- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-11244-759/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01425-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3207,58 Eur negrąžinto kredito dalį, 151,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019-10-10), 18 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3207,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 237,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, 960,00 Eur administravimo mokesčio, 0,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-07-01) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-7).
Atsiliepimas
Atsakovui M. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis) (b. l. 48-49).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolinimo platformos operatorius – ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakovu M. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis). Atsakovui suteiktas 5000,00 Eur vartojimo kreditas 60 (šešiasdešimt) mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2618,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,00 proc.), 449,47 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. sausio 31 d. (el. b. l. 12, 28-36, 37-43). Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė 2019 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola (el. b. l. 9). Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė 2019 m. spalio 2 d. nutraukė sutartį (el. b. l. 10).
Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas 2017 m. sausio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3207,58 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 151,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019-10-10), 18,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3207,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 14,96 procentai. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,96 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, kuriame nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, ieškovei iš atsakovo priteistinos 0,96 Eur kompensuojamosios palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 237,47 Eur tarpininkavimo mokesčio. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktu, komisinis (tarpininkavimo) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; jis apskaičiuojamas 5.3. punkte nustatyta tvarka (el. b. l. 29). Savo ruožtu, pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktą, komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas taip: tai yra 3 (trys) procentai nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (el. b. l. 32). Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis įtrauktas į mokėjimų grafiką ir bendra suma pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 449,47 Eur (el. b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 237,47 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 960,00 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog 2017 m. sausio 28 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4. punkte nustatyta tvarka (el. b. l. 12). Pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu (el. b. l. 32). Sutarties 5.14. punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų) nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui (el. b. l. 32, 33).
Teismas, įvertinęs minėtas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju savo esme ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis laikytinas netesybomis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 5.4. ir 5.14. punktus, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Šiuo atveju teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 0,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 960,00 Eur administravimo mokestį atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3597,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidų: 103,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 11) ir 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 13, 26, 27). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 275,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (visa ieškovės reikalavimų suma – 4557,64 Eur, ieškovei priteista 3597,64 Eur, kas sudaro 78,94 procentus visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 349,01 Eur; kadangi patenkinami 78,94 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 349,01 Eur x 78,94 % = 275,51 Eur).
Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu (el. b. l. 50).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), 3207,58 Eur (trys tūkstančiai du šimtai septyni eurai 58 ct) negrąžinto kredito dalį, 151,63 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt vienas euras 63 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 10 d.), 18,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3207,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 237,47 Eur (du šimtai trisdešimt septyni eurai 47 ct) tarpininkavimo mokesčio, 0,96 Eur (nulis eurų 96 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3597,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 275,51 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai 51 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Įteikti atsakovui M. J. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, 2019 m. lapkričio 21 d., skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2019 m. lapkričio 21 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11244-759/2019 pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 3207,58 Eur negrąžinto kredito dalies, 151,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019-10-10), 18 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3207,58 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 237,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, 960,00 Eur administravimo mokesčio, 0,96 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-07-01) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovui M. J. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 340) 52019.“