Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Kairytei, Jurgitai Jankauskienei,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB SEB banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15. Ieškovės E. K. ir atsakovo D. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 196.

16. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

17. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

18. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

19. Šalys turi nepilnamečių vaikų, santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės, todėl ieškovės prašymu jai paliktina santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

20. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

21. Šalims santuokoje gimė du vaikai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Abu vaikai yra išreiškę norą gyventi su mama. Atsakovas, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių K. K. ir K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 500 Eur suma kiekvienam. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus atsakovo turtinę padėtį prašė iš atsakovo priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui.

25. Atsakovas taip pat yra jauno, darbingo amžiaus. Atsakovo paaiškinimais iki COVID – 19 pandemijos, dirbo Norvegijoje vairuotoju. Nurodė, kad dėl kilusios pandemijos neteko darbo ir pajamų. Šiuo metu registruojasi Norvegijos Karalystėje, kaip neturintis darbo asmuo, nuolatinio darbo ir pajamų neturi, laikinai grižo gyventi į Lietuvą. Jam mokamos išmokos nuo 1000 iki 1400 Eur per mėnesį, kurias atsakovo teigimu reikės grąžinti. Tikslesnių duomenų apie gaunamas ir jam Norvegijos Karalystės mokamas išmokas teismui neteikė.

26. Bylos duomenimis atsakovas vaikų išlaikymui skiria po 150 Eur per mėnesį, tačiau lėšos skirtos išlaikymui mokamos ne pastoviai ir ne kiekvieną mėnesį.

27. Teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus, ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvienam reikalingos šios lėšos: 1) rūbams ir avalynei kiekvienam vaikui reikia 100 Eur; 2) maitinimuisi mokykloje ir namuose – 180 Eur; 3) vaikų poreikiams į gyvenamąjį būstą, komunaliniams patarnavimams - 40 Eur; 4) papildomiems mokamiems užsiėmimams, ugdymo priemonėms – 100 Eur; 5) sveikatai ir higienai ? 50 Eur; 6) poilsiui laisvalaikiui – 30,00 Eur. Iš viso po 500 Eur kiekvienam. Ginčo šalių vaikai neturi sveikatos sutrikimų, lemiančių būtinybę patirti nuolatines papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai. Šalių sūnus lanko futbolo treniruotes, o dukra teatro užsiėmimus.

28. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismas sprendžia, kad be papildomų užsiėmimų ir laisvalaikio užsiėmimų, papildomos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui nepatiriamos.

29. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Ieškovė vaikų poreikių iš esmės neįrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais ir išlaikymo dydį grindė savo paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo pripažinti, jog teismo posėdžio metu ieškovės nurodyti vaikų poreikius užtikrinanti suma yra aiškiai nepagrįsta. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sutiko, kad būtų priteistas mažesnis nei ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis. Be to, manytina, jog būtinas vaikų mėnesio išlaikymo išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant ir racionaliai naudojant lėšas. Teismas sprendžia, kad mėnesinė kiekvieno šalių vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma neviršija 460 Eur.

31. Kaip jau minėta, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, nėra. Atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas savo realių pajamų nenurodo, neteikia jokių įrodymų apie savo darbo vietą, pajamas, gaunamas išmokas iš Norvegijos Karalystės. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu ir pats pripažino, kad priešingai nei nurodė savo procesiniuose dokumentuose, 150 Eur nėra pakankamas išlaikymo dydis.

32. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

33. Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, įskaitant ir valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

34. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

37. Bylos duomenimis šiuo metu atsakovo ir vaikų santykiai yra nutolę, tačiau šalys prašo nenustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, kadangi tarp pačių šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Abi šalys išreiškė norą, kad atsakovas daugiau bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu, kenktų jų interesams nėra.

38. Nesant duomenų, kad prašoma nustatyti nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja be apribojimų (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

39. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

40. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

41. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

42. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2009 m. vasario 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Butui registruota hipoteka. Daugiau santuokoje įgyto ir dalintino turto šalys nenurodė.

43. Byloje aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta (CK 3.123 straipsnis).

44. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kreditorius įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. 2009 m. vasario 12 d. kredito sutartimi būstui įsigyti ir remontuoti ginčo šalims buvo suteiktas 55 745 Eur kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2039 m. vasario 11 d.

45. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl buto vertės nėra. Abi ginčo šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad buto vertė yra 35 600 Eur. Daugiau jokių papildomų raštinių įrodymų dėl buto vertės nei ieškovė, nei atsakovas neteikė. Bylos duomenimis šalys kreditoriui yra skolingi 40 266,51 Eur. Nei viena iš ginčo šalių neįrodinėjo ir neteikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė (turto aktyvas) yra didesnė nei negrąžinta kredito dalis (turto pasyvas) (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

46. Byloje pateikti duomenys leidžia konstatuoti, jog šalių jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė (35 600 Eur) yra mažesnė nei jų įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui (40 266,51 Eur). Nustačius prievolių dydį, taip pat šalių turimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dydį, santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės kreditoriui, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 nutartis, civilinė byla Nr. 2A-643-278/2019). Tai atitinka CK 3.118 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką. Ieškovės reikalavimas jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui kompensacijos, atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

47. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1-3 dalimis, prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės, laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

48. Ieškovė prašė prievolę kreditoriui AB SEB bankas pripažinti solidaria prievole ir priteisus jai turtą natūrą nustatyti, kad šią prievolę nutraukus santuoką ji vykdo vienasmeniškai. Kreditorius neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo E. K. ir D. K. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal su AB SEB banku sudarytą 2009 m. vasario 12 d. kredito sutartį Nr. 0750918010053-15, o prievolių tinkamam įvykdymui ir užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalintas tarp ginčo šalių teismo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes

49. Ginčo šalys nesusitarė dėl jos vykdymo tvarkos, t. y. kiekvieno iš bendraskolių indėlio į solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes dėl turto (buto) padalijimo, tai, kad nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės kreditoriui, nustatytina, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2009 m. vasario 12 d. kredito sutartį Nr. 0750918010053-15 po santuokos nutraukimo lieka solidari.

51. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. K. jos naudai 1350 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.

52. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalims gyvenant santuokoje nutraukus 2009 m. vasario 17 d. gyvybės draudimo sutartį, UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2018 m. liepos 4 d. pervedė į atsakovo tėvo A. K. sąskaitą 2519,46 Eur. Byloje ginčo, kad draudimo įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų, nėra. Atsakovas teigė, kad nutraukus sutartį pinigai buvo pervesti į jo tėvo sąskaitą abiejų sutuoktinių sprendimu, dėl mokestinių lengvatų, o lėšos jam (atsakovui) buvo atiduotos ir buvo panaudos jo ir ieškovės šeimos poreikiams tenkinti, butui remontuoti, baldams pirkti. Ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad tuo metu kai buvo nutraukta draudimo sutartis jie su atsakovu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jų santuokiniai ryšiai dar nebuvo nutrūkę ir jai buvo žinoma apie gyvybės draudimo sutarties nutraukimą bei pinigų išmokėjimą atsakovo tėvui. Ieškovė taip pat pripažino, kad dalis lėšų galėjo būti panaudota šeimos poreikių tekinimui - baldams įsigyti.

53. Ieškovei, be jos pačios paaiškinimų, byloje neteikiant daugiau jokių objektyvių leistinų įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sumažino bendro turto vertę, kurią būtų galima kompensuoti ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Be to, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, kompensacija ieškovei galėtų būti priteista tik nustačius, kad bendro turto vertė buvo sumažinta ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos ir tai padaryta be jos sutikimo. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad priteisti piniginę kompensaciją ieškovei iš atsakovo už bendro turto sumažinimą nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Tekinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Atmesti reikalavimai dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, dėl prievolių padalijimo tenkintas iš dalies. Teismas sprendžia, kad tenkinta apie 60 proc. ieškovės reikalavimų.

55. Ieškovė atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės atsakovui priteistina 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

56. Iš atsakovo proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistinos išlaidos į valstybės pajamas ? 183 Eur žyminis mokestis už tenkintus ieškovės reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymą vaikams priteisimą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 172,80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 196, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką E. K. palikti pavardę ? „K.“, D. K. – „K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. K..

Nustatyti, kad atsakovas D. K. su nepilnamečiais vaikais K. K. ir K. K. bendrauja be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną E. K..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti, kad ieškovės E. K. ir atsakovo D. K. atsakomybė AB SEB bankui pagal 2009 m. vasario 12 d. kredito sutartį Nr. 0750918010053-15 po santuokos nutraukimo lieka solidari.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 183 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 5,70 Eur (penkis eurus ir 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 172,80 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.