- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-10821-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10167-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Nukentėjusysis
- UAB „DK investicijos“
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad ji 2015 m. liepos 8 d., apie 18.07 val., Vilniuje, Kedrų g. 4, vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, kliudė pakeliamą užtvarą, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais A. M. traukiama administracinėn atsakomybėn kaip pažeidusi Kelių eismo taisyklių 6, 101, 222 punktus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M., atvykusi į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką jos atžvilgiu surašytas protokolas, pripažįsta savo kaltę iš dalies, sutinka teismui duoti parodymus ir paaiškino, kad protokole nurodytą dieną įvykio vietoje nesuprato šlagbaumo sistemos, nežinojo, ką daryti. Kitose aikštelėse jai būdavo aišku, nes buvo kortelių sistema. Šiuo atveju įvažiavo į aikštelę šlagbaumui pasikėlus. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad banke susitvarkė reikalus ir atėjusi į aikštelę atsisėdo į automobilį, važiavo paskui kitą automobilį, šlagbaumas užkrito ant jos automobilio stiklo, neįtarė, kad jis galėjo sugesti. Nesuprato, kas vyksta. Iš automobilio neišlipo, nematė tam reikalo, kadangi automobilio stiklas buvo sveikas, šlagbaumas taip pat atrodė nesugadintas, telefono numerio nematė, kur parašyta, nežinojo, todėl nuvažiavo. Toje vietoje nebuvo nei STOP signalo, nematė terminalo ir informacijos, pilkos dėžės. Net nepagalvojo, kad reikia kviesti policiją. Namuose apsižiūrėjo automobilį. Po to jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad ji sugadinusi šlagbaumą. Tyrėja ją išsikvietė į Kelių policijos valdybą, parodė įrašą, kuriame matosi, kaip ji važiuoja ir šlagbaumas užkrenta ant jos automobilio stiklo, matosi, kad jis pasviręs. Tačiau įvykio metu pasvyrimo nematė. Jeigu įvykio metu būtų pamačiusi, kad apgadino šlagbaumą, nebūtų išvažiavusi, gal eitų į „Rimi“ parduotuvę paklausti, ar kas ką žino, arba skambintų pagalbos telefonu.
Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismo posėdyje nutarė padaryti pertrauką, kviesti nukentėjusiojo atstovus, įpareigoti juos pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad iki A. M. veiksmų, automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Kedrų g. 4, Vilniuje, užtvara buvo neapgadinta.
Nukentėjusiojo atstovas T. B. parodė, kad yra „DK investicijos“ direktorius, verčiasi parkavimo paslaugomis, turi aikšteles Oro uoste, prie prekybos centrų. Valdo visą parkavimo procesą, nuo užtvarų iki pinigų surinkimo. Kedrų g. aikštelė įrengta birželio pabaigoje-liepos pradžioje, pertvarkyta eismo sistema, sudėti ženklai, gauti visi reikalingi leidimai iš Vilniaus savivaldybės, Eismo priežiūros tarnybos. Automobilis, privažiavęs prie užtvaro, sustoja, užfiksuojamas numeris, užtvaras pakeliamas. Išvažiuojant veikia tas pats principas. Dvi valandos nemokamai, o kiekviena papildoma apmokestinta 2 eurų už valandą tarifu. Prie įvažiavimo-išvažiavimo stovi info-terminalai, pateikiama informacija, ekrane parašo, kad numeris skenuojamas. Virš ekrano yra vaizdžiai aprašyta parkingo naudojimosi schema. Įsitikinęs, kad liepos 8 dieną tai buvo įrengta. Turi ne vieną įvykį, kai automobilis važiuoja vienas iš paskos kitam, neįvertina, kad šlagbaumas leidžiasi ir jį numuša. Šlagbaumas yra padarytas iš lengvo aliuminio, jie brangūs, jei jam kažkas atsitinka, neapgadina kito turto, bet pats lūžta, t.y., lūžta kartis, lazda. Įlinkus karčiai pats pakėlimo - nuleidimo mechanizmas veikia, tam jos tokios ir padarytos, kad nesugadintų kito mechanizmo. Variklio mechanizmai nepažeidžiami, bet laikikliai plastmasiniai, varžtai, mechanizmai lūžta, o įrenginys valdomas. Sunku pasakyti, ar kartis turi galimybę linkti per vidurį, žiūrint, kurioje vietoje gauna kontaktą, ji lūžta iš inercijos. Šlagbaumo apačioje yra guma, kuri atsiremia į automobilio stiklą. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimas buvo karties šone, todėl buvo įlinkimas vaizdo įraše gerai matosi. Kartį pakeisti kainuoja 225 eurus plius PVM. Turėjo gal 15 įvykių, iš jų 4 vairuotojai prisipažino ir paskambino. Šiuo konkrečiu atveju kartis praleido, buvo sulinkusi, kadangi automobilis buvo po kartimi, suveikė apsaugos mechanizmas, kad yra kliūtis ir užtvaras neužsidaro. Kartis niekada neužsidarys, kol stovi kliūtis, kadangi indukcinė kilpa asfalte jaučia metalo kiekį virš jos ir reguliuoja leisti karčiai leistis ar ne. Kitam vairuotojui privažiavus kartis atsidarys, nes kamera duoda funkciją, kartis gali būti išimta, sulūžusi – vis tiek kilnosis, tik neaišku, ar tiesus, ar visiškai nulenktas, bet įleisti-išleisti vairuotojus funkciją atliks. Konkrečiai šiuo atveju kartį pakeitė per 2-3 valandas, nes pagal sutartį su užsakovais turi dideles baudas dėl sistemos gero veikimo, jei šlagbaumas sulinkęs, įmonė yra įsipareigojusi jį pakeisti per valandą. Šlagbaumas turi veikti sistemiškai ir vizualiai atrodyti gerai. Jei kartis sulenkta, pagal sutartį negali jos eksploatuoti arba gaus pretenziją. Tame pravažiavime viskas puikiai matosi, įsitikinęs, kad pažeidimas padarytas A.M., po to įrašų nežiūrėjo. Po A.M. veiksmų buvo keista kartis su tvirtinimo mechanizmais, pakeitė UAB „Softra“, šiai įmonei sumokėjo. Įvykio dieną tikrai buvo info-terminalas, schema, jis privažiavus prie užtvaro matosi, yra ties vairuotojo langu. Sugadintus šlagbaumus utilizuoja.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo
A. M. tiek duodama paaiškinimus teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime policijos pareigūnams (b.l.12) pripažino, kad ji nesuprato, jog apgadino automobilių stovėjimo aikštelės užtvaros kartį, kad kartis buvo sulenkta, suprato tik po to, kai jai tyrėja parodė vaizdo įrašą. Kelių eismo taisyklių 101 punktas, dėl kurio pažeidimo A. M. yra traukiama administracinėn atsakomybėn, numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Byloje pateikto vaizdo įrašo duomenys, patvirtina, kad A. M., vairuodama baltos spalvos automobilį Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo į priekį jau nusileidus užtvaros karčiai, dėl ko kartis ženkliai palinko į priekį nuo automobilio. A. M. teismui teigė, kad ji matė ir suprato, jog kartis nusileido ant jos automobilio priekinio stiklo, todėl teismas sprendžia, kad vairuotoja buvo nepakankamai atidi, priėmė sprendimą važiuoti nesulaukusi momento, kol kartis pakils ir šie jos veiksmai tiesiogiai sąlygojo karties nulinkimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad A. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatytos pareigos prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kurio pažeidimas, kaip minėta inkriminuojamas A. M., numato pareigą vairuotojui nedelsiant ieškoti apgadintos transporto priemonės, o šiuo konkrečiu atveju, apgadinto objekto (užtvaros karties) savininko, t.y., nedelsiant jį informuoti apie eismo įvykį. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aplinkybes, kad automobilių stovėjimo aikštelė Kedrų gatvėje buvo neseniai įrengta, A. M. pati automobilių įleidimo – išleidimo sistema, jos veikimo principas į/iš aikštelės buvo nesuprantama dėl nepatyrimo, po kontakto su jos automobilio priekiniu stiklu užtvara pasikėlė, t.y., atliko savo tiesioginę funkciją išleisti vairuotoją iš aikštelės, teismas sprendžia, kad vairuotoja galėjo objektyviai nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, ir negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad A. M. turėjo ir galėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį ir tai, kad ji šią aplinkybę suvokdama šalinasi iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas, A. M. skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, kad A. M. pripažino apgadinimo faktą, sunkinančių aplinkybių nenustato, taip pat į pažeidėjos asmenybę, todėl teismo vertinimu, A. M. atžvilgiu ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant nuobaudą, artimą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
pripažinti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) eurų baudą;
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.