Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant prokurorei L. S., gynėjui V. D., nukentėjusiajai G. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokusi, išsilavinimas aukštasis, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., 236 str. 1 d., 290 str.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D., 2015-04-01 pranešimu, adresuotu Šiaulių apylinkės teismo tarnybinei nusižengimo komisijai ir 2015-04-06 teikimu dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, pranešė apie žinomai nebūtus nusikaltimus: kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad ją (t. y. J. D.) priimtų dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį, dėl ko ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų; 2012 m. birželio mėnesį teismo pirmininkė G. J. pakvietė į savo kabinėtąją (t. y. J. D.) ir paprašė duoti 5000 Lt, kurių J. D. nedavė, pasakiusi, kad neturinti. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. D. 2015-04-09, laikotarpyje nuo 08:17 val. iki 10:20 val., STT Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Šiaulių mieste, Vilniaus g. 140, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, pranešimo patikslinimo protokole patvirtino aukščiau išdėstytą melagingą informaciją apie žinomai nebūtus nusikaltimus.

Taip pat ji, per visuomenės informavimo priemones šmeižė nukentėjusiąją G. J.: interneto portale www.delfi.lt 2015-04-15 straipsnyje: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" - paskleidė apie nukentėjusiąją G. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ir pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą G. J., kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad ją (t. y. J. D.) priimtų dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį, dėl ko ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų. Taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė jinai turėjo problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų".

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas. V. R. ir D. R. atsisakė duoti parodymus, pasinaudodami savo teise atsisakyti liudyti prieš artimą giminaitį.

2015-05-20 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės G. M. reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 154 str. 2 d (1 t., b. l. 11).

Iš J. D. 2015-04-01 pranešimo Tarnybinio nusižengimo komisijai matyti, kad ji pranešimu informuoja apie Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. padarytas nusikalstamas veikas, jog G. J. du kartus iš jos paėmė kyšį: 5000 Lt už įdarbinimą ir 3000 Lt dėl to, kad būtų suteiktos kasmetinės atostogos, taip pat nurodė, kad pirmininkė reikalavo ją duoti 5000 Lt, kurių ji nedavė. Prašė tarnybinio nusižengimo komisijos imtis atitinkamų veiksmų ir pranešti teisėsaugos ir kitoms institucijoms apie padarytus teismo pirmininkės veiksmus. Šis pranešimas buvo persiųstas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininkui (1 t., b. l. 72-75).

Iš įsiteisėjusio 2015-04-17 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu buvo apklausta L. J., kuri parodė, jog G. J. pažįsta tik iš matymo. Žino, kad J. D., kuri yra vyro pusseserės dukra, dirba Šiaulių miesto apylinkės teisme, jos pareigų nežino. Nežino apie J. D. įsidarbinimo aplinkybes, su G. J. nėra geros draugės, kad galėtų ko nors prašyti. Paneigė aplinkybes, kad gavo iš J. D. pinigus dėl jos įdarbinimo ar atostogų. J. D. jai nėra pasakojusi apie tai, kad G. J. būtų prašiusi paskolinti pinigų. Liudytojas P. J. šio tyrimo metu parodė, kad su J. D. bendrauja mažai, daugiau bendraudavo žmona. Žino, kad J. D. konfliktavo su broliu ir tėvais dėl turto. Kaip J. D. įsidarbino Šiaulių miesto apylinkės teisme nežino. Nėra ėmęs iš J. D. jokių pinigų ir nėra niekam jų vežęs. Šiuo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. D. pranešimą dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. padarytų nusikalstamų veikų, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 225 str. ir 227 str. požymių (1 t., b. l. 15-23).

Iš J. D. prašymo dėl priėmimo į darbą perkėlimo būdu matyti, kad ji 2011-08-18 pateikė prašymą Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkei G. J. dėl jos priėmimo į Šiaulių miesto apylinkės teismą teisėjo padėjėjo pareigas (A lygio 11 kategorijos) perkėlimo būdu iš Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigų (A lygis 11 kategorija) nuo 2011-09-01. Ant prašymo yra teismo pirmininkės rezoliucija „Sutinku priimti perkėlimo būdu nuo 2011 rugsėjo“ pasirašyta 2011-08-18 (1 t., b. l. 45).

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkės G. J. įsakymų dėl teisėjo padėjėjų priskyrimo teisėjams matyti, kad nuo 2012-01-16 teisėjo padėjėja J. D. priskirta teisėjui A. V., o nuo 2012-05-04 teisėjo padėjėja J. D. priskirta teisėjams A. V. ir B. V. (1 t., b. l. 76-77).

Iš Įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo matyti, kad J. D. 2012 metais buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2012-04-06 ir laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2012-08-21 (1 t. , b. l. 78; 81).

Iš Įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo matyti, kad teisėjui A. V. 2012 metais buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-04-06; laikotarpiu nuo 2012-06-04 iki 2012-06-20; laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2012-07-27; laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2012-09-07; laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2012-12-14 (1 t. , b. l. 79; 80; 82; 83).

Iš 2015-03-02 ir 2015-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo vyr. specialisto (informatiko) A. Š. paaiškinimų; 2015-04-16 M. D. prašymo; 2015-02-24 D. R. prašymo; 2015-03-30 Pranešimo J. D. apie tarnybinį nusižengimą; 2015-03-02 ir 2015-04-01 J. D. paaiškinimų; 2015-05-05 Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados matyti, kad buvo nustatyta, jog teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pasinaudodama kitų asmenų pasitikėjimu, sistemingai rinko informaciją, siekdama sau naudos, tuo pažeisdama LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 13 str. 2 d. bei Asmenų duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių 5 p. 5.1. p. p.; buvo pripažinta, kad J. D. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, bei pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų valstybės tarnyboje (1 t., b. l. 46-65).

Iš pareikalavimo pateikti vaizdo įrašą ir atsakymo iš TV3 UAB „Tele-3“ matyti, kad siūloma naudoti svetainėje www.tv3play.lt patalpintą žinių reportažą (1 t. b. l. 85-86).

Iš 2015-10-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas DVD diskas su vaizdo medžiaga, vaizdo įrašo turinys surašytas apžiūros protokole. Iš turinio matyti, jog J. D. TV3 žinių reporteriui nurodė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo 2011 m. rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė turėjo jinai problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategorija A11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-ąjį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt, paduotas per 3-iąjį asmenį ir buvau išleista atostogų“ (1 t., b. l . 87-90).

Iš Internetinių portalų „etaplius“; „skrastas“ „www.respublika.lt“; „lrytas“ puslapių matyti, kad informacija apie J. D. pareikštus kaltinimus G. J. dėl kyšio ėmimo, minėtuose portaluose yra atkartojama, naudojantis kitais informaciniais šaltiniais – TV3 žinių parengtą reportažą ( 1 t., b. l. 92-98; 105-109).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 236 str. 1 d.

LR BK 236 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę tam, kuris melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Aukščiausiais teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-20-507/2015 yra pasisakęs, kad kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir nori, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, LR BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių ir kaltinamosios motyvų, kaltinamoji ne kartą tvirtino, jog dėl to, kad iš jos Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė pareikalavo iš jos sąžiningumo – pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl kaltinamosios požiūriu nedidelio nusižengimo, ji taip pat kreipėsi su pareiškimu į atitinkamas tarnybas.

Įvertinus paminėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d. ir ši veika teisingai kvalifikuota, nes ji įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Iš kaltinimo išjungtinos aplinkybės, kad ji pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą 2015-04-06 teikimu dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, adresuotu Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Darbo partijos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas", Liberalų sąjūdžio frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, Mišrios seimo narių grupės frakcijai, tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, nes šios institucijos neturi teisės pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 154 str. 2 d. buvo pradėtas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės reikalavimu (1 t., b. l. 11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pažymėjo, kad BPK 409 straipsnio 1dalyje vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Žiūrint šiuo aspektu, teisėjo, tarp jų ir teismo pirmininko, šmeižimas, skleidžiant su teisingumo vykdymu susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją, daugeliu aspektu vertintinas kaip nusikalstama veika, turinti visuomeninę reikšmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Kaltinamosios paskleistos apie teismo pirmininkę tikrovės neatitinkančios informacijos turinys, kurio esmė yra ta, kad teismo pirmininkė ima kyšius spręsdama administracinius klausimus su teismo darbuotojais, rodo, kad pamatinių teisinės valstybės principų tariamai nesilaikoma. Ši informacija tapo žinoma didelei asmenų grupei, todėl prokurorė pagrįstai įžvelgė visuomeninę nusikalstamos veikos reikšmę ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

LR BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Be to, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne, ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, taip pat svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomas tiesos kriterijus. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla. Šioje byloje kaltinamoji nereiškė nuomonės, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., b. l. 87-90; 99-104) matyti, kad ji nurodė konkrečius faktus, o būtent interneto portale www. delfi.lt straipsnyje: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkei G. J. už tai, kad ją priėmė dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų. Iš viso davė 8000 Lt. Ir dar po mėnesio buvo ji pakviesta į kabinetą ir teismo pirmininkė pasakė paskolinti 5000 Lt, tačiau ji neturėjo iš kur gauti, nes atlyginimas tik 2000 Lt. Į klausimą, kodėl į STT kreipėsi tik dabar, o ne tada, kada mokėjo pinigus, J. D. nurodė, kad neatsakys į šį klausimą, bet važiuos į televiziją ir ten viską papasakos. Nurodė, jog tikėtina, jog ją atleido iš pareigų todėl, kad kažkas sumokėjo, jog ją atleistų tik dėl formalaus pažeidimo. Taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė jinai turėjo problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų". Pagal teismų praktiką LR BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo – objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kito žmogaus šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Vertindamas kaltinamosios veiką LR BK 236 str. 1 d. požiūriu, teismas jau pasisakė, kad yra pakankamai įrodymų, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą vieką, numatytą LR BK 236 str. 1 d., t. y. pranešė apie nebūtus nusikaltimus. Šiuo aspektu teismas nekartos jau nustatytų ir paminėtų aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su šmeižimo kaip nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais. Kaltinamoji, tyčia pranešusi apie nebūtus nusikaltimus, nelaukdama iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl jos pranešimo, turėdama teisinį išsilavinimą, patirtį baudžiamosiose bylose, suvokė, kad jos niekuo nepagrįsti vieši pasisakymai pasieks didelę asmenų grupę, įvairius visuomenės sluoksnius, turės didesnius neigiamus padarinius nukentėjusiajai, pakirs G. J., kaip teisėjos ir kaip teismo vadovės autoritetą. Nors kaltinamoji teigė, kad pati neieškojo žurnalistų, kalbėjo tik su tais žurnalistais kurie su ja susisiekė, t. y. televizijos TV3 kanalo ir galbūt telefonu kalbėjo su portalo „www.delfi.lt“ žurnalistu ir informaciją paskleidė vedama netiesioginės tyčios, būdama įsitikinusi, kad neklysta, tačiau teismas kaltinamosios nurodomą subjektyvinę veikos pusę, vertina kaip gynybinę poziciją. Kaltinamoji turėjo galimybę rinktis, galėjo iš viso neteikti jokios informacijos žiniasklaidos priemonėms. Kad tokia kaltinamosios veika sukėlė neigiamus padarinius patvirtina nukentėjusios parodymai, nes dėl šių viešų pareiškimų nukentėjusioji patyrė didelius emocinius išgyvenimus, visuomenė įvairiai vertino šią informaciją, buvo įvairių komentarų, nukentėjusioji buvo priversta aiškintis teisėjų taryboje, prezidentūroje, privalėjo aiškintis visuomenei per žiniasklaidos priemones, dėl viso to krito jos autoritetas, pasitikėjimas kaip teismo vadove ir teisėja. Dėl to kas paminėta, kaltinamosios kaltė, kad ji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 str. 2 d. yra pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai, nes ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo per visuomenės informavimo priemones – internetinius portalus http://zinios.tv3.lt, www.delfi.lt ir televizijos kanalo TV3 laidą „Tv3 žinios“. Iš kaltinimo išjungtinos aplinkybės, kad kaltinamoji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją per internetinius portalus 2015-05-22 www.respublika.lt straipsnyje „Šiaulių teisme susikibo darbuotojos" ir 2015-04-15 straipsnyje „Teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu", www.lrytas.lt 2015-04-15 straipsnyje „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", http://skrastas.lt 2015-04-16 straipsnyje „Teismo pirmininkę padėjėja kaltina kyšininkavimu", http://etaplius.lt 2015-04-15 straipsnyje „Teismo pirmininkė kaltinama kyšininkavimu" nes kaip matyti iš informacijos turinio, ši informacija yra kartotinė, kaip pirminį šaltinį naudojant per TV3 kanalą parodytą reportažą ir pokalbį su kaltinamąja. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kaltinamoji tiesiogiai bendravo su šių portalų žurnalistais.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 190 str.

Kaltinamajai buvo pareikštas kaltinimas, kad ji įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J., melagingai pranešdama įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kitoms įstaigoms bei per visuomenės informavimo priemones apie nebūtus nusikaltimus, o būtent: J. D. 2015-04-01 pranešime, adresuotame Šiaulių apylinkės teismo tarnybinei nusižengimo komisijai, 2015-04-06 teikime dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, adresuotame Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Darbo partijos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas", Liberalų sąjūdžio frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, Mišrios seimo narių grupės frakcijai, tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, 2015-04-06 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, - viešai raštu išsakė teiginius: „Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad mane priimtų dirbti 2011 m. Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį. Todėl teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėn. daviau 5000, 00 Lt kyšį. 2012 m. gegužės mėn. vėl teismo pirmininkei buvo duotas 3000,00 Lt kyšis, tam kad būčiau išleista kasmetinių atostogų<...> 2012 m. birželio mėn. vėl buvau pakviesta į teismo pirmininkės kabinetą ir manęs paprašyta 5000,00 Lt, kurių aš nedaviau, nes pasakiau, kad neturiu"; tą pačią melagingą, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J. žeidžiančią informaciją, paskleidė interneto portaluose - www.delfl.lt 2015-04-15 straipsniuose: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" ir „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", 2015-05-22 www.respublika.lt straipsnyje „Šiaulių teisme susikibo darbuotojos" ir 2015-04-15 straipsnyje „Teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu", www.lrytas.lt 2015-04-15 straipsnyje „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", http://skrastas.lt 2015-04-16 straipsnyje „Teismo pirmininkę padėjėja kaltina kyšininkavimu", http://etaplius.lt 2015-04-15 straipsnyje „Teismo pirmininkė kaltinama kyšininkavimu", taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė turėjo jinai problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų".

LR BK 190 str. įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d. numatė, atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Nuo 2016 m. balandžio 1 d ( Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 redakcija) dekriminalizavo šią veiką, todėl J. D., vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., LR BPK 3 str. 1 d., 1 p., 2 d., pagal LR BK 190 straipsnį išteisintina.

Kaltinamosios gynėjas prašė kaltinamąją išteisinti reabilituojančiais pagrindais, nes kaltinamoji šios nusikalstamos veikos nepadarė.

BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Baudžiamajame kodekse veikos – įžeidimo – turinys absoliučiai nedetalizuotas, tačiau neabejotinai svarbu nustatyti kaip įžeidė: žodžiu, gestu, ir pan. analizuoti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūną ar valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami ar jie buvo nukreipti siekiant įžeisti, pažeminti orumą.

Iš J. D. pateikto kaltinimo pagal LR BK 290 str. turinio matyti, kad jame yra atkartojamos nusikalstamų veikų numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir 236 str. 1 d., kurių padarymu kaltinama J. D., aplinkybės, tarsi darydama paminėtas nusikalstamas veikas – pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir šmeiždama, tais pačiais veiksmais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J.. Kaltinimas nėra individualizuotas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamosios tyčia nebuvo nukreipta įžeisti nukentėjusiąją, nes įžeidimo subjektyviosios pusės požymis yra asmeninės savybės, kai siekiama nepagarbiais žodžiais, gestais, ar kaip kitaip įskaudinti asmenį, todėl šis kaltinimas yra perteklinis ir neįrodytas. Kadangi kaltinamoji J. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. požymių, ji išteisintina ir reabilituojančiais pagrindais (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. D., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kaltinamoji yra neteista, viena augina nepilnametį sūnų, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (LR BK 55 str., 61 str.).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Laikmena su TV3 televizijos kanalo vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 154 str. 2 d. ir 236 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d - 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. - 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) baudą;

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2016-04-11 ir suėmimo laiką nuo 2016-07-05 iki 2016-08-12 vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, tai yra įskaityti 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) baudą (likusi nesumokėta baudos dalis 753,20 Eur).

J. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su TV3 televizijos kanalo vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad nuteistoji J. D. privalo sumokėti 753,20 eurų baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6801, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Išaiškintina, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.