Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-27 · Byla Nr. A2.6.-1163-870/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
A2.6.-1163-870/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16805-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
L. D.
Advokatai
Erika Jurgutytė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1163-870/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16805-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., jo atstovei advokatei Erikai Jurgutytei,

vertėjai Katerinai Chvatovai, Giedrei Račkauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centre, Italijos armijos karininko, Italijos piliečio, italo, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015 m. liepos 31 d., apie 17:10 val., Kedrų 4, Vilniuje, vairuodamas motociklą „Honda“, valst. Nr. 286BD, buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas į priekį, kliudė pakeliamą užtvarą ir ją apgadino. Šiais veiksmais L. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. į teismo posėdį atvykęs paaiškino, kad jis pažeidimų nepripažįsta. Nurodė, kad „Rimi Hyper Market“ liepos mėnesį padarė užtvarą ir uždarė visą parkavimosi aikštelę. Atsižvelgiant į tai, kad negalima važiuoti pėsčiųjų taku, negalima paprastai patekti su motociklu, kadangi bet koks motociklas neturi priekinės lentelės su numeriais. Jis palaukė, kol pravažiuos mašina ir nuvažiavo paskui ją. Kai važiavo, barjeras buvo pakeltas, o kai pravažinėjo pro tą vietą, barjeras nusileido ir kliudė jo motociklą, tuomet jis 20 metrų pravažiavo ir sustojo. L. D. grįžo prie barjero, atrodė, kad jis nebuvo visiškai stačias, bet veikė, nors ir šiek tiek judėjo. Jis tuo momentu nežinojo, su kuo susisiekti. Kažkur dabar yra parašyta, kad paskambinti policijai, tačiau liepos mėnesį nieko nebuvo. Praėjus 5-10 minučių, nuėjo apsipirkti į prekybos centrą „Rimi“, jo motociklas buvo matomoje vietoje, galinėje motociklo dalyje buvo numeriai, užtruko gal 20 minučių. Praėjus apie 40 minučių, paliko tą vietą ir nuvyko namo. Nepaliko įvykio vietos. Niekas jokių pretenzijų jam nereiškė, didelės žalos jam padaryta nebuvo. Po to buvo pastatytas ženklas, tačiau dėl motociklo nėra pažymėta nieko. Labai susijaudino, kai kažkas pareiškė, jog bandė išvengti atsakomybės. Nėra gavęs jokios sąskaitos dėl nuostolių atlyginimo, bet, jeigu padarė žalą, gali ją atlyginti. Atsiprašo dėl šio įvykio, nenorėjo, kad jis kiltų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. – D. (žmona) paaiškino, kad nebuvo kelio ženklo, draudžiančio patekti motociklams. Jie privažiavo, palaukė, kada prieš juos nuvažiuos transporto priemonė, pradėjo važiuoti, pajuto stiprų smūgį į galvą, skausmą petyje, pravažiavo toliau, nulipo nuo motorolerio. Vyras nuėjo pasižiūrėti prie pertvaros, kas nutiko ir surinkti, kas nubyrėjo nuo šalmo. Užtvara kaip buvo horizontali taip ir liko, ji nusileido normaliai, kai atvyko kitas automobilis. Buvo didelis ženklas, užklijuotas ant pakeliamosios užtvaros „Mes visada skambiname policijai“, telefono numerio nebuvo jokio. Nuėjo apsipirkti, nesislėpė, apsipirko, pabuvo 40 minučių ir išvažiavo per kitą užtvarą. I. S. – D. apsižiūrėjo, kad ranka nelūžo, galvai nieko nenutiko. Nebuvo vertėjo, kai pirmą kartą buvo policijoje, protokolas nebuvo išverstas. Gavo išrašą, kuris buvo siunčiamas teismui, parašytas lietuvių kalba.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. paaiškino, kad jis yra UAB „DK investicijos“ direktorius, UAB „DK investicijos“ aptarnauja bei administruoja šią aikštelę, įrengtą 2015 m. liepos mėn. gale, įrangą. Aikštelė kontroliuojama sertifikuotais automatiniais kelio užtvarais, yra kelio ženklai, kad tarp transporto priemonių turi būti 3 metrų atstumas, instrukcijos, kaip kelio užtvaras veikia. Prie įvažiavimo neturi būti kelio ženklo, nurodančio, kurioms transporto priemonėms draudžiama patekti per šią kelio užtvarą, nėra kelio ženklo, kad negali patekti motociklai, dabar nėra įrengta papildomų ženklų, yra ženklas, kad pėsčiųjų eismas čia draudžiamas, ženklas, kad važiuojamoji dalis. Įvažiuojant į aikštelę, skenuojamas automobilio valstybinis numeris, užtvaras pasikelia. Nesant valstybinio numerio, užtvaras nepakyla. Kelio užtvaras fiksuoja kliūtį, esančią apačioje, asfalte įmontuota indukcinė kilpa, kuri reaguoja į metalą, metalo pasikeitimą. Privažiavus, užtvaras nenusileidžia. Kelio užtvarai yra sekundės intensyvumo. Kelio užtvaras, nuvažiavus kitai transporto priemonei, per sekundę turi užsidaryti. Pravažiavus vienam automobiliui, dingsta metalo laukas, jis užsidarinėja. Jis nusileidžia per sekundę. Jeigu kita transporto priemonė nesilaiko atstumo, automatiškai nusileidinėjant kelio užtvarui, ji įvažiuoja į tą zoną. Patenka būtent į tą vietą ir laužia jį (užtvarą). Užtvarai yra sutrumpinti, motoroleriai, dviračiai ir pan. gali pravažiuoti pro šoną, užtverta ne pilna kelio juosta, visada taip buvo. Užtvarai keičiami kas tris savaites dėl tokių (kaip šis) įvykių. Nuotraukose, darytose dabar, yra jau kitas kelio užtvaras negu užtvaras, buvęs įvykio dieną, vieta ta pati. Kelio užtvaras lengvai lūžta, kad nepadarytų žalos transporto priemonei, žmogui. Galima kreiptis į atitinkamas institucijas, pavyzdžiui, Kelių eismo priežiūros tarnybą arba pagalbos telefonu, kuris yra ir buvo nurodytas prie įvažiavimo į aikštelę, infoterminale. Žala 225 eurai plius PVM. Jis nepateikė sąskaitų dėl nuostolių, nes nežino ir neieškojo, kas padarė pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes bei L. D. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodo byloje surinkta medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. D., nors ir nebūdamas susipažinęs su pakeliamosios užtvaros veikimo mechanizmu, tačiau pagal aplinkybes galėjo suprasti, kad pakeliamoji užtvara kilnojasi ir į aikštelę praleidžia po vieną transporto priemonę, ir vis dėlto, jis rizikavo pravažiuoti pro pakilusią užtvarą, kuri pakilo dėl prieš motociklą važiuojančio automobilio praleidimo. Pirmoji aplinkybė yra tai, kad L. D. aiškiai matė pavyzdį (prieš jį važiuojantį lengvąjį automobilį), kaip reikia pravažiuoti pro pakeliamąją užtvarą, o būtent, sustoti prieš pakeliamąją užtvarą ir pradėti važiuoti tik tada, kai ji pakyla. Iš CD esančio vaizdo įrašo matyti, kad lengvasis automobilis iš lėto privažiuoja ir sustoja prieš nuleistą pakeliamąją užtvarą (00:00 – 00:03 s.), už šio lengvojo automobilio iš lėto motociklu artėja L. D. su žmona, užtvara tuo metu kyla (00:04 – 00:05 s.), kai motociklas priartėja ir sustoja prie lengvojo automobilio, užtvara jau yra pakilusi (00:06 s.). Antroji aplinkybė yra tai, kad, kaip nurodė teismo posėdyje liudytojas T. B. ir kaip matyti iš fotonuotraukos (b.l. 28), prieš pakeliamąją užtvarą stovi kelio ženklas Nr. 319 („Draudžiama važiuoti paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta kelio ženkle“), kuriame nurodyti 3 metrai, ir tai leidžia suprasti, jog šis kelio ženklas susijęs su pakeliamosios užtvaros veikimu, o būtent, kad reikalingas ne mažesnis, nei 3 metrų atstumas tam, kad užtvara galėtų nusileisti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad L. D. laikėsi kelio ženklo Nr. 319 reikalavimų (nuo 00:11 s.), tačiau neįvertino tai, kad pakeliamoji užtvara gali nusileisti, jis juk matė, jog pakeliamoji užtvara prieš lengvąjį automobilį buvo nusileidusi. Trečioji aplinkybė, iš kurios L. D. galėjo suprasti, kad pakeliamoji užtvara kilnojasi ir į aikštelę praleidžia po vieną transporto priemonę, yra tai, kad pakeliamoji užtvara yra automatinė (b.l. 59), o automatinės pakeliamosios užtvaros paskirtis – pagal sensorius kilnotis tam, kad praleisti tam tikras transporto priemones ar tam tikrą transporto priemonių skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. matė, jog pakeliamoji užtvara buvo nusileidusi prieš lengvąjį automobilį ir po to pakilo, matė kelio ženklą Nr. 319, jis galėjo suprasti, jog, jam priartėjus prie pakeliamosios užtvaros, ši nusileis. Akcentuotina, kad byloje esantys duomenys apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo žmona nuosekliai teigė, jog neįmanoma kitaip pravažiuoti pro užtvarą kaip tik važiuojant paskui priekyje važiuojančią mašiną (b.l. 18, 20), L. D. palaukė, kol pravažiuos mašina ir nuvažiavo paskui ją, kadangi motociklas neturi priekinės lentelės su numeriais (b.l. 33), leidžia teigti, jog L. D. žinojo, kad kelio užtvara nusileis, o, kai ji nusilies, jam priartėjus, ji nebepakils, kadangi motociklo priekyje nebuvo valstybinių numerių. Ir vis dėlto, kaip matyti iš CD esančio vaizdo įrašo, L. D. pro pakeliamąją užtvarą važiavo už ir kartu su lengvuoju automobiliu (nuo 00:11 s.), o besileidžianti užtvara užkliuvo už L. D. žmonos ir išsikreipė (00:14 – 00:20 s.). Tai rodo, kad L. D. nesilaikė KET 101 p. reikalavimo – pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. E. J. pateikė argumentą: kadangi kelio užtvara turėjo atitikti jai keliamus saugumo reikalavimus, L. D. pagrįstai manė ir tikėjosi, kad kelio užtvara šiuos reikalavimus atitinka ir joje įdiegti apsauginiai jutikliai be jokio įspėjimo neužsidarys važiavimo pro jį metu (b.l. 41), tačiau svarbu paminėti, kad L. D. privalėjo sustoti prieš nusileidusią užtvarą, nevažiuoti pro nenusileidusią užtvarą išvis, taigi, tokiu atveju, neturi reikšmės aplinkybė, kad L. D. nebuvo įspėtas, jog užtvara nusileis netikėtai, šiam įvažiavus į užtvaros judėjimo amplitudės zoną, be to, T. B. paaiškino, kad įranga sertifikuota (b.l. 60). Bylos medžiaga patvirtina ir pakeliamosios užtvaros apgadinimus. A. R. paaiškinime nurodoma, kad 2015-07-31, 17:10 val., motoroleris nulaužė automatinį kelio atitvarą. Fotonuotraukose vizualiai aiškiai matomi pakeliamos užtvaros apgadinimai (b.l. 6). „Regitra“ išraše pažymima, kad motociklas „Honda“, valst. Nr. 286BD, priklauso L. D. (b.l. 17). L. D., I. S. – D., E. J. paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad neįmanoma saugiai įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, motociklas neturi priekinės lentelės su numeriais (b.l. 3, 18, 20, 33), nepaneigia L. D. kaltės pažeidus KET 101 p., kadangi galimybė transporto priemone patekti į „Rimi Hyper Market“ yra tik būtent tokia, per šią pakeliamąją užtvarą, atsižvelgiant į šios užtvaros veikimo mechanizmą, kurį L. D. galėjo numatyti, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes. E. J. iškėlė gynybinę versiją, jog šioje situacijoje nėra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas (b.l. 39), kaip to pagrindimą, ji pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-06 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14/2014. Teismo vertinimu, negalima remtis šia nutartimi, nes aplinkybės iš esmės skirtingos (traktorius laukuose užkabino elektros tiekimo oro liniją), tuo partu L. D. dalyvavo eisme kelyje KET 3.7 p. prasme, šiame kelyje galiojo nustatytas kelių ženklinimas ir kelio ženklai (b.l. 25-28), o KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 p.), taigi, galiojo KET 101 p., trečia, pagal teismų praktiką, tarp jų ir analogiškose situacijose (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.6.-10824-992/2015, A2.6.-10821-992/2015), kelio užtvaros apgadinimas, pažeidžiant KET, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi, šie minėti byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad L. D. pažeidė KET 9, 101 p. numatytas pareigas imtis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, apgadino pakeliamą užtvarą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (L. D. padarė KET pažeidimą, dėl užtvaro nusileidimo nukentėjo jis, jo žmona, motociklas, padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra labai šiurkštus, užtvaras nepakilo, kadangi motociklas buvo be priekinių numerių, tai rodo, kad aikštelės priežiūrai atliekantys subjektai turėtų pasirūpinti, kad pakeliamoji užtvara pakiltų ir privažiavus transporto priemonėms be priekyje esančių valstybinių numerių arba nurodyti kokiu būdu patekti į teritoriją), taip pat į L. D. asmenybę – LITEKO duomenimis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, pažeidimų nepripažino, jam gaila, kad taip nutiko. Pažeidėjo L. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti L. D. paskyrus minimalią baudą.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kurio pažeidimas, kaip minėta, inkriminuojamas L. D., numato pareigą vairuotojui nedelsiant ieškoti apgadintos transporto priemonės, o šiuo konkrečiu atveju, apgadinto objekto (užtvaros karties) savininko, t.y., nedelsiant jį informuoti apie eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys rodo, kad L. D. nepasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 p. L. D. sustojo 20 metrų už kelio užtvaros (b.l. 33), vietoje, kur, kaip matyti iš CD esančio vaizdo įrašo, filmuojama, taigi, jis neišvažiavo iš aikštelės. L. D. apžiūrėjo kelio užtvarą, kuris, nors ir apgadintas (nevisiškai status), tačiau veikė (b.l. 18, 20, 33), kas rodo, kad L. D. galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. I. S. – D., L. D. paaiškinimuose nurodoma, kad, kadangi užtvaras veikė, administracijai apie įvykį nepranešė. L. D. galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl tos priežasties, kad jam galėjo kilti teisinis klausimas, ar pakeliamosios užtvaros parduotuvės aikštelėje apgadinimas užtraukia administracinę, ar civilinę atsakomybę, o jis nėra teisininkas. L. D. tuo metu buvo išsigandęs, jis pasirūpino žmona, kuriai kelio užtvaras prakirto šalmą (b.l. 33), L. D. neišvažiavo iš aikštelės, o nuėjo apsipirkti, palikęs motociklą aikštelėje (b.l. 33). Tai, kad L. D. su žmona išėjo apsipirkti, negalėjo sukliudyti greitai nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, nes galinėje motociklo dalyje buvo numeriai, vis dėlto, netgi L. D. prabuvus parduotuvės ir aikštelės teritorijoje mažiausiai 40 minučių, niekas jam pretenzijų nepareiškė (b.l. 33). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad L. D. užsienietis, jis teisme pažymėjo, jog jis tuo momentu nežinojo, su kuo susisiekti (b.l. 33), tačiau žvalgėsi informacinių nuorodų, kur galėtų kreiptis dėl eismo įvykio, vis dėlto, jų nerado (b.l. 38), kas rodo, kad jis netyčia niekam nepranešė. Kita vertus, netgi jeigu ir laikytis pozicijos, kad L. D. matė, kaip kad nurodė jo žmona, didelį ženklą, užklijuotą ant pakeliamosios užtvaros „Mes visada skambiname policijai“, L. D., viena vertus, nemokantis lietuvių kalbos, galėjo nesuprasti šio užrašo, kita vertus, šis užrašas aiškiai neinformuoja, kad pakeliamos užtvaros apgadinimo atveju reikia paskambinti į policiją, netgi nėra aišku, kas turi skambinti į policiją, aikštelę prižiūrintys subjektai, ar pažeidėjas. L. D., kaip jis nurodė teismo posėdyje, buvo apdraudęs transporto priemonę, nebuvo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos tam, kad neatlyginti patirtą turtinį nuostolį, jis ir teismo posėdyje pareiškė, jog atlygintų turtinį nuostolį, taigi, jis nevengia atlyginti padarytos žalos. L. D. žmona atsiskaitinėjo banko kortele parduotuvėje, naudojosi prekybos centro nuolaidų kortele, kas padeda lengviau identifikuoti asmens tapatybę (b.l. 43). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad, jį surašant, dalyvavo vertėja A. P., ji pasirašė dėl to, kad ji įspėta dėl melagingo vertimo (b.l. 3), taigi, protokolo turinys L. D. buvo aiškus, be to, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, L. D. teisme suprato, kuo yra kaltinamas, aktyviai gynėsi būtent nuo jam pareikšto kaltinimo, jis naudojosi ir kvalifikuotos advokatės pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

pripažinti L. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 EUR baudą.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001, ROIK 15052880117, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė