Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir jam paskirta galutinė nuobauda – 725 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis, 2014-10-14 apie 20.40 val., Nemenčinės plente, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser v/n (duomenys neskelbtini) neblaivus (jo organizme rasta 1,64 promilės alkoholio). Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Atkreipia dėmesį į tai, kad J. K. teismo posėdyje negalėjo patvirtinti ir nepatvirtino, jog būtent A. P. vairavo Tojotą automobilį. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog jiems privažiavus prie Toyota Land Cruiser, minėtas automobilis stovėjo. Pareigūnų nurodytos aplinkybės irgi nepatvirtina fakto, jog A. P. vairavo transporto priemonę. Pažymi, kad apklausiami policijos pareigūnai parodė, kad privažiavus prie automobilio Toyota Land Cruiser, automobilis stovėjo, bet kažkuriuo metu pajudėjo ir vėl sustojo, tačiau tokie pareigūnų teiginiai kelia pagrįstų abejonių, nes atvykus policijos pareigūnams jų automobilis liko stovėti su įjungtais šviesos signalais ir esant tokiai situacijai būtų keista stovinčiam automobiliui pajudėti iš vietos. Liudytojo J. K. parodymais nustatyta, kad privažiavus policijos pareigūnams, automobilis Toyota Land Cruiser stovėjo.

Nurodo, jog teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad 2014 m. spalio 14 d. atsitiktinai susipažino su asmeniu vardu Petras, su kuriuo nuvyko į pastarojo namus, esančius „Nemenčinės soduose“ ir ten vartojo alkoholį. Po to Petro sūnus A. P. automobiliu jį nuvežė iki Nemenčinės plento. Prieš tai A. P. paskambino savo namiškiams ir paprašė, kad jie atvažiuotų jo paimti, nes jis buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti automobilio. Policijos pareigūnams tik pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą atvyko A. P. sutuoktinė, kuriai, kaip ir buvo planuota, buvo perduotas automobilis Toyota Land Cruiser.

Pažymi, kad automobilis Toyota Land Cruiser stovėjo Nemenčinės plente netoli parduotuvės Norfa, o A. P. sutuoktinė gyvena adresu Danielių g. 9-1, Vilniuje (Žvėryno mikrorajonas). Sutuoktinei susi ruošti ir nuo namų iki Nemenčinės plento atvykti reikėjo ne mažiau nei 40 min. Tuo tarpu, A. P. sutuoktinė kartu su jų dukra atvyko keliomis minutėmis vėliau nei atvyko policijos pareigūnai, pareigūnams net nespėjus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, ką patvirtina ir pačių pareigūnų parodymai.

Pastaroji aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad sutuoktinė iš namų išvyko dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, o tai reiškia, kad A. P. dar iki atvykstant policijos pareigūnams susisiekė su sutuoktine ir paprašė jį paimti. Kas patvirtina, kad A. P. automobilio nevairavo, o laukė kol atvyks sutuoktinė su dukra.

Tokiu būdu, absoliučiai nelogiška būtų teigti, kad A. P. būdamas neblaivus vairavo automobilį, nors prieš tai susisiekė su sutuoktine ir paprašė jį paimti.

Aplinkybės, kuriomis Teismas rėmėsi priimdamas Nutarimą, yra nepakankamos, kad neabejotinai būtų galima konstatuoti, jog A. P. neblaivus vairavo transporto priemonę ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.

Be to, apelianto nuomone, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, nepagrįstai paskyrė A. P. didesnę nuobaudą lyginant su apeliacines instancijos teismo panaikintame nutarime nurodyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. P. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir siekia, kad nutarimas būtų panaikintas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. kaltės, įvykdžius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl A. P. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytoją J. K., liudytojus policijos pareigūnus V. B. ir O. K.. Pastarųjų liudytojų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta A. P. iškelta įvykio versija, jog išgėręs transporto priemonės jis nevairavo, jo automobiliu iki Nemenčinės plento jį nuvežė pažįstamo Petro sūnus ir jis, sėdėdamas automobilyje, laukė atvyksiančių namiškių. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad liudytojas J. K. parodė, kad važiuodamas Nemenčinės plentu link Vilniaus miesto, pasivijo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Toyota Land Cruiser, kurio vairuotojo veiksmai jam sukėlė įtarimą. Apie tai telefonu informavo policiją. Toliau sekė ir stebėjo minėtą automobilį, kol jis sustojo ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Visą tą laiką Toyota automobilis stovėjo ir niekas iš jo neišlipo. Vos tik privažiavus policijos pareigūnams, Toyota automobilis pajudėjo iš vietos, tačiau netrukus sustojo. Nors liudytojas teisme pareiškė, jog negali tvirtinti, kad jam važiuojant iš paskos Toyota Land Cruiser, būtent A. P. vairavo minėtą automobilį, nes automobilio langai buvo užtemdyti, tačiau jis kategoriškai teigė, kad nuo to momento, kai pastebėjo įtartiną automobilį judantį Nemenčinės plentu link Vilniaus bei automobiliui sustojus, iki atvykstant policijos pareigūnams, iš minėto automobilio niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo.

Iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad gavę pranešimą, jog automobilį Toyota Land Cruiser vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, o jam iš paskos važiuoja tai pastebėjęs kitas vairuotojas, nuvyko į jiems nurodytą vietą, esančią Nemenčinės plente. Jiems privažiavusi prie Toyota Land Cruiser, minėtas automobilis pajudėjo ir netrukus sustojo. Netoliese stovėjo automobilis Audi A4, kurio vairuotojas ir iškvietė policijos pareigūnus. Už automobilio Toyota Land Cruiser vairo sėdėjo A. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo patikrintas jo neblaivumas. Nustačius, kad vairuotojas neblaivus jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Rašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, A. P. tai pripažino savo kaltę, tai ją neigė. A. P. buvo paaiškinta, jog automobilio vairuoti jis toliau negali ir automobilis bus nuvežtas į saugomą aikštelę, jeigu jo nepaims jo šeimos nariai ar draugai, tuomet jis kažkam paskambino ir netrukus atvyko jo sutuoktinė. Nors apeliaciniame skunde ši aplinkybė ginčijama, nurodant, kad A. P. sutuoktinei paskambino dar iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, šios aplinkybės nuginčijimas apelianto kaltės konstatavimui esminės reikšmės neturėtų, kadangi A. P. kaltę padarius inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą neabejotinai patvirtina aukščiau aptarti liudytojo J. K. parodymai, kuriuos patvirtina tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, apelianto nurodytas aplinkybes paneigia ir jo paties 2014-11-04 teisme duoti parodymai, kurių metu jis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus ir dėl to gailisi (b.l. 15). Taigi, nors bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu A. P. savo parodymus pakeitė, apeliacinės instancijos teismas tai vertintina kaip pažeidėjo gynybinę poziciją.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai, dėl A. P. kaltės ir jų argumentacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankama.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingo dydžio nuobaudą. Nors apylinkės teismas pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą paskyrė A. P. didesnę nuobaudą lyginant su apeliacines instancijos teismo panaikintame 2014-11-04 nutarime nurodyta nuobauda, tačiau, tokį savo sprendimą teismas motyvuotai išaiškino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamą nutarimą priėmusio teismo argumentams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.