Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-671/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
1-25-671/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Nukentėjusysis
G. J.
Kaltinamasis
J. D.
Kategorijos
  • 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-25-671/2016Teisminio proceso Nr.1-05-2-00157-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2; 20.6; 2.3.6.4
(S)Telšių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant prokurorei L. S., gynėjui V. D., nukentėjusiajai G. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokusi, išsilavinimas aukštasis, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., 236 str. 1 d., 290 str.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D., 2015-04-01 pranešimu, adresuotu Šiaulių apylinkės teismo tarnybinei nusižengimo komisijai ir 2015-04-06 teikimu dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, pranešė apie žinomai nebūtus nusikaltimus: kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad ją (t. y. J. D.) priimtų dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį, dėl ko ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų; 2012 m. birželio mėnesį teismo pirmininkė G. J. pakvietė į savo kabinėtąją (t. y. J. D.) ir paprašė duoti 5000 Lt, kurių J. D. nedavė, pasakiusi, kad neturinti. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. D. 2015-04-09, laikotarpyje nuo 08:17 val. iki 10:20 val., STT Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Šiaulių mieste, Vilniaus g. 140, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, pranešimo patikslinimo protokole patvirtino aukščiau išdėstytą melagingą informaciją apie žinomai nebūtus nusikaltimus.

Taip pat ji, per visuomenės informavimo priemones šmeižė nukentėjusiąją G. J.: interneto portale www.delfi.lt 2015-04-15 straipsnyje: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" - paskleidė apie nukentėjusiąją G. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ir pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą G. J., kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad ją (t. y. J. D.) priimtų dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį, dėl ko ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį ji (t. y. J. D.) teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų. Taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė jinai turėjo problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų".

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamoji J. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinimas pagal LR BK 236 str. 1 d. nėra tikslus, nes savo preliminarų pareiškimą, kuris buvo pateiktas tarnybinio tyrimo komisijai, ji patikslino STT Šiaulių valdybos skyriuje 2015-04-09, ten detaliai ir konkrečiai apibūdino visas aplinkybes, kad 2011 m. spalio mėnesį teismo pirmininkei G. J. davė pinigus, kaip kyšį už priėmimą į darbą. Pinigus davė per trečiuosius asmenis. Apklausoje detaliai viską nurodė ir pasirašė. 2011 m. spalio mėnesį ji nuvažiavo pas savo giminaičius J. ir padavė vokelį su pinigais, kuriame buvo 5000 litų ir paprašė perduoti teismo pirmininkei. Teismo pirmininkė iš jos tiesiogiai nereikalavo kyšio, tačiau ji tai suprato iš jos elgesio, kad ji turi atsilyginti už priėmimą - perkėlimą į kitą darbo vietą. 2011-09-01 pradėjo dirbti Šiaulių miesto apylinkės teisme. Teismo pirmininkė vis prieidavo ir paklausdavo kaip sekasi, paglostydavo. Pirmininkė sakė dėl jos perkėlimo turėjo problemų generalinėje prokuratūroje. Ji suprato, kad reikia žmogui atsilyginti. Jos tiesiogiai niekas nereikalavo pinigų, tačiau iš konkliudentinių veiksmų tai suprato. Ji paklausė giminaičių, ar jie tikrai perdavė pinigus, jie pasakė, kad tikrai perdavė tuos pinigus. Ji buvo įsitikinusi, kad tie pinigai yra perduoti teismo pirmininkei. Kitas atvejis buvo 2012 m. gegužės mėnesį. Bandė suderinti su teisėju A. V. savo atostogas, tačiau teisėjas atsisakė ją išleisti kitu laiku ir pasakė, kad „atostogos tik su manimi“. Teisėjas A. V. atostogų ėjo birželio mėnesį, o jai labai reikėjo išeiti liepos - rugpjūčio mėnesį. Tada ji paskambino savo tetai L. J., kadangi ji su teismo pirmininke labai geri draugai, ir papasakojo visą situaciją. Teta atvažiavo pas ją į svečius ir ji perdavė tetai vokelį su 3000 litų, kuriuos jai buvo davusi mama nusipirkti spintą. Teta nuvežė tuos pinigus. Vakare ji paskambino tetai ir ji pasakė: „viskas gerai Jurga, gali rytoj eiti rašyti prašymą teismo pirmininkei dėl išleidimo atostogų“. Iš viso to ji suprato, kad yra perduoti pinigai. Be to, teisme, pokalbio metu su teismo pirmininke, kas būdavo labai retai, pirmininkė pasakė, kad abi yra susietos ne tik tarnybos ryšiais bet ir kitais santykiais. Ji tvirtai buvau įsitikinusi, kad šis jos teiginys buvo pasakytas dėl perduotų pinigų. Pirmininkės palankumas atsiliepdavo jai ir vėliau. Paprašydavo kokių smulkmeniškų dalykų. Kadangi buvo tvirtai įsitikinusi, kad pinigai buvo perduoti, todėl paskleidė šitą informaciją. Labai gailisi dėl tos paskleistos informacijos, nes šiuo metu yra įsitikinusi, kad tų pinigų tretieji asmenys neperdavė teismo pirmininkei G. J.. Sąžiningai klydo ir paskleidė informaciją, kuri neatitinka realios tiesos, todėl pripažįsta savo kaltę iš dalies. Labai gailisi, kad pati nepaklausė teismo pirmininkės ar tretieji asmenys perdavė jai tuos pinigus. Tokį jos neadekvatų elgesį nulėmė įvykę konfliktai su tėvais ir broliu dėl turtinių santykių. Tuo metu rengėsi laikyti trečią kartą pretendento į teisėjus egzaminą. Visi tie karjeros lūkesčiai buvo sugriauti neapgalvoto jos elgesio - pasidomėjimu brolio ir tėvų nekilnojamojo turto duomenimis. Visa tai sąlygojo, kad ji pasielgė neracionaliai, neadekvačiai – paskleidė tą informaciją, kuri pasirodė esanti klaidinga, todėl sąžiningai suklydo. Dėl kaltinimo pagal LR BK 154 str. 2 d. pripažįsta savo kaltę iš dalies. Sąžiningai klysdama ji tą informaciją pateikė TV3 žinioms, nurodė, kad perdavė pinigus G. J. per trečiuosius asmenis, t. y. giminaičius. Nesutinka su tuo, kad perdavė informaciją interneto portalams „Respublika“, „Lietuvos rytas“, „Kraštas“, „Etaplius“. Nepateikė jiems informacijos, galbūt jie perėmė informaciją iš „TV3“. Kažkas jai skambino, tik neprisimena su kokiu žurnalistu yra kalbėjusi telefonu. Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 290 str., tai su kaltinimu visiška nesutinka. Neturėjo jokios tyčios įžeisti teismo pirmininkę. Neigiamai vertina savo elgesį, pasielgė neracionaliai, spontaniškai, neapgalvotai. Reikėjo daugiau paanalizuoti visas aplinkybes, įsitinkinti prieš priimant sprendimą. Kadangi ji buvo tikra, kad kyšį giminaičiai G. J. perdavė - sąžiningai suklydo. Nusikalstamos veikos, kurios jai yra inkriminuojamos padaromos tik tiesiogine tyčia, todėl prašė ją išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad J. D. teisėjo padėjėja pradėjo dirbti 2011 metais, perkėlimo būdu. Kadangi buvo padėjėjų trūkumas, jų ieškojo per visą respubliką. J. D. kreipėsi į teismą, nes buvo laisva padėjėjo vieta. Ar ji tiesiogiai buvo atėjusi, ar atėjo į personalo skyrių ir paskui užėjo pas ją, negali pasakyti. Ant pareiškimo yra jos kaip teismo pirmininkės viza „priimti“. J. D. buvo pasakyta važiuoti į prokuratūrą tvarkytis ir jei išleidžia, bus priimta perkėlimo būdu, nes atitiko kategorijos. Jos sprendimo tikrai niekas neįtakojo. Petrą ir L. J. ji pažįsta paviršutiniškai, susitikdavo bendruose renginiuose, nes turi bendrų draugų. Artimiau jų nepažįsta, asmeniškai nebendrauja, nežino nei pareigų, nei kur jie dirba. Taip pat nepažįsta nei J. D. brolio, nei tėvų. Ji nėra J. D. nei prašius, nei iš jos gavusi pinigų. Sutikusi koridoriuje naujai priimtus darbuotojus, ji visada pasiklausia, kaip sekasi, ar patenkinti ir panašiai. Kadangi trūko teisėjų padėjėjų, teisme yra tokia tvarka, kad išeinant atostogų, padėjėjai atostogų laiką derintų su teisėju, su kuriuo dirba. J. D. dirbo ne su vienu teisėju. Prasidėjus tyrimui, kėlė dokumentus, žiūrėjo nuo kada buvo reikalaujama raštiško atostogų laiko suderinimo. Nustatė, kad nuo 2012-2013 metų pradėjo reikalauti raštiško atostogų laiko suderinimo su teisėju, su kuriuo dirba padėjėjas. Iškildavo visokių situacijų, nebūdavo taip, kad visus išleisdavo atostogų tik kartu su teisėju. Prašymą dėl atostogų visi atneša į personalo skyrių, ten pasižiūri priklauso ar nepriklauso atostogos, tada atneša vizavimui vadovui. Tiesiogiai su prašymu padėjėjas pas ją niekada neateina. Jokio kyšio nei dėl priėmimo į darbą, nei dėl kasmetinių atostogų suteikimo ji negavo ir nereikalavo. 2015 m. įvyko konfliktas su J. D., kada gavo D. R., kaip paskui išsiaiškino, jis yra J. D. brolis, prašymą patikrinti, kas 46 kartus domėjosi jo nekilnojamojo turto duomenimis Registrų centre. Tuo metu J. D. atostogavo. Sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti. J. D. išsikvietė pasiaiškinti situaciją. Sakė J. D., kad tai yra jų šeimyniniai dalykai ir kad pabandytų susitaikyti su tėvais ar su broliu. Taip pat pasakė, kad tai yra tarnybinis nusižengimas ir toks dalykas negalimas. Kai buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, 2015 m. balandžio mėnesį buvo gautas J. D. raštas adresuotas visoms institucijoms, kuriame ji buvau apkaltinta kyšio ėmimu. Praktiškai viskas vyko nuo to, kai prasidėjo tarnybinis patikrinimas dėl J. D. neteisėto duomenų rinkimo. Tada ji pradėjo rašyti skundus į visas institucijas. Žala padaryta didžiulė, tai labai atsiliepė jos sveikatai. Labai išgyveno dėl savo darbo, karjeros, nes yra teisėja, teisėjų tarybos narė ir teismo pirmininkė, turėjo aiškintis tiek drausmės komisijoje, tiek etikos komisijoje, tiek prezidentūroje. Lankėsi žiniasklaida, uždavinėjo įvairius klausimus. Ji nieko daug nekomentavo, sakė yra institucijos, kurios išsiaiškins viską. Teko duoti parodymus teisėsaugos institucijose - vieną kartą lankėsi specialiųjų tyrimų tarnyboje, buvo apklausta. Moralinė žala padaryta didžiulė, jos niekas neatlygins. Civilinio ieškinio ji nereiškia.

Liudytoja V. B. parodė, kad su kaltinamąja buvo bendradarbės. Nuo 2013-05-01 iki 2013-09-08, sėdėjo viename kabinete. Ji buvo teismo pirmininkės patarėja, o J. D. lyg tai teisėjo J. S. padėjėja. Tuo laikotarpiu kai jos dirbo kartu, J. D. vieną kartą taip buvo išsireiškusi, kad ji yra garantuota, kad jos niekada iš darbo neatleis. Jai įdomiai pasirodė, tas pasakymas. Kitą kartą, kabinete diskutuojant apie darbo reikalus, J. D. jos paklausė: „ar tu irgi susimokėjai?“. Ji tuo momentu nustebo, nesuprato apie ką eina kalba. Po to, kai ji jau nebedirbo šitame teisme, sužinojo, kad J. D. buvo teismo pirmininkės „informatore“. Ji mano, kad dėl to, kad teismo pirmininkė sužinotų ką ji šnekėjo, buvo pasodinta viename kabinete su J. D.. J. D. ir pirmininkės santykiai buvo labai geri. Pas teismo pirmininkę teisėjų padėjėjai be reikalo nevaikšto, o J. D. pakankamai dažnai lankydavosi pas teismo pirmininkę. Nežino apie ką jos diskutuodavo. Ji pati buvo teismo pirmininkės patarėja, todėl tai matydavo. Dėl atostogų teisme buvo nerašyta taisyklė, kad teisėjas ir padėjėjas eina atostogauti tuo pačiu laiku. Ji pati dirbo civilinių bylų skyriuje ir visada turėjo vieną teisėją. Bet būdavo, kad serga padėjėjas, ar atostogų metu, dirbdavo su keliais teisėjais. Atostogų prašymas buvo teikiamas pirmininkei, ant kurio turėdavo būti teisėjo parašyta „suderinta“. Jai asmeniškai nebuvo tokios problemos, kad negalėtų išeiti tada, kai jai reikia. Iškilusias problemas spręsdavo pirmininkė. Kviesdavosi teisėją bei padėjėją ir išspręsdavo problemą. Ji tose derybose nedalyvavo.

Liudytojas. V. R. ir D. R. atsisakė duoti parodymus, pasinaudodami savo teise atsisakyti liudyti prieš artimą giminaitį.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-04-13 nukentėjusios G. J. pranešimo matyti, kad ji kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą nurodydama, kad J. D. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, prašė ištirti šias aplinkybes (1 t., b. l. 8-9).

2015-05-20 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės G. M. reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 154 str. 2 d (1 t., b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Iš J. D. 205-04-06 teikimo adresuoto teisėjų tarybai, LR prezidentei. LR Vyriausybei, LR Specialiųjų tyrimui tarnybai ir politinėms frakcijoms matyti, kad teikime pareiškėja nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad ją priimtų dirbti, 2011 metais konkliudentiniais veiksmai reikalavo duoti kyšį, todėl ji teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį. 2012 m. gegužės mėnesį vėl teismo pirmininkei buvo duotas 3000 Lt kyšis tam, kad būtų išleista kasmetinių atostogų, nors atostogos jai priklausė. Teikimu prašo LR Prezidentę atleisti G. J. iš pareigų (1 t., b. l. 24-26).

Iš J. D. 2015-04-01 pranešimo Tarnybinio nusižengimo komisijai matyti, kad ji pranešimu informuoja apie Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. padarytas nusikalstamas veikas, jog G. J. du kartus iš jos paėmė kyšį: 5000 Lt už įdarbinimą ir 3000 Lt dėl to, kad būtų suteiktos kasmetinės atostogos, taip pat nurodė, kad pirmininkė reikalavo ją duoti 5000 Lt, kurių ji nedavė. Prašė tarnybinio nusižengimo komisijos imtis atitinkamų veiksmų ir pranešti teisėsaugos ir kitoms institucijoms apie padarytus teismo pirmininkės veiksmus. Šis pranešimas buvo persiųstas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininkui (1 t., b. l. 72-75).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-04-09 Pranešimo patikslinimo protokolo matyti, kad J. D., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, STT Šiaulių valdybos ITS viršininkui E. K. parodė, jog G. J. jai davė suprasti, kad ji turėjo rūpesčių dėl jos priėmimo ir ji suprato, kad taip reikalauja kyšio. Ji su niekuo nesitardama nusprendė, kad reikia duoti 5000 Lt kyšį. Ji nuvažiavo pas P. J. ir L. J. į namus ir kažkuriam iš jų perdavė 5000 Lt, kad šiuos pinigus perduotų G. J.. Pinigus turėjo iš anksčiau, specialiai tokios sumos iš sąskaitos neišgrynino. Tai įvyko 2011 m. spalio mėnesį. Po to, G. J. jai nieko nesakė, jai nepadėkojo. Apie tai, kad davė kyšį ji papasakojo savo mamai D. R., tik nesakė kokią sumą davė. Priimta į darbą, ji dirbo baudžiamųjų bylų skyriuje su teisėju A. V.. 2012 m. gegužės mėnesį ji pasakė teisėjui, kad nori atostogauti liepos mėnesį, tačiau tai nesutapo su teisėjo atostogų grafiku. Tada ji paskambino L. J. ir pasakė, kad jos neišleidžia norimu laiku atostogų. L. J. atvažiavo pas ją į namus, ji perdavė 3000 Lt, kuriuos L. J., kaip sakė, nuvežė G. J. į namus ir jai perdavė. Ji pasiskambino L. J. ir ši pasakė, kad viskas gerai. Po kelių dienų ji parašė pareiškimą dėl atostogų, nežino ar teisėjas A. V. suderino atostogų prašymą, bet ji buvo išleista atostogų 2012 m. liepos mėnesį. Šiuo atveju iš G. J. nebuvo jokio reikalavimo, ji pati davė kyšį, kad gautų atostogas nesuderinusi su teisėju. Apie tai ji yra sakiusi savo mamai D. R., nes ji buvo davusi šiuos pinigus spintai pirkti. Taip pat parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį teismo pirmininkė G. J. ją buvo pasikvietusi į kabinetą ir prašė paskolinti 5000 Lt. Nesakė kam jų reikia, tačiau ji suprato, kad šių pinigų nebūtų grąžinusi. Ji atsakė, kad neturi pinigų ir negalinti paskolinti Apie tai ji taip pat yra pasakojosi L. J. ir savo mamai. Į klausimą, kodėl apie reikalaujamus ir duotus kyšius pranešė tik 2015 metais, kaltinamoji atsakė, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. 2015 m. kovo pradžioje pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl galimai jos padaryto tarnybinio nusižengimo. Būnant pas G. J. kabinete, G. J. jai aiškino, kad už padarytą nusižengimą medžiaga bus perduota prokuratūrai ir tai gali būti vertinama kaip nusikalstama veika. Po tokių G. J. veiksmų, pranešė apie G. J. padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 68-71).

Iš įsiteisėjusio 2015-04-17 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu buvo apklausta L. J., kuri parodė, jog G. J. pažįsta tik iš matymo. Žino, kad J. D., kuri yra vyro pusseserės dukra, dirba Šiaulių miesto apylinkės teisme, jos pareigų nežino. Nežino apie J. D. įsidarbinimo aplinkybes, su G. J. nėra geros draugės, kad galėtų ko nors prašyti. Paneigė aplinkybes, kad gavo iš J. D. pinigus dėl jos įdarbinimo ar atostogų. J. D. jai nėra pasakojusi apie tai, kad G. J. būtų prašiusi paskolinti pinigų. Liudytojas P. J. šio tyrimo metu parodė, kad su J. D. bendrauja mažai, daugiau bendraudavo žmona. Žino, kad J. D. konfliktavo su broliu ir tėvais dėl turto. Kaip J. D. įsidarbino Šiaulių miesto apylinkės teisme nežino. Nėra ėmęs iš J. D. jokių pinigų ir nėra niekam jų vežęs. Šiuo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. D. pranešimą dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. padarytų nusikalstamų veikų, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 225 str. ir 227 str. požymių (1 t., b. l. 15-23).

Iš J. D. prašymo dėl priėmimo į darbą perkėlimo būdu matyti, kad ji 2011-08-18 pateikė prašymą Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkei G. J. dėl jos priėmimo į Šiaulių miesto apylinkės teismą teisėjo padėjėjo pareigas (A lygio 11 kategorijos) perkėlimo būdu iš Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigų (A lygis 11 kategorija) nuo 2011-09-01. Ant prašymo yra teismo pirmininkės rezoliucija „Sutinku priimti perkėlimo būdu nuo 2011 rugsėjo“ pasirašyta 2011-08-18 (1 t., b. l. 45).

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkės G. J. įsakymų dėl teisėjo padėjėjų priskyrimo teisėjams matyti, kad nuo 2012-01-16 teisėjo padėjėja J. D. priskirta teisėjui A. V., o nuo 2012-05-04 teisėjo padėjėja J. D. priskirta teisėjams A. V. ir B. V. (1 t., b. l. 76-77).

Iš Įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo matyti, kad J. D. 2012 metais buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2012-04-06 ir laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2012-08-21 (1 t. , b. l. 78; 81).

Iš Įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo matyti, kad teisėjui A. V. 2012 metais buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-04-06; laikotarpiu nuo 2012-06-04 iki 2012-06-20; laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2012-07-27; laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2012-09-07; laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2012-12-14 (1 t. , b. l. 79; 80; 82; 83).

Iš 2015-03-02 ir 2015-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo vyr. specialisto (informatiko) A. Š. paaiškinimų; 2015-04-16 M. D. prašymo; 2015-02-24 D. R. prašymo; 2015-03-30 Pranešimo J. D. apie tarnybinį nusižengimą; 2015-03-02 ir 2015-04-01 J. D. paaiškinimų; 2015-05-05 Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados matyti, kad buvo nustatyta, jog teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pasinaudodama kitų asmenų pasitikėjimu, sistemingai rinko informaciją, siekdama sau naudos, tuo pažeisdama LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 13 str. 2 d. bei Asmenų duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių 5 p. 5.1. p. p.; buvo pripažinta, kad J. D. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, bei pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų valstybės tarnyboje (1 t., b. l. 46-65).

Iš pareikalavimo pateikti vaizdo įrašą ir atsakymo iš TV3 UAB „Tele-3“ matyti, kad siūloma naudoti svetainėje www.tv3play.lt patalpintą žinių reportažą (1 t. b. l. 85-86).

Iš 2015-10-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas DVD diskas su vaizdo medžiaga, vaizdo įrašo turinys surašytas apžiūros protokole. Iš turinio matyti, jog J. D. TV3 žinių reporteriui nurodė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo 2011 m. rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė turėjo jinai problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategorija A11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-ąjį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt, paduotas per 3-iąjį asmenį ir buvau išleista atostogų“ (1 t., b. l . 87-90).

Iš Internetinių portalų „etaplius“; „skrastas“ „www.respublika.lt“; „lrytas“ puslapių matyti, kad informacija apie J. D. pareikštus kaltinimus G. J. dėl kyšio ėmimo, minėtuose portaluose yra atkartojama, naudojantis kitais informaciniais šaltiniais – TV3 žinių parengtą reportažą ( 1 t., b. l. 92-98; 105-109).

Žemesnės instancijos teismas

Iš internetinio portalo „www.Delfi.lt“ 2015-04-15 žurnalisto D. S. straipsnio „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu“ matyti, jog pradžioje cituojama informacija gauta iš kitų šaltinių, vėliau perteikiamas pokalbio su pačia J. D. turinys, kur ji detaliai pasakoja visas aplinkybes dėl ko kreipėsi į STT; kiek ir už ką sumokėjo G. J. ir pan. (1 t., b. l. 99-104).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 236 str. 1 d.

LR BK 236 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę tam, kuris melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamoji tvirtino, kad ji sąžiningai suklydo, t. y. ji du kartus perdavė per trečiuosius asmenis kyšį G. J.: vieną kartą už tai kad ją priėmė į darbą perkėlimo būdu – 5000 Lt, o antrą kartą už tai, kad ją išleistų atostogų jos norimu laiku – 3000 Lt, todėl būdama įsitikinusi, kad teismo pirmininkė gavo šiuos pinigus, apie tai pranešė STT ir kitoms institucijoms, kurios, jos nuomone, turėjo inicijuoti nesąžiningos teismo pirmininkės atleidimą iš darbo. Tai, kad teismo pirmininkė negavo šių pinigų (dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo) ji suprato tik ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji prašė ją išteisinti, nes ji sąžiningai suklydo, neturėjo tyčios melagingai įskųsti ar pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip konfliktų sprendimo būdo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams asmuo privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesą atitinkančius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. Todėl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iš anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį ir negali būti vertinami kaip sąžininga klaida. Kaip matyti iš bylos medžiagos J. D. 2015-04-01 pranešimu Tarnybinio nusižengimo komisijai nurodė apie Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. neva padarytas nusikalstamas veikas ir pareikalavo šią informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms, todėl šis oficialiai gautas pranešimas buvo persiųstas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininkui (1 t., b. l. 72-75); 2015-04-06 J. D. kreipėsi su teikimu į įvairias institucijas, tame tarpe ir į STT, o 2015-04-09 STT Šiaulių valdyboje davė parodymus apie tai, kad G. J. du kartus paėmė kyšį ir reikalavo duoti 5000 Lt, kaip skolą (1 t., b. l. 68-71). Šie kaltinamosios J. D. pranešimai buvo pateikti po to, kada Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl pačios kaltinamosios: 2015-03-30 J. D. buvo praneša apie tarnybinį nusižengimą (1 t., b. l. 53), 2015-04-01 buvo paimtas J. D. paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo (1 t., b. l. 55-56), po ko iš karto sekė kaltinamosios atsakomieji veiksmai – 2015-04-01 kaltinamoji parašo pranešimą tarnybinio nusižengimo komisijai apie neva teismo pirmininkės padarytas nusikalstamas veikas ir prašo informuoti apie tai teisėsaugos institucijas; 2015-04-06 kaltinamoji pati išsiunčia teikimą į įvairias institucijas, informuodama apie neva padarytas nusikalstamas veikas ir prašydama atleisti teismo pirmininkę iš darbo. Pati kaltinamoji 2015-04-05 apklausiama STT (1 t., b. l. 68-71), neneigia, kad taip ją pasielgti paskatino jos atžvilgiu atliekamas tarnybinis tyrimas ir G. J. pasakyti žodžiai, kad jos nusižengimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Jokių konkrečių naujų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios parodymus, jog ji davė kyšį, šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Kaltinamosios artimieji giminaičiai atsisakė liudyti, nors būtų galėję patvirtinti aplinkybes ar duodavo pinigų savo dukrai, kokiems tikslams ir panašiai. Liudytoja V. B. jokių aplinkybių, patvirtinančių kaltinamosios parodymus nenurodė, išskyrus tai, kad, jos nuomone, J. D. ir teismo pirmininkės tarpusavio santykiai buvo geresni negu su kitais padėjėjais, todėl galimai kaltinamoji perteikdavo jų tarpusavio pokalbių metu sužinotą informaciją teismo pirmininkei. Iš liudytojos parodymų buvo galima susidaryti išvadą, kad liudytojos ir teismo pirmininkės tarpusavio santykiai, prieš liudytojai pakeičiant darbo vietą, buvo įtempti. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų dėl atostogų suteikimo, J. D. ne kartą atostogavo ne tuo pačiu laiku kaip ir teisėjas A. V. (1 t., b. l. 78-83). Be to, mokėti 3000 Lt kyšį už suteikiamas atostogas, kada, kaip pati kaltinamoji patvirtino, jos darbo užmokestis tuo metu buvo apie 2000 Lt, būtų visiškai neracionalu ir nelogiška. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji pranešė apie nebūtus nusikaltimus kerštaudama, nes pati, būdama teisininkė, gerai suprato apie įrodymų gavimo būdus, suvokė jog STT patikrinti jos nurodytas aplinkybes bus sudėtinga: nurodė jog įvykiai buvo 2011 - 2012 metais, apdairiai nurodė, kad grynuosius pinigus ji buvo sutaupiusi (todėl duomenų apie jų paėmimą iš sąskaitų nebus), nurodė, jog reikalavimo duoti kyšį nebuvo, pati pinigų neperdavė, jokių įrašų ar kitokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes nepateikė. Tai dar kartą patvirtina, kad suvokdama, jog po tarnybinio tyrimo ji gali netekti darbo, ar siekiamos teisėjos karjeros, kaltinamoji taip pat siekė, kad G. J. netektų savo pareigų, ar kitaip nukentėtų savo tarnyboje, juk savo teikime į įvairias institucijas (1 t., b. l. 24-26) kaip tik ir prašė, kad LR Prezidentė atleistų G. J. iš užimamų pareigų. Kaip jau buvo paminėta, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (1 t., b. l. 15-23), nutarimas yra įsiteisėjęs - konstatuota, kad G. J. nepadarė nusikalstamų veikų.

Aukščiausiais teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-20-507/2015 yra pasisakęs, kad kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir nori, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, LR BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių ir kaltinamosios motyvų, kaltinamoji ne kartą tvirtino, jog dėl to, kad iš jos Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė pareikalavo iš jos sąžiningumo – pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl kaltinamosios požiūriu nedidelio nusižengimo, ji taip pat kreipėsi su pareiškimu į atitinkamas tarnybas.

Įvertinus paminėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d. ir ši veika teisingai kvalifikuota, nes ji įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Iš kaltinimo išjungtinos aplinkybės, kad ji pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą 2015-04-06 teikimu dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, adresuotu Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Darbo partijos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas", Liberalų sąjūdžio frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, Mišrios seimo narių grupės frakcijai, tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, nes šios institucijos neturi teisės pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 154 str. 2 d. buvo pradėtas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės reikalavimu (1 t., b. l. 11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pažymėjo, kad BPK 409 straipsnio 1dalyje vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Žiūrint šiuo aspektu, teisėjo, tarp jų ir teismo pirmininko, šmeižimas, skleidžiant su teisingumo vykdymu susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją, daugeliu aspektu vertintinas kaip nusikalstama veika, turinti visuomeninę reikšmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Kaltinamosios paskleistos apie teismo pirmininkę tikrovės neatitinkančios informacijos turinys, kurio esmė yra ta, kad teismo pirmininkė ima kyšius spręsdama administracinius klausimus su teismo darbuotojais, rodo, kad pamatinių teisinės valstybės principų tariamai nesilaikoma. Ši informacija tapo žinoma didelei asmenų grupei, todėl prokurorė pagrįstai įžvelgė visuomeninę nusikalstamos veikos reikšmę ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

LR BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Be to, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne, ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, taip pat svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomas tiesos kriterijus. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla. Šioje byloje kaltinamoji nereiškė nuomonės, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., b. l. 87-90; 99-104) matyti, kad ji nurodė konkrečius faktus, o būtent interneto portale www. delfi.lt straipsnyje: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkei G. J. už tai, kad ją priėmė dirbti 2011 metais Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose, 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį; 2012 m. gegužės mėnesį teismo pirmininkei davė 3000 Lt kyšį, tam kad būtų išleista kasmetinių atostogų. Iš viso davė 8000 Lt. Ir dar po mėnesio buvo ji pakviesta į kabinetą ir teismo pirmininkė pasakė paskolinti 5000 Lt, tačiau ji neturėjo iš kur gauti, nes atlyginimas tik 2000 Lt. Į klausimą, kodėl į STT kreipėsi tik dabar, o ne tada, kada mokėjo pinigus, J. D. nurodė, kad neatsakys į šį klausimą, bet važiuos į televiziją ir ten viską papasakos. Nurodė, jog tikėtina, jog ją atleido iš pareigų todėl, kad kažkas sumokėjo, jog ją atleistų tik dėl formalaus pažeidimo. Taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė jinai turėjo problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų". Pagal teismų praktiką LR BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo – objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kito žmogaus šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Vertindamas kaltinamosios veiką LR BK 236 str. 1 d. požiūriu, teismas jau pasisakė, kad yra pakankamai įrodymų, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą vieką, numatytą LR BK 236 str. 1 d., t. y. pranešė apie nebūtus nusikaltimus. Šiuo aspektu teismas nekartos jau nustatytų ir paminėtų aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su šmeižimo kaip nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais. Kaltinamoji, tyčia pranešusi apie nebūtus nusikaltimus, nelaukdama iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl jos pranešimo, turėdama teisinį išsilavinimą, patirtį baudžiamosiose bylose, suvokė, kad jos niekuo nepagrįsti vieši pasisakymai pasieks didelę asmenų grupę, įvairius visuomenės sluoksnius, turės didesnius neigiamus padarinius nukentėjusiajai, pakirs G. J., kaip teisėjos ir kaip teismo vadovės autoritetą. Nors kaltinamoji teigė, kad pati neieškojo žurnalistų, kalbėjo tik su tais žurnalistais kurie su ja susisiekė, t. y. televizijos TV3 kanalo ir galbūt telefonu kalbėjo su portalo „www.delfi.lt“ žurnalistu ir informaciją paskleidė vedama netiesioginės tyčios, būdama įsitikinusi, kad neklysta, tačiau teismas kaltinamosios nurodomą subjektyvinę veikos pusę, vertina kaip gynybinę poziciją. Kaltinamoji turėjo galimybę rinktis, galėjo iš viso neteikti jokios informacijos žiniasklaidos priemonėms. Kad tokia kaltinamosios veika sukėlė neigiamus padarinius patvirtina nukentėjusios parodymai, nes dėl šių viešų pareiškimų nukentėjusioji patyrė didelius emocinius išgyvenimus, visuomenė įvairiai vertino šią informaciją, buvo įvairių komentarų, nukentėjusioji buvo priversta aiškintis teisėjų taryboje, prezidentūroje, privalėjo aiškintis visuomenei per žiniasklaidos priemones, dėl viso to krito jos autoritetas, pasitikėjimas kaip teismo vadove ir teisėja. Dėl to kas paminėta, kaltinamosios kaltė, kad ji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 str. 2 d. yra pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai, nes ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo per visuomenės informavimo priemones – internetinius portalus http://zinios.tv3.lt, www.delfi.lt ir televizijos kanalo TV3 laidą „Tv3 žinios“. Iš kaltinimo išjungtinos aplinkybės, kad kaltinamoji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją per internetinius portalus 2015-05-22 www.respublika.lt straipsnyje „Šiaulių teisme susikibo darbuotojos" ir 2015-04-15 straipsnyje „Teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu", www.lrytas.lt 2015-04-15 straipsnyje „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", http://skrastas.lt 2015-04-16 straipsnyje „Teismo pirmininkę padėjėja kaltina kyšininkavimu", http://etaplius.lt 2015-04-15 straipsnyje „Teismo pirmininkė kaltinama kyšininkavimu" nes kaip matyti iš informacijos turinio, ši informacija yra kartotinė, kaip pirminį šaltinį naudojant per TV3 kanalą parodytą reportažą ir pokalbį su kaltinamąja. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kaltinamoji tiesiogiai bendravo su šių portalų žurnalistais.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 190 str.

Kaltinamajai buvo pareikštas kaltinimas, kad ji įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J., melagingai pranešdama įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kitoms įstaigoms bei per visuomenės informavimo priemones apie nebūtus nusikaltimus, o būtent: J. D. 2015-04-01 pranešime, adresuotame Šiaulių apylinkės teismo tarnybinei nusižengimo komisijai, 2015-04-06 teikime dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. atleidimo iš pareigų, adresuotame Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Darbo partijos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas", Liberalų sąjūdžio frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, Mišrios seimo narių grupės frakcijai, tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, 2015-04-06 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, - viešai raštu išsakė teiginius: „Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., tam, kad mane priimtų dirbti 2011 m. Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėjo pareigose konkliudentiniais veiksmais reikalavo duoti kyšį. Todėl teismo pirmininkei G. J. 2011 m. spalio mėn. daviau 5000, 00 Lt kyšį. 2012 m. gegužės mėn. vėl teismo pirmininkei buvo duotas 3000,00 Lt kyšis, tam kad būčiau išleista kasmetinių atostogų<...> 2012 m. birželio mėn. vėl buvau pakviesta į teismo pirmininkės kabinetą ir manęs paprašyta 5000,00 Lt, kurių aš nedaviau, nes pasakiau, kad neturiu"; tą pačią melagingą, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J. žeidžiančią informaciją, paskleidė interneto portaluose - www.delfl.lt 2015-04-15 straipsniuose: „Dar neregėtas skandalas: teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu" ir „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", 2015-05-22 www.respublika.lt straipsnyje „Šiaulių teisme susikibo darbuotojos" ir 2015-04-15 straipsnyje „Teisėjo padėjėja teismo pirmininkę apkaltino kyšininkavimu", www.lrytas.lt 2015-04-15 straipsnyje „Šiaulių teisme - audra dėl kyšininkavimo", http://skrastas.lt 2015-04-16 straipsnyje „Teismo pirmininkę padėjėja kaltina kyšininkavimu", http://etaplius.lt 2015-04-15 straipsnyje „Teismo pirmininkė kaltinama kyšininkavimu", taip pat interneto portalo http://zinios.tv3.lt bei televizijos kanalo TV3 laidos „Tv3 žinios", transliuotos 2015-04-15, žurnalistams teigė: „atsiradus laisvai vietai buvau perkelta teismo pirmininkės įsakymu, tai buvo nuo 2011 rugsėjo 1 d., na ir turėjau atsilyginti, nes atseit teismo pirmininkė turėjo jinai problemų generalinėje prokuratūroje dėl mano perkėlimo į šią pareigybę tos pačios kategorijos ir to paties lygio kategoriją A 11, todėl turėjau atsilyginti ir daviau 5000 Lt kyšį per 3-iajį asmenį. Buvo duotas kyšis pirmininkei J. 3000 Lt. Paduotas kyšis per 3-iajį asmenį ir buvau išleista atostogų".

LR BK 190 str. įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d. numatė, atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Nuo 2016 m. balandžio 1 d ( Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 redakcija) dekriminalizavo šią veiką, todėl J. D., vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., LR BPK 3 str. 1 d., 1 p., 2 d., pagal LR BK 190 straipsnį išteisintina.

Kaltinamosios gynėjas prašė kaltinamąją išteisinti reabilituojančiais pagrindais, nes kaltinamoji šios nusikalstamos veikos nepadarė.

BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Baudžiamajame kodekse veikos – įžeidimo – turinys absoliučiai nedetalizuotas, tačiau neabejotinai svarbu nustatyti kaip įžeidė: žodžiu, gestu, ir pan. analizuoti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūną ar valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami ar jie buvo nukreipti siekiant įžeisti, pažeminti orumą.

Iš J. D. pateikto kaltinimo pagal LR BK 290 str. turinio matyti, kad jame yra atkartojamos nusikalstamų veikų numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir 236 str. 1 d., kurių padarymu kaltinama J. D., aplinkybės, tarsi darydama paminėtas nusikalstamas veikas – pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir šmeiždama, tais pačiais veiksmais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – Šiaulių apylinkės teismo pirmininkę G. J.. Kaltinimas nėra individualizuotas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamosios tyčia nebuvo nukreipta įžeisti nukentėjusiąją, nes įžeidimo subjektyviosios pusės požymis yra asmeninės savybės, kai siekiama nepagarbiais žodžiais, gestais, ar kaip kitaip įskaudinti asmenį, todėl šis kaltinimas yra perteklinis ir neįrodytas. Kadangi kaltinamoji J. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. požymių, ji išteisintina ir reabilituojančiais pagrindais (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. D., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kaltinamoji yra neteista, viena augina nepilnametį sūnų, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (LR BK 55 str., 61 str.).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Laikmena su TV3 televizijos kanalo vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,

nusprendė:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 154 str. 2 d. ir 236 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d - 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. - 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) baudą;

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2016-04-11 ir suėmimo laiką nuo 2016-07-05 iki 2016-08-12 vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, tai yra įskaityti 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) baudą (likusi nesumokėta baudos dalis 753,20 Eur).

J. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su TV3 televizijos kanalo vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad nuteistoji J. D. privalo sumokėti 753,20 eurų baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6801, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Išaiškintina, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė