Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo A. P., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) Lt (579 €) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad, jis 2014 m. spalio 14 d., 20.40 val., Nemenčinės pl., Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,64 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą.

Nubaustasis savo apeliaciniame skunde nurodo alkoholio vartojimo, pažeidimo padarymo dieną, aplinkybes. A. P. teigimu, iki pagrindinio kelio jį pavežė kitas asmuo, nurodo, kad jis pats automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jame ir laukė atvykstant žmonos su dukra, kad galėtų saugiai grįžti namo. Atkreipia teismo dėmesį, jog tuomet kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, automobilyje su užvestu varikliu jis tik sėdėjo ir laukė, kol atvyks jo paimti artimieji. Nurodo, kad turi 40 metų vairavimo stažą, jog rimtų administracinių teisės pažeidimų per šį laikotarpį nėra padaręs.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. l d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas vertino tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. bylos nagrinėjimo teisme duotus parodymus, policijos pareigūnų V.Bogdanovič ir O.Kretinin tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų (policijos pareigūnų V.Bogdanovič, O.Kretinin bei liudytojo J. K.), kurių parodymai yra esminiai byloje, ne tik sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą, bet ir priimti tinkamai neištirtais įrodymais pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai gali būti esminiai, ypač tais atvejais, kai kaltinamas asmuo savo kaltės nepripažįsta. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo (kas yra būtina, jei bylos nagrinėjime dalyvauja ir apklausiami asmenys), todėl nėra galimybės patikrinti teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, kad nubaustasis savo kaltę teisme pripažino. Teismo nutartyje nurodyti nubaustojo parodymai ir jo teiginiai išdėstyti apeliaciniame skunde iš esmės skiriasi. Pažymėtina, kad A. P. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad automobilio jis nevairavo, kas rodo, kad jis savo kaltę neigia, todėl jo kaltė negali būti grindžiama teisme neapklaustų asmenų parodymais.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus, konstatuotina, kad apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.