Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos vadovo N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5352-767/2024 pagal pareiškėjos antstolės D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, R. B., skolininkui Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijai dėl baudos už antstolės reikalavimo nevykdymą skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria paskirta bauda už antstolės reikalavimo nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Atlikdamas savo funkcijas antstolis turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021, 31 punktas).

10. Taigi, teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

11. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir R. B. naudai. 2023 m. gegužės 9 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą (reikalavimą) dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini), įteikti 2023 m. gegužės 15 d. Papildomai procesiniai dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

13. 2023 m. gegužės 9 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą (reikalavimą) dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini), įteikti 2023 m. gegužės 15 d. Papildomai procesiniai dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

14. 2023 m. birželio 30 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą (reikalavimą) dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Siunta skolininkui įteikta. Papildomai procesiniai dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą (reikalavimą) dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini), įteikti 2023 m. spalio 26 d.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis jokių antstolės D. P. patvarkymų negavo, nes elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja ir adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena. Apeliantas, be kita ko, atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš antstolės D. P. įrodymą, kad procesiniai dokumentai, skolininkui išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įteikti asmeniškai N. M. 2023 m. spalio 26 d.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai.

18. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės procesiniai dokumentai registruotu paštu buvo siunčiami skolininkei Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijai jos registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, jog minėtu buveinės adresu siųsti antstolės procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos vadovui N. M. ar dokumentus priėmė galimai su juridiniu asmeniu nesusijęs asmuo, nepaneigia juridinio asmens pareigos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondencija savo buveinės adresu. Kartu pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų, koks asmuo atsakingas už korespondencijos priėmimą buveinės adresu ir/ar kokiu būdu apeliantas yra informuojamas apie šiuo adresu gautą korespondenciją. Be to, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu veiklos nevykdė ir buveinės vieta faktiškai buvo kitu nei registre nurodytu adresu, ir kad šis adresas teisinių santykių dalyviams buvo žinomas. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė kito įmonės buveinės adreso ar korespondencijos adreso, kuriuo gali būti siunčiami procesiniai dokumentai.

20. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu. Tuo tarpu juridinio asmens (jo vadovo) nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu ar kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, iš esmės suponuoja tai, jog juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstančius vykdymo procesus. Taigi, sąlygų priimti korespondenciją neužtikrinimas bei sąlygų, kuomet juridiniam asmeniui skirtą korespondenciją, siunčiamą skolininko buveinės adresu, atsiima su juridiniu asmeniu galimai nesusiję asmenys, yra pačio apelianto kaip juridinio asmens vadovo nerūpestingumas ir nesidomėjimas, todėl jis turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką.

21. Apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija jokių lėšų šiuo metu neturi ir neplanuoja gauti, todėl ji neturi galimybės skirti lėšų buveinei ir paštui administruoti, savaime neatleidžia nuo antstolės reikalavimų vykdymo, juolab, kad iš viešai prieinamų duomenų nenustatyta, jog Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijai būtų taikomos likvidavimo procedūros (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 17 straipsnis).

22. Apeliantas neginčija, kad skolininkė (jos vadovas) su antstole nebendradarbiavo, neteikė duomenų ir įrodymų, dėl kurių negali vykdyti antstolės patvarkymų, nors patvarkymai, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, skolininkei buvo įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad apeliantas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (per EPP), tačiau jokių paaiškinimų ir papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas nevykdyti antstolės reikalavimų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijai įvykdyti antstolės patvarkymus – pateikti informaciją apie skolininko turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi skolininkė į antstolės siųstus patvarkymus ir raštus piktybiškai nereaguoja ir jų nevykdo, su antstole nebendradarbiauja, jokios antstolės prašomos informacijos nepateikia, todėl skolininkės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos vadovui N. M. pagrįstai paskirta bauda.

24. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkės vadovui už antstolės reikalavimų nevykdymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.