Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: V. T., R. P., E. Š., N. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Per metus mirė abeji tėvai. Tai sukėlė pergyvenimų ir rūpesčių. Žinojo, kaip tvarkytis paveldėjimą, bet trūko lėšų, todėl į notarų biurą nesikreipė. Dabar nusprendė sutvarkyti visus dokumentus, todėl buvo priversta kreiptis į teismą.

Suinteresuotam asmeniui V. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Liudytoja M. S. parodė, kad kai atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), visada gyveno kaimynystėje su T.. (duomenys neskelbtini) mirė A. T., o (duomenys neskelbtini) mirė O. B. T.. Po O.B. T. mirties visu likusiu rūpinosi dukra R. J.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą R. J. palikimą priėmė.

Liudytoja I. B. parodė, kad gyvena kaimynystėje. Po O. B. T. mirties visu likusiu turtu rūpinosi dukra R. J.. Ji prižiūri kapus, gyvena tuose pačiuose namuose, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios O. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. O. B. T. buvo sudariusi testamentą, tačiau palikimo niekas nepriėmė. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Nuosavybės teisės liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad O. B. T. yra pergyvenusi sutuoktinį A. T., mirusį (duomenys neskelbtini), ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis turto, įgyto gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y gyvenamojo namo ir pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). O. B. T. vardu taip pat registruota ¼ garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų atsiliepime išreikštos valios dėl pareiškimo sutikimo, pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų M. S. ir I. B. parodymų matyti, kad pareiškėja po jos motinos O. B. T. mirties nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti likusią gyvenamojo namo, ūkinių pastatų dalį, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios motinos palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po motinos O. B. T. mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Iš pareiškėjos R. J. priteistinos pašto išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą (LR CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos testamentinė įpėdinė R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos R. J. valstybės naudai 63,44 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 44 centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.