. Atsakovas yra fizinis asmuo, o ieškovas vykdo individualią veiklą nuo 2016-03-02 pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 686279, todėl šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, šalių santykiams be bendrųjų rangos nuostatų taikytinos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Pagal vartojimo rangos sutartį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 str. 2 d.). CK 6.680 str. nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų <...>, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų.

Nors abi šalys pripažino, kad tokia Darbų atlikimo sutartis (toliau - Sutartis) buvo sudaryta rašytine forma, tačiau ji į bylą nebuvo pateikta. Ieškovas nurodė, kad jo turėtą sutarties egzempliorių per kilusį 2018-12-14 konfliktą atėmė atsakovas, o atsakovas teigia, kad ieškovas jam nepateikė antro egzemplioriaus. Taip pat byloje nėra pateikta ir sąskaitų - faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų už ieškovo atliktus darbus, tačiau, kaip minėta, ginčo dėl atsakovo sumokėto 100,00 Eur avanso nėra, o už likusią 2400,00 Eur darbų atlikimo sumą, kaip nurodė, ieškovas, nebuvo išrašyti minimi dokumentai, nes atsakovas su juo neatsiskaitė. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad ieškovui jis šią sumą sumokėjo, bet ieškovas jam neišrašė pinigų priėmimo kvito. Šalys savo nurodomas aplinkybes įrodinėja iš esmės tik liudytojų parodymais, todėl iškilus ginčui dėl Sutarties vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Kasaciniame teisme formuojama praktika, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, reiškia ne tik tai, kad ieškovas įrodinėja aplinkybes, kurias teigia esant, bet ir pakartotinai įrodinėja jų buvimą po to, kai atsakovas atremia pradinius ieškovo argumentus. Jei atsakovas gindamasis nuo ieškovo argumentų įrodo, jog kaina sumokėta, tai ieškovui pagal CPK 178 straipsnį atsiranda pareiga įrodyti, kad atsakovo teiginiai apie darbų apmokėjimą netikslūs, nes buvo apmokėti ne tie darbai arba ne visa suma. (LAT nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Ieškovas teigia, kad atsakovas jam nesumokėjo likusios 2400,00 Eur sumos už atliktus darbus. Nurodė, kad pirmo susitikimo metu buvo sudaryta rašytinė Darbų atlikimo sutartis dviem egzemplioriais, ir vienas egzempliorius buvo atiduotas atsakovui, pagal kurią atsakovas jam sumokėjo 100,00 Eur avansą. Kai buvo atlikti darbai, jis paskambino atsakovui, kad šis atvažiuotų priimti darbus ir atsiskaitytų. Atsakovas atvyko ir, apžiūrėjęs atliktus darbus, pretenzijų dėl jų nereiškė, tačiau pinigų jam nesumokėjo, teigdamas, kad sumokės po kelių dienų. Atsakovas pretenzijas dėl atliktų darbų pradėjo reikšti tuomet, kai jis pradėjo atsakovo prašyti sumokėti pinigus už atliktus darbus. Vėliau atsakovas nurodė, jog atsiskaitys su ieškovu tuomet, kai šis pateiks savo darbų atlikimo sutarties egzempliorių. 2018 m. gruodžio 14 d. pakeliui iš (duomenys neskelbtini)ieškovas užsuko į (duomenys neskelbtini) susitikti su atsakovu. Ieškovas buvo paruošęs atsakovui sutartį, taip kaip pageidavo atsakovas, taip pat su savimi turėjo parengtą sąskaitos-faktūros egzempliorių likusiai 2400,00 Eur sumai išrašyti. Tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu atsakovas ieškovo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pagriebė iš ieškovo sutarties egzempliorių bei sąskaitos-faktūros egzempliorių. Dėl nusikalstamos veikos atsakovas yra nuteistas 2019 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-894-308/2019.

Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais K. M. ir J. V., kurie kartu su ieškovu atliko atsakovo užsakytus darbus, parodydami, kad ieškovui paskambinus atsakovui, šis atvyko, apžiūrėjo darbus, pretenzijų dėl darbų nereiškė, bet pinigų nesumokėjo.

Be to, šiuos ieškovo ir liudytojo K. M. parodymus patvirtina ir prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-894-308/2019 esantys duomenys, iš kurių matyti, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo kilo būtent dėl ieškovo atliktų darbų, nagrinėjamų šioje byloje, todėl ši byla buvo prijungta prie šios civilinės bylos nagrinėjimo. Iš šios prijungtos bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2019-12-19 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str.1d.ir 145 str.1d. už tai, kad Ž. R. grasino nužudyti bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2018 m. gruodžio 14 d. apie 17.15 val. kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promil. girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, siekdamas įbauginti, iš striukės kišenės išsitraukė daiktą panašų į pistoletą, juo sudavė vieną kartą M. J. į kaktos sritį, tada sugriebė ranka už kaklo ir jį laikydamas įrėmė daiktą panašų į pistoletą į kaktą, perbraukė juo per kaktą ir nukreipęs daiktą panašų į ginklą į K. M. sakydamas "nušausiu jus abu, nuvešiu į kapines, užkasiu ir viskas“, po to du-tris kartus buvo pakėlęs ir įrėmęs į kaktą M. J. daiktą panašų į pistoletą, tokiu būdu grasino nužudyti M. J. ir K. M., savo agresyviais veiksmais ir žodžiais sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, bei savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje. Šis nuosprendis, apskųstas atsakovo apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2020 m. kovo 4 d.

Baudžiamojoje byloje ieškovas davė analogiškus parodymus, nurodydamas, kad atsakovas jam pinigų nemokėjo, kad su atsakovu dar buvo sutarę kaip papildomą nuolaidą atsakovui uždėti dekoratyvinį mozaikinį tinką, tačiau jo nedėjo, nes atsakovas nebuvo sumokėjęs už atliktus darbus, kad 2018-12-14 važiavo pas atsakovą, kad šis atsiskaitytų su juo, tačiau jiems susitikus įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas pradėjo grasinti ieškovui, paėmė iš ieškovo jo turėtą darbų vykdymo sutarties egzempliorių, pinigų nesumokėjo, dėl ko jis neišrašė atsakovui sąskaitos- faktūros Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas taip pat nurodė, kad 2018-12-14 jam atvažiavus pas atsakovą ir parodžius darbų sutartį, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl pastatyto paminko, kad jam netiko akmens spalva ir dydis (prijungta baudžiamoji byla t.1), b. l. 71, t. 2., b. l. 172, 173). Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė ir K. M., parodydamas, kad 2018-12-14 nuvykus pas atsakovą, šis pradėjo konfliktuoti dėl netinkamai atliktų darbų, kad kai pastatė paminklą, atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, pinigų nedavė (prijungta baudžiamoji byla t.1, b. l. 94-97, t. 2., b. l. 174).

Tai patvirtina ir ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovas 2018-12-14 buvo susitikęs su atsakovu, kad šis sumokėtų ieškovui skolą, ką per visą šios civilinės bylos nagrinėjamą neigė atsakovas. Netikėti ieškovo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, vienodai apibūdina visas įvykio aplinkybes, vieni kitiems neprieštaraujantys ir papildantys vieni kitus, be to, juos patvirtinta prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys ir teismo nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai, todėl teismas vadovaujasi ieškovo ir jo liudytojų parodymais ir sprendžia, kad ieškovas įvykdė savo pareigą sukurti atsakovo užsakytą daiktą ir jį įprastos bei tinkamos kokybės perdavė atsakovui, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už atliktus ir perduotus darbus, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos sumokėti likusios 2400,00 Eur sumos už atliktus darbus.

Kadangi ieškovo parodymus teismas pripažino patikimais, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, teismas pripažįsta pagrįstomis ir ieškovo nurodomas priežastis, dėl ko jis su ieškiniu dėl skolos priteisimo nesikreipė iš karto. Po 2018-12-14 įvykusio incidento iškart prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuosprendis įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 4 d., kas tuo metu jam buvo svarbiausia, be to, jis neturėjo jokių įrodymų apie atliktus darbus atsakovui (atsakovas paėmė iš jo darbų užsakymo sutartį), todėl kreipiantis iš karto į teismą civilinio proceso tvarka jis neturėtų svarbių įrodymų, ir tikėjosi, kad šie faktai bus nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir jais galės remtis civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu, teismo posėdyje tvirtino, kad jis yra sumokėjęs ieškovui visą sutartą sumą. Tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja bylos esmei ir joje esantiems įrodymams, jų nepatvirtina teismo ištirti duomenys. Atsakovas teigia, kad ieškovui paskambinus jam dėl atliktų darbų, į kapines jie atvažiavo dviese. Nors savo raštiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su juo buvo ir V. K., kuris gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, tačiau teismo posėdyje jau teigė, kad su juo buvusio asmens nei vardo, nei pavardės nežino, kad jo nurodomas liudytojas atsisako duoti parodymus, todėl šio asmens nereikia kviesti į teismo posėdį.

Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek liudytojai K. M. ir J. V. vieningai nurodė, kad į kapines atsakovas atvažiavo vienas, kas paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes, kad jis atvyko ne vienas. Įtariamuoju ir kaltinamuoju apklaustas atsakovas taip pat nenurodė, kad į kapines jis buvo atvykęs ne vienas (prijungta baudžiamoji byla t. 2., b. l , 102, 171). Savo rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas teigė, kad nebuvo sudaryta raštinė sutartis, tačiau teismo posėdyje pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad tokia sutartis buvo sudaryta, pagal kurią jis sumokėjo 100,00 Eur avansą. Atsakovas nurodė, kad mokant pinigus ieškovui, darbai jau buvo atlikti, jis nežiūrėjo į atliktų darbų kokybę, nes buvo prieblanda ir jis gerai nematė, be to, paminklas buvo apdulkėjęs, purvinas ir be raidžių. Tačiau ieškovas su liudytojais K. M. ir J. V., parodydami, kad atsakovas buvo atvykęs iki pietų ir pamatęs atliktus darbus, jokių pretenzijų nereiškė, paneigė atsakovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovui atvykus jau buvo prieblanda. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė visiškai kitokias aplinkybes, kad jam nuvykus į kapines ir sumokėjus pinigus, darbai dar buvo neatlikti, dar vyko statymo darbai, ir tik baigus visus darbus vėliau jis pastebėjo, kad atlikti darbai neatitinka, kaip buvo užsakęs (akmens spalva), kad maždaug po savaitės laiko jis būdamas kapinėse pamatė ieškovą, atliekantį kitus darbus, ir ieškovui pareiškė pretenzijas (prijungta baudžiamoji byla t. 2., b. l. 103). Teisiamajame posėdyje jis jau tvirtino, kad tik kitą dieną po paminklo pastatymo I. V., nuvažiavusi į kapus pamatė, kad čia ne toks akmuo, kurį užsakė (t. 2., b. l. 171).

Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas jau kitaip nurodė aplinkybes, parodydamas, kad su ieškovu kapinėse buvo susitikęs tik 2 kartus - kai mokėjo avansą ir kai pastatė paminklą, ir tik vėliau nurodė, kad po to ieškovas buvo atvažiavęs dar trečią kartą ir atvežęs atsakovo prašomą papildomą detalę, už kurią jis sumokėjo ieškovui 20,00 Eur. Apie tai, kad tuo metu jis pareiškė pretenzijas ieškovui, atsakovas teismo posėdyje nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas šioje byloje neigė, kad buvo susitikęs su ieškovu 2018-12-14, kai tarp jų kilo konfliktas, kad jis negrasino ir nesužalojo ieškovo, nors šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir paneigia šias atsakovo nurodomas aplinkybes, dėl ko teismui kyla pagrįstų abejonių dėl visų atsakovo nurodomų aplinkybių.

Atsakovas savo nurodomas aplinkybes įrodinėjo liudytojos I. V. parodymais, tačiau jos parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie taip pat yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apklausta teismo posėdyje ši liudytoja galėjo tik parodyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui, kad atsakovas, paskambinus ieškovui dėl atliktų darbų, paėmęs pinigus iš seifo, vežė juos ieškovui, kad po 3 dienų jie abu buvo nuvažiavę į kapus pažiūrėti paminklo, pamatė, kad ne tokia paminklo spalva ir dydis. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja ji parodė, kad atlikus darbus, atsakovas nevažiavo į kapus, t. y., ieškovas, pastatęs paminklą, jiems nepranešė ir jų neiškvietė, o kai jie kartu su atsakovu nuvažiavo apžiūrėti paminklo, pamatė, kad akmens ne tokia spalva ir dydis, dėl ko atsakovas skambino telefonu ieškovui su pretenzijomis. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad sutartis dėl paminklo pagaminimo ir pastatymo nebuvo sudaryta (prijungta baudžiamoji byla t. 1., b. l. 137-139, t. 2., b. l., 175). Tokie jos parodymai ne tik, kad yra tarpusavy prieštaringi, bet prieštarauja ir paties atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kad I. V. jau kitą dieną po paminklo pastatymo nuvažiavusi į kapus pamatė, kad čia ne toks akmuo, kurį užsakė (prijungta baudžiamoji byla t. 2., b. l. 171), kad paskambinus ieškovui apie atliktus darbus, jis buvo nuvažiavęs susitikti su ieškovu, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis. Į teisėjos klausimą, kam atsakovas pas ieškovą papildomai užsakinėjo detalę pas ieškovą, jei netiko jam pastatytas paminklas, atsakovas negalėjo konkrečiai atsakyti, neva norėjęs, kad būtų gražu. Į teisėjos klausimą, kodėl atsakovas tuo metu nereiškė pretenzijų, atsakovas nieko konkretaus negalėjo pasakyti, teigdamas tik, kad ieškovui sakęs, kad jam išrašytų čekį ant to akmens, kuris atsakovui netiko. Kokiu tikslu jam buvo reikalingas čekis, atsakovas taip pat negalėjo konkrečiai pasakyti. Į visus klausimus atsakovas atsakinėjo nenuosekliai, painiojosi savo paaiškinimuose.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nuolat akcentavo, kad ieškovas netinkamai atliko darbus, tačiau apart savo paaiškinimų ir liudytojos I. V. parodymų, kuriuos teismas vertina kritiškai, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų - nuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pan. Be to, atsakovas, teigdamas, kad pinigai už darbus buvo sumokėti ieškovui, raštu nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų, nepasinaudojo CK 6.334 1 dalies 3 punkte numatyta teise, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų <...>, tai atsakovas turi teisę pareikalauti, kad ieškovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų atsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, o ieškovui neatliekant šių veiksmų, pareikšti teismui priešieškinį. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad darbai buvo atlikti netinkamai.

Atsižvelgiant į nenuoseklius ir prieštaringus atsakovo paaiškinimus, įvertinus, tai, kad atsakovas kelis kartus keitė savo parodymus, paaiškinimus, kiekvieną sykį nurodydamas skirtingas aplinkybes, negalėjo konkrečiai atsakyti į jam užduodamus klausimus, atsižvelgiant į nuoseklius ieškovo viso teisminio proceso metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui likusių 2400,00 Eur už ieškovo atliktus darbus, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 972,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72,00 Eur žyminis mokestis bei 900,00 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Valstybės naudai iš atsakovo priteistinos ir teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos, kurios sudaro 6,96 Eur ( CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 972,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,96 Eur (šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.