Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-858-917-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Iv-3027-624/2011Sprendimas · 2011-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-858-917-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00386-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Pareiškėjas
D. V.
Administracinė byla Nr. AS858-917/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00386-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 81. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl atlyginimo, jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose (t. I, b. l. 5-9, 11-12) teismui prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir atsakovas, Komisija) išmokėti jam už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. laiku neišmokėtą vidutinio dydžio atlyginimą, jo priedus, 0,06 proc. delspinigių nuo laiku neišmokėtos atlyginimo sumos bei atlyginti nuostolius, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už faktiškai uždelstą laiką ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, taikant terminą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu (t. I, b. l. 143-150) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. V. iš atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 74 391,56 litų neišmokėto atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (t. I, b. l. 171-181) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė prašymą (t. II, b. l. 1-2) dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iki 2015 metų, nustatant, kad pareiškėjui D. V. priteistas 74 391,56 litų neišmokėtas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką būtų mokamas kasmet lygiomis dalimis po 18 597,89 litų iki 2015 m. kovo 31 d. ir sustabdyti išieškojimą, kol įsiteisės teismo nutartis pagal Komisijos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Prašyme nurodė, kad Komisija yra valstybės įstaiga, finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją D. V. priteistas neišmokėtas atlyginimas turės būti išmokėtas iš Komisijos asignavimų, skirtų darbo užmokesčiui. Ši asignavimų dalis kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme yra išskiriama iš bendros asignavimų sumos ir nuo 74 391.56 litų priteistos sumos turės būti sumokėtos 30,98 proc. socialinio draudimo įmokos, t. y. 23 046.51 litų. Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, 2011 metais Komisijai darbo užmokesčiui buvo skirta 1885 tūkst. litų, t. y. 5 proc. mažiau nei 2010 metų Komisijos darbo užmokesčio fondas (1971 tūkst. litų), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Dėl nepakankamo darbo užmokesčio fondo 2011 metais Komisijoje buvo panaikintos penkios pareigybės. Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) liepos mėn. pranešė, kad 2012-2014 metais Komisijai numatomas skirti tik 2010-2011 metų lygio finansavimas iš valstybės biudžeto, todėl Komisija 2011 metais neturi galimybių sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos D. V. iš karto. Manė, kad atsižvelgiant į sunkią Komisijos finansinę padėtį 2011 metais teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas lygiomis dalimis kasmet iki 2015 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, 78 punktu, 2011 metais galimai sutaupyti Komisijos asignavimai išlaidoms (dėl darbuotojų ligų, kaitos ir pan.) būtų aiškios ir galėtų būti pervestos D. V. ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki biudžetinių metų pabaigos.

Pareiškėjas D. V. pateikė prašymą (t. II, b. l. 18), kuriame nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka. Atsakovas sprendimo nevykdo ir pinigų jam neperveda. Jis nedirba, slaugo motiną, kuriai reikalingos slaugymo ir socialinės rūpybos paslaugos, todėl pinigai jam reikalingi. Be to, pareiškėjas prašė išduoti jam vykdomąjį raštą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 22-24) nutarė netenkinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymo dėl teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymo išdėstymo ir išieškojimo sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo išspęstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą grindžia nepakankamu finansavimu. Atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad negali įvykdyti teismo sprendimo dėl finansinės padėties, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovo su prašymu pateiktas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 4 d. raštas Nr. (2.33-01)-6K-l 106926 „Dėl prognozuojamų 2012, 2013 ir 2014 metų valstybės biudžeto apimčių ir 2012 metų valstybės biudžeto projekto skaičiavimų” negali būti pakankamu įrodymu konstatuoti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie finansinę padėtį 2011 metais. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjui priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. spalio 22 d. ir, patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius skolos sumokėjimą iki 2015 metų, sprendimo įvykdymo terminas užsitęstų ketverius metus. Tokiu būdu būtų neatsižvelgta į išieškotojo interesus. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 26 d., tačiau atsakovas iki šiol pareiškėjui neišmokėjo jokios dalies priteisto atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. lapkričio 5 d. pažymos matyti, kad D. V. nuo 2010 m. lapkričio 23 d. yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo materialinė padėtis nėra gera. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą iki 2015 metų, išieškotojo teisėti interesai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą bus pažeisti.

Atsakovas prašyme taip pat pareiškė prašymą sustabdyti išieškojimą kol įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris, kaip paaiškino atsakovo atstovai teismo posėdyje, reikštas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė. Teismas pažymėjo, jog nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės sustabdyti teismo sprendimo vykdymo sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. ABTĮ 72 straipsnis reglamentuoja šalies pareikšto materialinio teisinio reikalavimo užtikrinimo priemones, atsakovo prašymas nėra tokio pobūdžio, todėl nevertintas kaip prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atskiruoju skundu (b. l. 29-32) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 vykdymą iki 2015 metų, nustatant, kad pareiškėjui D. V. priteistas 74 391,56 litų neišmokėtas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką būtų mokamas kasmet lygiomis dalimis po 18 597,89 litų iki 2015 m. kovo 31 d.

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas netyrė ir neįvertino Komisijos prašyme išdėstytų ir Komisijos atstovų teismo posėdžio metu išsakytų argumentų dėl itin blogos Komisijos finansinės padėties. Atsakovas pažymi, jog 2010 metais buvo atlikta vidinė Komisijos reorganizacija, kurios metu atleista iš darbo 15 proc. Komisijos darbuotojų, o 2011 metais dėl nepakankamo darbo užmokesčio fondo teko panaikinti dar penkias pareigybes. Mano, kad teismas neišsamiai išanalizavo faktines aplinkybes. Komisijos prašyme, teismo posėdžio metu buvo akcentuota itin prasta Komisijos finansinė būklė, dėl ko teko atleisti dalį darbuotojų, taip pat tai, kad pagal preliminarias iš Finansų ministerijos gautas ir Komisijos turimas žinias ateinančiais metais bloga finansinė padėtis nepasikeis, nes 2012-2014 metais Komisijai numatomas skirti tik 2010-2011 metų lygio finansavimas iš valstybės biudžeto. Pažymi, jog dėl nepakankamo finansavimo šių metų Komisijos sąmatoje nėra numatyta jokių nesuplanuotų išlaidų, todėl visos priteistos sumos mokėjimas galėtų turėti itin neigiamos įtakos Komisijos prioritetinių sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tai galimai sąlygotų būsimą naują Komisijos reorganizaciją vėl atleidžiant dalį darbuotojų. Šie veiksniai atitinkamai įtakotų ir Komisijos įstatymų jai priskirtų funkcijų vykdymą. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad priteistos neišmokėto atlyginimo dėl priverstinės pravaikštos sumos išmokėjimas D. V. sudaro 74 391,56 litų, o tai yra didelė suma, kurią sumokėjus iš karto tektų atleisti ne mažiau kaip tris Komisijos darbuotojus. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-68/2004, 2002 m. gegužės 15 d. nutartimi byloje Nr. 3K-925/2002.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymo išdėstymo ir išieškojimo sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo išspęstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje turi įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir išieškojimo sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo išspęstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis principas reiškia ir tai, kad teisė kreiptis į teismą užtikrina ne vien tik teismo sprendimo priėmimą, bet jis apima ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą. Administracinėse bylose teismo priimti sprendimai vykdomi civilinio proceso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžia sunkia savo finansine padėtimi ir prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti iki 2015 metų, nustatant, kad pareiškėjui D. V. priteistas 74 391,56 litų neišmokėtas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką būtų mokamas kasmet lygiomis dalimis po 18 597,89 litų iki 2015 m. kovo 31 d. (t. II, b. l. 1-2, 20-21, 29-32).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113). Į tai atsižvelgusi teisėjų kolegija pažymi, jog šalies sunki turtinė padėtis, kuria yra grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teiginiams dėl nepakankamo finansavimo pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, tik pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 4 d. raštą Nr. (2.33-01)-6K-l 106926 „Dėl prognozuojamų 2012, 2013 ir 2014 metų valstybės biudžeto apimčių ir 2012 metų valstybės biudžeto projekto skaičiavimų” (b. l. 11-14), kuris negali būti pakankamu įrodymu konstatuoti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, nes jame tik nurodomas planuojamas skirti atsakovui finansavimas. Be to, atsakovas taip pat nepateikė finansinių duomenų apie savo finansinę padėtį 2011 metais (b. l. 20-21), o, kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi pagrįstas konkrečiais įrodymais ir duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra būtinas.

Be to, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtina įvertinti tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą iki 2015 m. kovo 31 d. nebus pažeisti išieškotojo teisėti lūkesčiai, teisingumo, protingumo principai, turi būti įvertinamos visos bylos aplinkybių visuma. Taigi turi būti vadovaujamasi šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principu ir atsižvelgiama ir į pareiškėjo interesus. Teisėjų kolegija nurodo, jog ginčas tarp atsakovo ir pareiškėjo vyko nuo 2006 metų ir pareiškėjui teismas priteisė sumą už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. spalio 22 d. (t. I, b. l. 143-150, 171-181) ir, patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius skolos sumokėjimą iki 2015 metų, sprendimo įvykdymo terminas užsitęstų ilgiam laiko tarpui, t y. dar ketveriems metams. Tokiu būdu būtų pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3614 įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 26 d. (t. I, b. l. 171-181), tačiau atsakovas iki šiol pareiškėjui neišmokėjo jokios dalies priteisto atlyginimo ir iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. lapkričio 5 d. pažymos (b. l. 19) matyti, jog D. V. nuo 2010 m. lapkričio 23 d. yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo materialinė padėtis nėra gera. Be to, atsakovas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą argumentuoja prasta finansine padėtimi, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kada keisis atsakovo finansinė padėtis, ar ir kada atsakovui bus skirtas didesnis finansavimas. Pastebėtina, jog išdėsčius sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymą iki 2015 m. kovo 31 d. būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas teises, jas gerbti ir ginti. Išieškotojo teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti išieškojimą iki tol, kol įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei ABTĮ, nei CPK nenumato galimybės sustabdyti teismo sprendimo vykdymą sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Be to, atsižvelgus į tai, kad prašymas dėl teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymo išdėstymo netekintinas, nėra pagrindo ir šio atsakovo prašymo tenkinimui.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsakovo prašymo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymo išdėstymo ir išieškojimo sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo išspęstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, netenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis