- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-89-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00171-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Radviliškio pilnytis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės mažosios bendrijos „Radviliškio pilnytis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Radviliškio pilnytis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Radviliškio pilnytis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Techsis“ 340 449,67 Eur skolą, 3 799,20 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus grindė šalių sudaryta 2020 m. spalio 20 d. rangos darbų sutartimi ir aplinkybe, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už šios sutarties pagrindu atliktus ir jai perduotus darbus.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 344 248,87 Eur vertės atsakovės nekilnojamąjį turtą ir (ar), kitą registruotiną turtą, nuosavybės teise valdomą atsakovės, taip pat pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovė yra informavusi ieškovės pagrindinį dalyvį, kuris kartu yra ir smulkusis atsakovės akcininkas, apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, nurodė skelbsianti savo bankrotą, todėl aktyviai siekia išparduoti jai priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą. Atsižvelgus į didelę ieškinio sumą, atsakovės deklaruojamus finansinius sunkumus, kitoje civilinėje byloje jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to itin nepalankias atsakovės turtinės padėties pokyčio perspektyvas, taip pat įvertinus atsakovės atsisakymą bendradarbiauti su ieškove, egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo, netaikius prašomų laikinųjų pasaugos priemonių, įvykdymas nebus įmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės pareikšto prašymo netenkino.
5. Teismas iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Techsis“ turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, tačiau bendrovės apyvarta 2020 m. buvo žymiai didesnė už įsiskolinimus, t. y. 3 017 147 Eur, be to, bendrovėje dirba 19 apdraustųjų. Aplinkybių, įrodančių, kad UAB „Techsis“ nuolat patiria nuostolių ir nebūtų pajėgi įvykdyti būsimo teismo sprendimo, ieškovė nenurodė.
6. Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovė pardavinėja jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau iš atsakovės pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad atsakovė turtą parduoda siekdama efektyviau vykdyti veiklą ir racionaliau naudoti materialinius išteklius.
7. Teismas konstatavo, kad grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nėra, o ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovės interesus ir pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei jų taikymo tikslus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė MB „Radviliškio pilnytis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra sąžininga, todėl nėra grėsmės būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, atsakovės nesąžiningumą visų pirma patvirtina jos elgesys vykdant tarp šalių sudarytą rangos sutartį. Atsakovei ilgą laiką vėluojant atsiskaityti pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį ir ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė nustojo bendradarbiauti su ieškove, pradėjo ignoruoti ieškovės teiktus pasiūlymus dėl galimybės taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją.
8.2. Byloje yra pateikti ir duomenys apie tai, kad atsakovė siekia išparduoti savo turimą vertingą turtą ir tą daro būtent tada, kai kilo ginčas su ieškove. Atsakovė pardavinėja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei gamybos priemones. Nors teismas nurodė, kad atsakovė turtą atsakovė parduoda siekdama efektyviau vykdyti veiklą ir racionaliau naudoti materialinius išteklius, tokia teismo išvada neturi jokio pagrindo. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovės atsiliepime nurodytais deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie įrodymai.
8.3. Nors teismas, remdamasis atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatė, kad atsakovės 2020 m. apyvarta sudarė 3 017 147 Eur, tačiau bendrovės apyvarta neturi nieko bendro su jos tikrąja finansine situacija. Iš atsakovės 2020 m. pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad vien tais metais atsakovės nuostoliai sudarė 600 534 Eur, o pagal 2021 m. I–III ketvirčių finansinės atskaitomybės duomenis, atsakovės jau šiuo metu mokėtinos sumos sudaro 1 094 984 Eur, o gautinos sumos – 713 052 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Techsis“ arba jau yra nemoki, arba netrukus pasieks nemokumo būseną.
8.4. Byloje yra pateikta ir informacija apie tai, kad atsakovė šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas bendrovės turto realizavimo klausimas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Dėl prastos finansinės situacijos atsakovė priversta parduoti gamybos priemones bei nekilnojamąjį turtą, kadangi ji neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
8.5. Ieškovė su ieškiniu pateikė UAB „Mažeikių vandenys“ ir UAB „Kelmės vanduo“ pranešimą apie su šiomis bendrovėmis atsakovės sudarytų sutarčių pažeidimus bei nutraukimus. Dėl šių pažeidimų atsakovė ne tik neteko gautinų sumų, bet ir buvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuriame bus iki 2024 m. lapkričio 7 d. Tai akivaizdžiai dar labiau pablogins atsakovės UAB „Techsis“ finansinę būklę, todėl skubus atsakovės turto pardavinėjimas parodo, kad bendrovė sąmoningai siekia išvengti būsimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
8.6. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs ir tai, kad kitoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-169-372/2022 atsakovės atžvilgiu jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjant analogišką klausimą to paties asmens atžvilgiu ir tame pačiame teisme, taip pat remiantis iš esmės tais pačiais duomenimis, neturėtų būti priiminėjami vienas kitam prieštaraujantys procesiniai sprendimai, kadangi tai neatitiktų teisėtų lūkesčių principo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Techsis“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė yra nesąžininga ir vengs įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovė yra daugiau kaip 25 metus veikianti bendrovė, turinti 19 darbuotojų bei atidėtą skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovė vykdo savo įprastinę veiklą (statybos darbus) ir gauna pajamas už atliktus darbus. Atsakovė per visą savo veiklos laikotarpį yra dalyvavusi daugiau nei 40 teisminių procesų, iš kurių 15 buvo atsakove civilinėse bylose. Atsakovė teismų procesinius sprendimus gerbia ir vykdo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė bus nesąžininga ir vengs įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, priimtą šioje civilinėje byloje.
9.2. Atsakovė įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą nereiškia absoliutaus draudimo atsakovei sudaryti ir vykdyti sutartis su viešojo sektoriaus organizacijomis. Teisinis reguliavimas leidžia tiekėjui pasitaisyti ir dalyvauti viešojo sektoriaus pirkimuose. Įtraukimas į tokį sąrašą tiekėjui nesudaro jokių kliūčių sudaryti ir vykdyti sutartis su privataus sektoriaus užsakovais.
9.3. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis jos gaunamos pajamos yra pakankamos ieškinyje nurodytos sumos sumokėjimui. Atsakovės pajamos 2019 m. buvo 3 734 145 Eur, 2020 m. – 2 932 303 Eur, o 2021 m. I–III ketvirčiais atsakovė gavo 1 359 779 Eur pajamų.
9.4. Atsakovės viešai publikuoti skelbimai apie parduodamą specializuotą techniką (horizontalaus gręžimo įrangą) ir administracinį pastatą negali būti vertinami kaip atsakovės ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Turto pirkimas–pardavimas yra įprasta ūkinė operacija, kuria siekiama racionaliai valdyti bendrovės turimą turtą. Atsakovė, neslėpdama ketinimo parduoti turto, patalpino skelbimus apie jo pardavimą.
9.5. Atsakovė buvo įsigijusi itin specializuotą techniką (horizontalaus gręžimo įrangą), kuri buvo naudojama požeminių vamzdynų tiesimui. Atsakovė vykdė daug sutarčių vandentvarkos sektoriuje. Įvykdžius sutartis, kurioms vykdyti buvo reikalinga speciali technika, atsakovei specializuota technika tapo nereikalinga, todėl ji parduodama. Nenaudojamos technikos išlaikymas atsakovei sukelia papildomus veiklos kaštus, o technikai senstant mažėja jos vertė. Atsakovės verslui nebūtinas administracinis pastatas taip pat yra parduodamas, o gautinos už jo pardavimą pajamas atsakovė ketina skirti atsiskaitymui su savo kreditoriais.
9.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu kitoje civilinėje byloje nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje byloje. Teismas kiekvienu atveju individualiai vertina, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Viešųjų pirkimų tarnybos sudarytą 2018 – 2021 m. nepatikimų tiekėjų sąrašą ir Turto arešto aktų registrų išrašą.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina išimtis iš bendrosios taisyklės.
12. Šiuo atveju apeliantė neprašo priimti prie skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo tik šioje proceso stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
15. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
16. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra atskirai pasisakyta apie pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – ieškinio prima facie (preliminarų, tikėtiną) pagrįstumą, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ši sąlyga egzistuoja. Apeliantė pareikštu ieškiniu yra pasirinkusi galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašo iš atsakovės priteisti skolą ir delspinigius, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su jomis siekiamais užtikrinti turtiniais ieškinio reikalavimais.
17. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui buvimo ar nebuvimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, todėl jos gali būti taikomos tik identifikavus realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė nustatinėjama toje konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio gynybos priemonės, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) galios. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šį procesinį klausimą išspręsti taip pat, kaip jis buvo išspręstas kitoje atsakovei iškeltoje civilinėje byloje, stokoja pagrįstumo.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
19. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė įgyvendino jai tenkančią pirmiau minėtos aplinkybės įrodinėjimo pareigą ir į nagrinėjamą bylą pateikė įrodymus, kurie labiau tikėtinai patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį ir jos atliekamus veiksmus, kurias gali būti siekiama išvengti galbūt jai nepalankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymo, jeigu toks sprendimas bus priimtas. Kartu su ieškiniu buvo pateikti vieši skelbimų duomenys apie atsakovės parduodamą didelės vertės (318 900 Eur) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – komercinės paskirties pastatą ir horizontalaus gręžimo įrangą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie atsakovės veiksmai yra nulemti jos siekio kuo efektyviau vykdyti savo veiklą ir racionaliau naudoti materialiuosius išteklius, tačiau tokios teismo išvados nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys (pavyzdžiui, bendrovės akcininkų ar vadovo priimti atitinkamai sprendimai, kt.). Iš esmės tokia pirmosios instancijos teismo pozicija buvo grindžiama vien atsakovės argumentais, nurodytais jos atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Be to, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju leidžia nesutikti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir viešai prieinami duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad atsakovės pagrindinė veikla būtent ir yra susijusi su vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų tiesimu (horizontaliu kryptiniu gręžimu), kuriam reikalinga atsakovės šiuo metu parduodama įranga. Todėl nėra pagrindo tikėti jokiais įrodymais neparemtais atsakovės teiginiais, kad jai įvykdžius ne vieną tokio pobūdžio rangos darbų sutartį ir turint patirtį (specializaciją) šioje srityje, jos veikloje naudojama įranga tapo tiesiog nebereikalinga. Abejones dėl atsakovės sąžiningumo ir tikrųjų turto pardavimo tikslų kelia ir apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė yra informavusi apeliantės pagrindinį dalyvį, kuris kartu yra ir smulkusis atsakovės akcininkas, apie sunkią atsakovės finansinę padėtį ir planuojamą skelbti bankrotą. Pažymėtina, kad šie apeliantės teiginiai iš dalies buvo pagrįsti kartu su ieškiniu pateiktu atsakovės 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimu apie 2021 m. spalio 7 d. akcininkų susirinkimą, kuriame planuojama spręsti dėl bendrovės turto pardavimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, kad jos finansinė būklė šiuo metu yra gera, o jos gaunamos pajamos yra pakankamos ieškinio reikalavimų patenkinimui. Visų pirma, atsakovės pozicija yra prieštaringa, kadangi kitoje atsiliepimo dalyje pati atsakovės nurodo, kad už šiuo metu pardavinėjimą turtą gautinas pajamas planuoja skirti atsiskaitymui su savo kreditoriais. Pastarasis atsakovės teiginys, kurį iš esmės pagrindžia ir minėtas 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimas akcininkams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad dėl prastos finansinės situacijos atsakovė yra priversta parduoti savo turtą (jo dalį), kadangi neturi pakankami lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Antra, iš 2021 m. balandžio 20 d. atsakovės balanso matyti, kad jos ilgalaikio materialaus turto vertė yra 344 628 Eur, t. y. iš esmės atitinka parduodamo turto vertę. Kitą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – žaliavos (624 645 Eur), sumokėti avansai (201 494 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (523 303 Eur), kurio likvidumas, vertinant apeliantės nurodytus ir nepaneigtus duomenis, kad dalis kitų užsakovų su atsakove yra nutraukę sutartis, kelia abejonių. Tuo tarpu iš atsakovės 2020 m. pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad atsakovė nurodytais metais pelno neturėjo, o jos veiklos nuostoliai sudarė net 600 534 Eur. Vertindamas vėlesnius, tarpinius 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie pagerėjusią atsakovės padėtį.
23. Aptartos aplinkybės leidžia sutikti ir su tokiais apeliantės teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju yra aktuali ir didelės ieškinio sumos aplinkybė. Nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis gali būti sprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021). Akivaizdu, kad skolininko, kuris turi daug ir (arba) didelės vertės turto, t. y. jo turtinė padėtis nekelia abejonių, atlikti dalies jam priklausančio turto pardavimo (arba jo apsunkinimo daiktinėmis prievolėmis) veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningas, grėsmę jo kreditoriams interesams sukeliantis elgesys, jeigu jis nesiekia perleisti (paslėpti) ar apsunkinti viso savo turto. Todėl ieškinio sumos dydis ir skolininko turimo turto masės bei jo vertės santykis, kartu su jo įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžiu, tam tikrais atvejais gali tapti papildomu kriterijumi vertinant skolininko sąžiningumą, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
24. Kita vertus, poreikį nagrinėjamu atveju taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones visgi paneigia tokia nustatyta aplinkybė, kad atsakovės turtui šiuo metu jau yra taikomi disponavimo turtu ribojimai (turto areštas). Kaip nurodo pati apeliantė ir leidžia įsitikinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-169-372/2022 buvo patenkintas ieškovės UAB „Regejus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui areštavus 418 577,59 Eur vertės atsakovės UAB „Techsis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, ar esant nepakankamai, areštavus ir atsakovei UAB „Techsis“ priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises. Iš dalies patenkinus atsakovės UAB „Techsis“ atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pakeistas atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. panaikintas areštas atsakovei priklausančiomis piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms.
25. Nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, ne pagrindžia, o paneigia būtinybę atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmiau aptarti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir UAB „Regejus“ ieškinio suma, pagal kurią buvo nustatytas kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, patvirtina, kad šiuo metu yra areštuotas iš esmės visas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Todėl dar kartą pritaikytas to paties turto areštas galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti objektyviai nėra būtinas. Atsakovė dėl kitoje byloje taikomų ribojimų neturi galimybės atlikti nesąžiningų veiksmų, susijusių su savo turto perleidimu tretiesiems asmenims ar kitokiu jo apsunkinimu, kitaip tariant, atsakovė negali disponuoti šiuo turtu, keisti jo teisinę padėtį ir taip išvengti jai nepalankaus šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, tačiau šis proceso teisės institutas netaikomas kaip priemonė palengvinti būsimą išieškojimą ar sukaupti skolininko turtą būsimam išieškojimui.
26. Tai, kad šiuo atveju apeliantė prašo ir atsakovei priklausančių piniginių lėšų arešto pritaikymo, nesuponuoja kitokio vertinimo. Pažymėtina, kad piniginių lėšų areštas yra viena labiausiai asmens teises varžančių priemonių, kurios taikymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovui, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik labai išskirtiniais atvejais ir tik esant svariems argumentams dėl jos taikymo būtinumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių argumentų nėra nurodžiusi nei savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde. Be to, šioje nutartyje aptarta atsakovės finansinė padėtis neleidžia spręsti, kad atsakovė šiuo metu ar ateityje galėtų disponuoti ne tik pinigų sumomis, kurios reikalingos užtikrinti jos komercinės veiklos tęstinumą, bet ir kitomis papildomomis lėšomis, kurios galėtų būti areštuojamos.
27. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nors ir kitais motyvais, visgi apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas pagrįstai (kitaip tariant, procesinis klausimas išspręstas teisingai), paliktina nepakeista (CPK 328, 338 straipsniai).
28. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir atskirai nepasisako dėl apeliantės prašymo priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kadangi šalių visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.