- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-30456-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24738-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 639,71 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 15 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. lapkričio 3 d. Zigmantiškių g., Vilniuje, įvykio metu, įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog transporto priemonė Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO. Dėl automobilio apgadinimo ieškovė išmokėjo 639,71 Eur draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Ieškovė nurodo, kad Zigmantiškių g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas – t. y. Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl su juo nesutinka ir prašo atmesti, o jei šis prašymas nebus tenkinamas, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovė akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1999 sprendimu buvo nuspręsta patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės gatvių ašines linijas, tame tarpe ir Zigmantiškių g. ir šiai gatvei buvo suteiktas Fabriko gatvės pavadinimas, todėl neaišku, kodėl tiek prieduose, tiek ieškinyje yra nurodoma, jog įvykis nutiko Zigmantiškių g., kai jau kurį laiką gatvei buvo suteiktas Fabriko g. pavadinimas. Atsakovė nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria Vilniaus miesto rytinės, pietinės, centrinės dalių gatvių perduotos vykdyti priežiūros darbus UAB „Grinda“. Todėl būtent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Atsižvelgiant, kad UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Atsakovė nurodo, kad būtent UAB „Grinda“ privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (sutarties 4.2.10 punktas), o Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.
4. Dublike ieškovė pateikė nesutikimo su atsiliepimu į ieškinį argumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateiktoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Zigmantiškių gatvė, Vilniuje, buvo perduota UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Priešingai, sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbus, kuriuos ji atlieka kaip rangovė, ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šios gatvės remonto. Darytina išvada, jog dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovė taip pat pateikė papildomą policijos medžiagą, kuri patvirtina, jog vairuotojos neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kelio važiuojamoje dalyje tamsiu paros metu lyjant lietui įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos duobės. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose nenustatė KET pažeidimų.
Šalies argumentai
5. Triplike atsakovė nurodė nesutikimo su dubliku argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovė nurodė, kad minėta sutartimi UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Todėl būtent UAB „Grinda“, kaip gatvės, kurioje į vyko įvykis, valdytoja, yra atsakinga už žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ atmesti. Nurodė, kad su ieškovės pozicija, kad UAB „Grinda“ yra atsakinga už padarytos žalos atlyginimą nesutinka ir nurodė teismų praktiką, kuri paneigia tokią ieškovės poziciją. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės biudžeto. Būtent dėl to ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ savo nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus atlikti buvo būtina. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieškovė vairuotojo kaltės nebuvimą grindžia Vyriausiojo policijos komisariato išduota pažyma, vairuotojo paaiškinimais ir kitais dokumentais, tačiau pažymima, kad minėtoje pažymoje nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar Vilniaus miesto savivaldybės ar UAB „Grinda“. Taip pat pažymėtina, kad administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, kad pašalinama ir civilinė atsakomybė – turi būti vertinama ar vairuotojo veiksmai gali būti pripažinti dideliu neatsargumu iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
8. Nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniuje, Zigmantiškių g., A. G., vairuodamas automobilį Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime yra konstatuota, kad duobė nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, iš aukšto jos pastebėti neįmanoma.
9. Byloje pateikta 2017 m. lapkričio 9 d. žalos sąmata Nr. 14744 dėl minėto įvykio metu padarytos žalos 648,45 Eur sumai. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, jog ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. išmokėjo autoservisui UAB „Autovisatos servisas“ 639,71 Eur draudimo išmoką.
10. Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 4.2.2 punktas). Sutarties 3.2. punkte numatyta, jog visi darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą rangovui (trečiajam asmeniui) užsakymą, pagal jame nurodytus terminus ir sąlygas. Sutarties 4.2.1. punkte numatyta, kad rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigoja atlikti sutartyje numatytus darbus.
11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
12. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 dalis apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros ((CK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
13. KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą, kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
14. Kita vertus kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs minėtas sutarties sąlygas, kurios galiojo 2017 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu būdu, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip kelio Zigmantiškių g., Vilniuje, savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuojamos analogiškos sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020).
15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė dėl minėto įvykio išmokėjo 639,71 Eur dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui (atsakovei). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi Vilniuje, Zigmantiškių g., nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo A. G. kaltę autoįvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydama jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Ieškovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, žalos sąmata ir mokėjimo nurodymu. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovės deklaratyviais teiginiais, teismas neturi pagrindo. Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 639,71 Eur žalai atlyginti.
16. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (639,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 639,71 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 71 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (639,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.