- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- eI2-4026-561/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00822-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Fausta Vitkienė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2022 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 22S156206 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad yra Libano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietis. Pareiškėjas nuo 2006 m. yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete ir turi nepilnametį sūnų, kuris taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas taip pat Lietuvoje turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas dirba Vilniuje esančioje lietuviškoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Paaiškina, kad daugiau nei 10 metų jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, kurį vis periodiškai pratęsdavo (pakeisdavo). 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra persekiojamas jo kilmės valstybėje (JAV) bei dėl sufabrikuotų baudžiamųjų bylų pareiškėjui iškėlimo.
Nurodo, kad Departamentas Sprendimą grindžia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvada Nr. 5-S-20513 dėl tariamos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai (toliau – ir Išvada). Iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad priimdamas Sprendimą, Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo naudai dar 2022 m. vasario 9 d. priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimą (adm. byloje Nr. eA-1134-415/2022) (toliau – ir LVAT Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas ankstesnis iš esmės analogiškas Departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimas dėl atsisakymo pakeisti (pratęsti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo grindžiamas iš esmės analogiška Policijos departamento pažyma dėl tariamos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.
Paaiškina, kad pareiškėjo veikos išimtinai siejamos su JAV vykusių politinių procesų finansavimo, kaip įtariama, neteisėta veikla ir su tuo susijusiais, kaip įtariama, kitais neteisėtais veiksmais. Pats savaime pareikštų įtarimų faktas, o ir jų pobūdis nesuponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Svarbu ir tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui yra taikomos kardomosios priemonės ekstradicijos procedūrose, todėl yra visos teisinės prielaidos efektyviai pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolei, labiausiai tikėtina, iki pat teisinės pagalbos prašymo išsprendimo iš esmės.
Pabrėžia, kad pareiškėją su Lietuvos Respublikos piliete sieja ilgamečiai šeimos teisiniai santykiai, jie turi vaiką, šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, pats pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai tai ir darė, dėl to yra susiformavę jo socialiniai ryšiai su šia šalimi. Departamentui neabejotinai žinoma, kad 2020 m. rugsėjį buvo pradėta ir tebevyksta pareiškėjo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje procedūra. Šiuo metu prieglobsčio byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taip pat Departamentui neabejotinai žinoma, kad savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas, be kita ko, grindė pareiškėjo atžvilgiu jo kilmės valstybės sufabrikuotais baudžiamaisiais kaltinimais ir baudžiamąja byla, kuri buvo iškelta pareiškėjui JAV. Prieglobsčio byloje Departamentui taip pat buvo pateikti įrodymai apie tai, kad JAV pateikė Lietuvai ekstradicijos prašymus dėl pareiškėjo išdavimo, kuris grindžiamas būtent minėtais sufabrikuotais kaltinimais JAV. Pareiškėjas su šiais kaltinimais nesutinka ir nuo jų aktyviai ginasi tiek prieglobsčio, tiek ekstradicijos bylose.
Nurodo, kad, priimant Sprendimą, akivaizdžiai nebuvo atsižvelgta ir į pareiškėjo atstovo dar 2021 m. spalio 11 d. pateiktą Departamentui universiteto Mokslinę išvadą, kurioje buvo įvertinti pareiškėjui JAV pareikšti įtarimai bei tai, ar jie buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir LR BK). Mokslinėje išvadoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu JAV kaltina pareiškėją, kvalifikavimas pagal LR BK atliktas absoliučiai neteisingai. Taigi, Mokslinėje išvadoje konstatuota, kad JAV pareiškėjui pareikšti kaltinimai neatitinka jokio LR BK nusikaltimo sudėties – tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 304 straipsnyje. Be to, susitarimas įvykdyti laidinį sukčiavimą, kuriuo kaltinamas pareiškėjas antrojoje JAV byloje, kai net nėra rengiamasi ar kėsinamasi sukčiauti, nėra laikomas nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu Lietuvoje, taip pat jokioje kitoje ES valstybėje narėje, o Lietuvos įstatymai nenumato už tai baudžiamosios atsakomybės.
Pabrėžia, kad Sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad toks a priori grėsmės viešajai tvarkai nustatymas vien tuo pagrindu, kad užsienio valstybėje pareiškėjui pareikšti kaltinimai, prieštarauja Lietuvos teismų praktikai. LVAT yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (2015 m. vasario 5 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-506-624/2015).
Paaiškina, kad iš Sprendimo turinio taip pat akivaizdu, kad Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kurie jau buvo įvertinti LVAT Sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Departamentas nurodo, kad 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė. 2022 m. spalio 18 d. Departamentas gavo Policijos departamento Išvadą, kurioje yra konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsižvelgdamas į tai, kad, Policijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad LVAT Sprendime buvo konstatuota, kad visos pareiškėjo veikos išimtinai siejamos su JAV vykusiais neteisėtais veiksmais, todėl pareikštų įtarimų faktas, o ir jų pobūdis nesuponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo atveju, naujoje Policijos departamento pateiktoje Išvadoje dėl grėsmės viešajai tvarkai yra nurodytos naujos su pareiškėju susijusios aplinkybės – pareiškėjas neteisėtas veikas atliko ir Lietuvoje. Išvadoje yra nurodyta, kad 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 straipsnį ir 2022 m. balandžio 7 d. pripažino pareiškėją šiame tyrime įtariamuoju. Įtariama, kad jis pagamino netikrą dokumentą – išankstinio mokėjimo kortelės paslaugų sutartį tarp UAB „Spectro Finance“ ir kito asmens. Pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta LR BK 222 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat Išvadoje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau to paties teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kuri vėliau buvo kelis kartus pratęsta ir galioja iki šiol, nes Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos byla pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. JAV Teisingumo departamento prašymą dėl pareiškėjo laikino suėmimo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2022 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas dar vienas JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl pareiškėjo išdavimo JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti byloje dėl susitarimo sukčiauti per pasaulinius elektroninių mokėjimų tinklus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių nežinojo LVAT, 2022 m. vasario 9 d. priimdamas sprendimą, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
Paaiškina, kad nusikalstamos veikos, kuriomis pareiškėjas yra įtariamas, yra realios, t. y. už jas minėtas užsienietis yra ieškomas ekstradicijos tikslu, o Lietuvoje vykstančiame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju. Taigi, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, galima teigti, kad minėto užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei yra reali ir pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Papildomai pažymi, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir prieglobsčio suteikimo procedūros yra atskiros ir savarankiškos, reguliuojamos skirtingų teisės aktų. Tai, kad vyksta ir prieglobsčio suteikimo procedūra, niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai leidimų laikinai gyventi kontekste. Departamento vertinimu, leidimus laikinai gyventi gali turėti tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymėtina, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir turi užtikrini, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie laikosi teisės aktų reikalavimų. Departamentas, turėdamas duomenų, kad pareiškėjas galimai yra atlikęs nusikalstamas veikas bei padaręs turtinę žalą Lietuvos Respublikoje, ir nepanaikindamas leidimo laikinai gyventi, sudaro prielaidas sukelti didelės žalos Lietuvos Respublikoje veikiantiems asmenims.
Nurodo, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų. Departamentas gavęs iš Policijos departamento, t. y. iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei kompetentingos institucijos, išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertino turimą informaciją kitų duomenų visumoje ir pagal kompetenciją priėmė atitinkamą sprendimą.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad grėsmės viešajai tvarkai nustatymas vien tuo pagrindu, kad užsienio valstybėje pareiškėjui pareikšti kaltinimai, prieštarauja Lietuvos teismų praktikai. Pažymi, kad pareiškėjui pareikšti kaltinimai ne tik užsienyje, tačiau pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir Lietuvos Respublikoje. Be to, LVAT praktikoje yra nurodyta, kad Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019). Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).
Nurodo, kad vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai, būtina vertinti padarytų teisės pažeidimų visumą, socialinį kontekstą. Konstatuotina, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikaltimų, kurių pagrindinis požymis – apgaulė, o padariniai – didelė turtinė žala valstybei, darymu neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Paaiškina, kad siekiant įvertinti ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti, Departamentas priimdamas Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
Taigi, nagrinėjant pareiškėjo atvejį nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka įregistruota 2006 metais. Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinė A. S. buvo deklaravusi išvykimą į JAV (nuolat gyvenusi užsienio valstybėje) šiais laikotarpiais: 2009-11-26 – 2015-01-14, 2015-12-22 – 2016-07-18, 2017-03-03 – 2017-09-20, 2018-01-11 – 2019-06-24, 2020-01-07 – 2020-08-16. Pareiškėjo sūnus deklaravo gyvenantis JAV 2015-12-22 – 2016-06-16, 2017-03-03 – 2017-09-20, 2018-03-30 – 2019-06-24, 2020-01-07 – 2020-08-16, o pats pareiškėjas gyvenamąją vietą JAV deklaravo nuo 2014-11-14 iki 2016-07-18. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo sūnui pastarieji 2 asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (nuo 2015 m.) buvo išduoti ne Lietuvoje, o Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Los Andžele.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tvirtina, kad valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjo asmeniniai interesai bei noras gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga priemone siekiamam tikslui pasiekti.
Kartu pažymėtina, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos su ginčijamu Sprendimu susijusios aplinkybės. Departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. S. yra JAV pilietė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu 1V-765 A. S. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo (su A. S.) pagrindu, faktiškai pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nes pareiškėjo sutuoktinė nėra Lietuvos Respublikos pilietė ir neturi išduoto leidimo gyventi Lietuvoje.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi, todėl nurodo, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ir teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Policijos departamentas 2022 m. spalio 12 d. per MIGRIS gavo Departamento prašymą įvertinti, ar Libano Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis A. K. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymu ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 6.2 papunkčiu ir patikrinus informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nustatyta, kad A. K. 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau to paties teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kuri vėliau buvo pratęsta ir galioja iki šiol, nes Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos byla pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. JAV Teisingumo departamento prašymą dėl A. K. laikino suėmimo. Minėtose teismo nutartyse dėl kardomosios priemonės paskyrimo/pakeitimo/pratęsimo nurodoma, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento prašyme detaliai nurodyti A. K. pareikšti kaltinimai ir duomenys, kuriais jie yra grindžiami. 2022 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas dar vienas Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl Libano Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio A. K. išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti byloje dėl susitarimo sukčiauti per pasaulinius elektroninių mokėjimų tinklus. Prokurorė kvalifikavo, kad minėtos nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 202 straipsnio 1 dalyje, LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, LR BK 215 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 216 straipsnio 1 dalyje. Prokurorės pagal LR BK kvalifikuotos pareiškėjui Jungtinėse Amerikos Valstijose inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vadovaujantis LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ nuostatomis, laikomos sunkiais, apysunkiais ir nesunkiais nusikaltimais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Aprašo 12.4 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, 13.2 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir 13.3 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas, Policijos departamentas Departamentui pagal kompetenciją 2022 m. spalio 18 d. pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Pažymi, kad Policijos departamentas neturi pagrindo abejoti teismo nutartyse dėl kardomųjų priemonių skyrimo/pakeitimo/pratęsimo nurodytais argumentais, taip pat neturi pagrindo abejoti prokurorės pateiktu pareiškėjui Jungtinėse Amerikos Valstijose inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal LR BK. Išvadoje Policijos departamentas nurodė konkrečius, objektyviai tikrovėje egzistuojančius, o ne numanomus duomenis, jų vertinimą atliko vadovaudamasis Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais, todėl Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad ši Išvada yra teisinga ir pagrįsta.
Atsižvelgiant į LVAT praktiką, į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas kelių nusikaltimų padarymu, iš kurių trys – sunkūs nusikaltimai, pagrįstai galima daryti išvadą, kad A. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Policijos departamento vertinimu, Departamento sprendimas panaikinti A. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas Policijos departamento Išvados pagrindu, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsakovo Departamento atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos byla Nr. TP-06-00001-20 pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. JAV Teisingumo departamento prašymą dėl A. K. laikino suėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartimi, patvirtinta Protokolų dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarčiai, byloje dėl turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, trukdymo teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui vykdyti pareigas ir trukdymu antstoliui vykdyti teismo sprendimą, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
2022 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas dar vienas Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl Libano Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio A. K. išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti byloje dėl susitarimo sukčiauti per pasaulinius elektroninių mokėjimų tinklus.
Departamentas 2022 m. spalio 12 d. per MIGRIS kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas įvertinti, ar Libano Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis A. K. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Policijos departamentas 2022 m. spalio 18 d. pateikė Išvadą, kad pareiškėjas A. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Departamentas 2022 m. lapkričio 11 d. Sprendimu Nr. 22S156206 panaikino pareiškėjui A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760096573, galiojantį iki 2024 m. balandžio 11 d., kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 22S156206.
Byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 22S156206, kuriuo pareiškėjui A. K. buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).
Sprendžiant, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, reikšmingas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas 2015 m. birželio 11 d. sprendime byloje C-554/13, kuriame teismas pasisakė: „Todėl laikytina, kad valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalies sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“, siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Jeigu siekdama konstatuoti tokį pavojų valstybė narė vadovaujasi bendrąja praktika arba kokia nors prezumpcija, tačiau tinkamai neatsižvelgia į asmeninį piliečio elgesį ir į tokio elgesio keliamą pavojų viešajai tvarkai, ji klaidingai suvokia konkretaus nagrinėjamo atvejo patikrinimo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pateisinti to, kad toks pilietis laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį.“
LVAT yra nurodęs, kad Departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Vertinant EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnio aspektu, teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94) (LVAT 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 ir kt.).
LVAT Sprendime konstatavo, kad minėtų teisės aiškinimų kontekste vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, svarbu įvertinti, ar dėl įtarimų, pareikštų pareiškėjui JAV teisėsaugos institucijų, atsižvelgiant ir į tai, kad yra pradėta pareiškėjo ekstradicijos procedūra ir jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau – intensyvioji priežiūra, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Teisinės pagalbos prašyme (2020 m. rugpjūčio 27 d.), kuris cituojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo, nurodyta, kad A. K., kuris yra JAV esančios Internetinių mokėjimų tvarkymo įmonės direktorius, pateikti kaltinimai JAV Kolumbijos apskrities apygardos teisme už sumanymą ir vykdymą plataus masto schemos, skirtos pervesti milijonus dolerių neteisėtų ir viršijančių leistinas rinkimų kampanijų įmokų, įskaitant pinigus iš užsienio vyriausybės, į 2016 m. JAV Prezidento rinkimų ir kitus JAV politinius komitetus 2017 ir 2018 metais. Šia schema A. K. dėjo daug pastangų nuslėpti savo nusikalstamą veiką, įskaitant pinigų plovimą per kelias įmones ir sąskaitas (įskaitant užsienio bankų sąskaitas) ir dokumentų klastojimą, siekiant užmaskuoti savo neteisėtas operacijas kaip teisėtus komercinius sandorius. Nuo to laiko, kai A. K., sužinojo, kad JAV valdžios institucijos tiria jo schemas, jis dėjo dideles pastangas tam kliudyti, darydamas poveikį liudytojams ir paveikiant įrodymus bei bėgant nuo FTB Kalifornijoje, Los Andželo gatvėmis, kai FTB bandė atlikti teismo sankcionuotą jo mobiliojo telefono apžiūrą.
Iš šio prašymo turinio matyti, kad pareiškėjo veikos išimtinai siejamos su JAV vykusių politinių procesų finansavimo, kaip įtariama, neteisėta veikla ir su tuo susijusiais, kaip įtariama, kitais neteisėtais veiksmais.
Teismas daro išvadą, kad ir 2022 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas dar vienas Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl A. K. išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti byloje dėl susitarimo sukčiauti per pasaulinius elektroninių mokėjimų tinklus, taip pat yra siejamas su JAV vykusių politinių procesų finansavimu.
LVAT Sprendime konstatavo, kad „Pats savaime pareikštų įtarimų faktas, o ir jų pobūdis nesuponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Svarbu ir tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui yra taikomos kardomosios priemonės ekstradicijos procedūrose, todėl yra visos teisinės prielaidos efektyviai pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolei, labiausiai tikėtina, iki pat teisinės pagalbos prašymo išsprendimo iš esmės“, todėl teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendime nurodyti argumentai, jog ekstradicijos prašymai bei šių prašymų sprendimas sudaro pagrindą tvirtinti, kad A. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, yra neteisėti bei nepagrįsti.
Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nuo 2006 m. yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, santuokoje yra gimęs vaikas, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Akivaizdu, kad tarp asmenų yra susiformavę tikri (neapsimestiniai) šeimos teisiniai santykiai, t. y. jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, rūpinasi vaiku. Pareiškėjas ir jo šeima nuosavybės teise valdo gyvenamuosius būstus. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi pakankamus pragyvenimo šaltinius, byloje nėra. Tai, kad pareiškėjo sutuoktinė kartu su nepilnamečiu sūnumi tam tikrais byloje nustatytais laikotarpiais buvo išvykusi iš Lietuvos ir gyveno JAV, teisiniu požiūriu nekeičia tikrosios reikalų padėties ir nepaneigia, kad šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16, 2.17 straipsniai).
Negali būti neigiamai vertinamas pareiškėjui ir tas faktas, kad po Sprendimo priėmimo Departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. S. yra JAV pilietė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu 1V-765 A. S. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.
Departamentas 2022 m. lapkričio 24 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui A. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietybės neteko tik 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. po Departamento Sprendimo priėmimo, todėl Departamento argumentai, kad faktiškai pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nes pareiškėjo sutuoktinė nėra Lietuvos Respublikos pilietė ir neturi išduoto leidimo gyventi Lietuvoje, Departamento Sprendime nebuvo vertinti ir jie atmestini kaip nepagrįsti.
Yra atmestini ir Departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad A. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir dėl to, kad 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 straipsnį ir 2022 m. balandžio 7 d. pripažino pareiškėją šiame tyrime įtariamuoju. Buvo įtariama, kad jis pagamino netikrą dokumentą – išankstinio mokėjimo kortelės paslaugų sutartį tarp UAB „Spectro Finance“ ir kito asmens. Pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas daro išvadą, kad 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta.
Teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad tai, jog A. K. neteisėtas veikas atliko ir Lietuvoje (nurodyti įtarimai pagal Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 straipsnį) ir todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėti įtarimai pareiškėjui yra panaikinti ir, be to, Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia realios ir faktinės grėsmės viešajai tvarkai (pagal Departamento nurodytus argumentus ir pagrindus), pareiškėją su Lietuvos Respublikos piliete sieja ilgamečiai šeimos teisiniai santykiai, jie turi nepilnametį vaiką, šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pats pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai tai ir darė, dėl to yra susiformavę jo socialiniai ryšiai su šia šalimi, todėl atsakovo Departamento Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Informacinė sistema Liteko patvirtina, kad pareiškėjas paduodamas teismui skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma pareiškėjui priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 22S156206.
Priteisti pareiškėjui A. K. (A. K.) (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.