- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 1-3-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00158-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- L. P.
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1977 m. gegužės 6 d. Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Kauno kolegijos teisės ir finansų fakulteto studentė, neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. P. 2009 m. balandžio 26 d. apie 18 val., vykdydama nenustatyto organizatoriaus nurodymus, (duomenys neskelbtini), prie pilies, turėdama tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 150 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 0,262 g - psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurias laikė savo striukės kišenėje, po to, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. balandžio 27 d. apie 14 val. Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo dar 101 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 4,236 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino, po ko visas šias įgytas psichotropines medžiagas, neteisėtai gabeno T. D. priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto į Kelmės miestą, turėdama tikslą perduoti įgytas psichotropines medžiagas V. G., kol 2009 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nespėjus psichotropinių medžiagų perduoti V. G., buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
Kaltinamoji L. P. nurodė, kad ji kalta prisipažįsta dalinai, nes ji nežinojusi ir nesupratusi, kad jai perduotuose paketuose yra narkotinės medžiagos, kaip jos vairuojamame automobilyje atsirado maišelis su tabletėmis, nepastebėjo. Ji paaiškino, kad N. B. telefono numerį ji pamačiusi pažinčių skelbimuose, transliuojamose vienoje iš televizijos laidų. Bendraudami telefonu jie susipažino, ji sužinojo, kad jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, kur bausmę atlikinėjo ir jos pažįstamos sūnus M. L.. Tik kartą ji aplankiusi N. B. įkalinimo įstaigoje, tačiau telefonu jie kalbėdavosi dažnai ir po keletą valandų. N. B. buvo dėmesingas jai, domėjosi jos gyvenimu, problemomis, 2007 m. gegužės pradžioje jis jai pasipiršo, tačiau ji tekėti negalėjusi, nes nebuvo išsituokusi, nors su sutuoktiniu jau negyveno kartu. Kartą Nerijus paskambinęs pasiguodė, kad jam gresia pavojus ir paprašė paslaugos. Ji sutikusi jam padėti. N. B. liepimu ji nuvykusi į (duomenys neskelbtini), autobusų sustojime prie jos priėjusi nepažįstama moteris. Ji pasakiusi savo vardą, nepažįstama moteris jai perdavusi polietileninį maišelį. Nors Nerijus jai liepęs nežiūrėti, tačiau ji, tikėdamasi, kad tai bus staigmena jai, pažiūrėjusi pamatė, kad maišelyje yra plastikiniai kiaušiniai. Kas jų viduje, ji nežiūrėjo, nei tos moters, nei Nerijaus, apie tai neklausė. N. B. prašė siuntinį palaikyti, kol kažkoks žmogus paims. Po dviejų dienų paskambinęs N. B. paprašė dar vieną siuntinį paimti, tačiau neįvardijo iš kur, paprašė M. L. nuvežti į Kelmę. Ji supratusi, kad paketą turi paduoti Mindaugas. Su M. L. sutartu laiku susitikę Kaune, prie parduotuvės „Topolis“. M. L. atsisakęs važiuoti, jie susiginčiję, susipykę, ji susinervinusi, nes supratusi, kad jai vienai teks vykti į Kelmę. Telefoną moters, kuriai ji turėjusi perduoti maišelį, gavusi iš N. B.. Jokio kito paketo jai nei M. L., nei joks kitas asmuo neperdavė, kaip jos automobilyje atsirado maišelis su tabletėmis, ji nematė, tačiau įtaria, kad jį paliko M. L., nes jis buvo įsėdęs į jos automobilį. Važiuodama į Kelmę paskambinusi moteriai, kurios telefono numerį nurodė Nerijus, ir pasakiusi, kad atvažiuoja nuo Nerijaus. Ji supratusi, kad vienintelis šios kelionės tikslas yra kiaušiniai. Tik įvažiavus į Kelmę ji gavo žinutę, jog bus atsilyginta už ratus ir ratukus. Iš šios žinutės turinio ji iš pradžių supratusi, kad jai kompensuos už rato remontą, nes tą pačią dieną jos vairuojamam automobiliui buvo nuleista padanga, ją keisdama ji turėjo papildomų išlaidų. Tuo pat metu pamačiusi paskui važiuojantį juodos spalvos džipą ir automobilyje tarp priekinės keleivio sėdynės ir durelių pastebėjusi užkritusį polietileno maišelį. Ji paskubomis griebusi maišelį, jį įdrėskusi ir tabletės pabirusios ant automobilio grindų, ji įtarusi kažką negero, sumaniusi apsukti ratu aplink miestą ir važiuoti į policiją, tačiau nesuspėjo, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Tik policijos pareigūnams prišokus ir pareikalavus atiduoti, ką turi neteisėto, ji supratusi, kad yra įtraukta į nusikaltimą. Ji jokio atlygio už šią paslaugą nėra gavusi ir jai nebuvo žadėta atsilyginti. Nerijaus paprašyta ji tai darė iš meilės jam. Kad pinigus Nerijus jai pravedė tą pačią dieną, tik atsitiktinis sutapimas, pinigai buvo skirti jos asmeninėms reikmėms, Nerijaus aplankymui ir pan. Moters, kuriai ji turėjo perduoti siuntinį su kiaušiniais, ji nepažįsta, su ja dėl susitikimo nesitarė, viską buvo suderinęs Nerijus, ji tik vykdžiusi jo nurodymus. Mobiliuoju telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ji bendravusi tik su Nerijumi. Ji įsitikinusi, kad dėl savo naivumo, patiklumo, pasitikėjimo Nerijumi, buvo įtraukta į nusikaltimą.
Kaltinamosios L. P. kaltė įrodyta pilnumoje.
Liudytojas R. Z., Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus pareigūnas, parodė, kad 2009 m. balandžio 27 d. ryte buvo gauta anoniminė operatyvinė informacija, kad Kelmėje, prie bažnyčios bus perduodami narkotikai, atvežti raudonos spalvos VW Golf markės automobiliu iš Kauno, juos įsigys Šiaulių nusikalstamų grupuočių nariai. Toks automobilis Kelmės mieste pasirodė apie 18 val., į miestą įvažiavo nuo Tytuvėnų pusės. Automobilį vairavo moteris. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų sekė minėtą automobilį, kuris ties bažnyčia pasuko į kairę, link gyvenamųjų namų kvartalo. Kelmės rajono PK pareigūnas R. B. informavo, kad tame kvartale gyvena nusikalstamos grupuotės nario giminaitė, todėl buvo manyta, kad galbūt sekamas automobilis važiuoja į namus, tačiau minėtam automobiliui pravažiavus R. B. nurodytą gyvenamojo namo kiemą, jie sustabdė VW Golf automobilį, kurį vairavo L. P.. Policijos pareigūnų paklausta ji pripažino, kad turi draudžiamų daiktų, todėl ji buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur iš striukės kišenės ištraukė plastikinius kiaušinio formos indus, kuriuose buvo tabletės. Moteris tvirtino, kad automobilyje nieko draustino neturi, tačiau apžiūrėjus automobilį po vairuotojo sėdyne rastas maišelis su pabirusiomis iš jo tabletėmis. L. P. pripažinusi, kad prie bažnyčios tabletes turėjo perduoti kažkokiai moteriai. Jos mobiliajame telefone buvo rasta SMS žinutė, kad jos jau laukia. Nuvykus prie bažnyčios, aikštelėje laukė moteris su vaiku, kurią pristatė į policijos komisariatą. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad ši moteris, pavarde G., giminystės ryšiais susijusi su Šiaulių nusikalstama grupuote. Tiek L. P., tiek V. G. telefonuose buvo rasti įvesti tie patys telefonų numeriai. V. G. viską neigė, tvirtino, kad laukia moters, kuri turi atvežti skalbinius.
Liudytojas R. B., Kelmės rajono PK kriminalinės policijos skyriaus pareigūnas, parodė, kad Šiaulių VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai turėjo išankstinės informacijos, kad į Kelmės miestą turi atvažiuoti raudonos spalvos automobilis, VW Golf markės, vairuojamas moters, kuri turi atvežti narkotines medžiagas. Jis kartu su pareigūnu R. Z. stovėjo prie Kražantės užtvankos (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 18val. pastebėjo įvažiuojantį raudonos spalvos automobilį, kurį vairavo moteris. Jie sekė nurodytą automobilį tarnybiniu automobiliu, nepažymėtu skiriamaisiais ženklais. Prie bažnyčios jų persekiojamas VW Golf automobilis pasuko į kairę, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po to pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis paskambinęs kelių policijos patruliams ir šie automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė. Automobilį ir vairuotoją pristatė į Kelmės policijos komisariatą. Paklausus, ar ji ką nors veža neleistino, ji iš striukės kišenės ištraukė du plastikinius kiaušinius, kuriuose buvo tabletės su logotipais. Sulaikytoji moteris pasakė, kad tuos kiaušinius turi perduoti kažkokiai moteriai prie bažnyčios aikštelėje. Automobilio apžiūros metu po sėdyne iš galinės pusės dar buvo rasta tablečių su logotipais, bet moteris teigė, kad jas mato pirmą kartą. Kadangi iš jos paaiškinimų supratę, kad ji kontaktavo su ta moterimi, tai operatyvinės grupės pareigūnai paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir po kurio laiko į policijos komisariatą buvo pristatyta V. G., kuri aiškino, kad ėjusi kažkokių drabužių pasiimti, juos suorganizavęs atvežti A. M., kuris atlikinėjo bausmę pataisos namuose, bet automobilyje jokių drabužių nebuvo.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad su L. P. susipažino besimokydamos Kauno kolegijoje, nuo 2009 m. sausio mėnesio kartu gyveno išsinuomotame bute, vėliau bendrabutyje. L. P. prašymu ji sutikusi, kad L. P. skirti pinigai būtų pervesti į jos asmeninę sąskaitą, tuo tikslu davusi L. P. savo sąskaitos, kuri buvo „Swedbanke“, numerį. Savaitės bėgyje pinigai buvo pravesti. Nuo sąskaitos pinigus ji nuėmusi pati ir perdavusi Linai, kiek buvo iš viso pinigų, neprisimena, tačiau tai buvo nemaža suma, keli šimtai. Visos sumos tą dieną nuimti ji negalėjusi, todėl Linai likusią jos sąskaitoje dalį pinigų ji atidavusi savo grynais. Perdavusi Linai pinigus, ji nuėjusi į bendrabutį, o Lina, pasakiusi, kad turi reikalų ir vėlai grįš, kažkur išvažiavo. Daugiau L. P. ji nebematė, iš policijos pareigūnų sužinojusi, kad tą pačią dieną ji buvo sulaikyta. Iš Linos pasakojimų žinojo, kad ji bendrauja su Nerijumi, tačiau ji jo nebuvo mačiusi.
Liudytoja V. G. parodė, kad ji kaltinamosios L. P. nepažįsta. Mobiliojo ryšio telefonas, kuris jos mobiliajame telefone buvo įvardintas „A“ yra jos sugyventinio A. M., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tą dieną, kai ji policijos pareigūnų buvo sulaikyta prie bažnyčios, ji ten laukė kažkokios moters, kuri jai turėjo atvežti rūbus iš Anglijos, kuriuos jai perduoda ten gyvenanti draugė. Apie tai jai telefonu pranešė jos sugyventinis A. M.. Su moterimi, kuri turėjo jai atvežti rūbus, bendravo telefonu, SMS žinutėmis, susitarė susitikti prie Kelmės bažnyčios. Ją, atėjusią į susitikimą su nepažįstama moterimi, pasitiko policijos pareigūnai. Apie tai, kas jai ištikrųjų turėjo būti perduota, nežinojo, kalbos apie narkotikus nebuvo.
Liudytoja I. B. parodė, kad jos sutuoktinis buvo teistas, atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jie susituokė 2008 m. rugsėjo 25 d. įkalinimo įstaigoje. Ji bendravo su daug asmenų iš įkalinimo įstaigos, sutuoktinio ar jo draugų prašymu yra ne kartą pervedusi pinigų į jų nurodytas sąskaitas. Kurį laiką ji naudojosi B. I. asmenine sąskaita, iš jos yra atlikusi pinigų pervedimo operacijų. Į šią sąskaitą pinigus ji įnešdavo grynais pati arba draugai skolindami jai pinigus į šią sąskaitą pervesdavo pinigų. Ž. L. ji nepažinojo, sutuoktinis tokiam asmeniui neprašė pervesti pinigų, tačiau galėjo būti taip, kad kažkieno iš jo draugų prašymu ji pervedusi į nurodytą sąskaitą 750 Lt. Jei iš B. I. sąskaitos buvo pervesta į Ž. L. sąskaitą pinigai, tai juos ji pervedusi, nes pati B. I. internetine bankininkyste nesinaudojo, pinigų neturėjo, B. I. į šią sąskaitą buvo vedama tik pašalpa, kuri buvo apie 300 Lt dydžio.
Liudytojas M. L. parodė, kad jis atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš kur buvo paleistas 2008 m. liepos mėnesį. Su N. B. atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Jis supažindinęs Nerijų su L. P., jie bendraudavo telefonu, SMS žinutėmis. Ar 2009-04-26 buvo atvykęs į Kauną, nepamena. Su Lina buvo susitikęs ir kaime, kuriame jie gyveno, ir Kaune. Neprisimena, ar yra ką nors perdavęs L. P.. N. B. nėra jo prašęs ką nors perduoti Linai, jis jokio siuntinio Linai nėra perdavęs. Jam buvo žinoma, kad Nerijus ieškojo asmenų, galinčių pristatyti narkotikų. Jis jokių psichotropinių medžiagų kaltinamajai nėra perdavęs. Jam išėjus į laisvę Nerijus telefonu prašė paslaugos, minėjo, kad Kaune kažkas turi kažką paduoti, po to tą perduotą daiktą kažkur reikia nuvežti, bet jis tai padaryti nesutikęs, todėl Nerijus nieko konkrečiai jam nepaaiškinęs. Su Lina jis buvo susitikęs Kaune, prie prekybos centro „Mega“, Lina minėjo, kad Nerijaus prašymu ji kažkur ruošiasi važiuoti. Kieno prašymu Lina gabeno narkotikus, jam nežinoma.
2009 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 19-25, t. 1) užfiksuota automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir jo vairuotojos L. P. pateiktų plastikinių kiaušinių apžiūra. Apžiūros metu automobilyje po vairuotojo sėdyne rastas bei išimtas polietileninis maišelis, iš kurio buvo pabirusios rausvos spalvos tabletės su pėdos logotipu, iš viso automobilyje rasta ir išimta 101 vnt. tablečių. Apžiūros metu L. P. iš striukės kišenės ištraukė ir policijos pareigūnams perdavė maišelį su plastikiniais kiaušiniais, kurių viduje rasta 150 vnt. tablečių su kryžiaus tipo logotipu.
Iš 2009-05-15 specialisto išvados Nr. 140-(3892)-IS1-3854 (b.l. 87-89, t. 1) matyti, kad atlikus kompleksinį cheminį-biologinį-daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad 150 vnt. baltos spalvos tablečių su kryžminiais padalinimais sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio bendroji masė yra 0,262 g., 101 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustais „karūnos“ logotipais sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio bendroji masė yra 4,236 g.
Iš 2009-10-29 specialisto išvados Nr. 140-(3893)-IS1-8326 (b.l. 92-96, t. 1) matyti, kad atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant margo plastikinio maišelio, kuriame buvo sudėti du plastikiniai kiaušiniai su narkotinėmis medžiagomis, yra paliktas L. P. kairės rankos bevardžiu pirštu, piršto pėdsakas išryškėjęs ant žalsvo plastikinio maišelio, kuriame buvo rausvos spalvos tabletės su pėdos logotipu, yra paliktas ne L. P..
Iš 2009-05-04 daiktų pateikimo protokolo (b.l. 39, t. 1), 2009-05-02 daiktų, paimtų 2009-04-27 automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir pateiktų L. P., apžiūros protokolo (b.l. 40-41, t. 1) matyti, kad kaltinamosios L. P. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3100“, kuriame įdėta SIM kortelė su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos V. G. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7500“, kuriame įdėta SIM kortelė su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. rankinėje rastas SIM kortelės „Pildyk“ Tele 2 rėmelis su telefono Nr. (duomenys neskelbtini).
Prie daiktų apžiūros protokolo (b.l. 40, t. 1) yra pateikta informacija, nuskaityta specialia kompiuterine programa iš L. P. ir V. G. mobiliųjų telefonų (b.l. 42-62, t. 1). Iš L. P. ir V. G. mobiliųjų telefonų adresų knygelės duomenų matyti, kad L. P. ir V. G. mobiliuosiuose telefonuose yra įvestas tas pats telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris į V. G. telefoną įvestas kaip abonentas „A“, į L. P. telefoną be adresato.
Iš SMS žinučių informacijos, nuskaitytos L. P. mobiliajame telefone (b.l. 54-59, t. 1), matyti, kad iš asmens, kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo įvykdymo dieną L. P. gavo tokio turinio SMS žinutes : 9 val. 13 min. - „B. I. siunte vakar 18.30 val.“, 11 val. 21 min. - „pasakik kad drabužius paduot turi“, 11 val. 23 min. - „(duomenys neskelbtini) tas bus“, 17 val. 29 min. - „..o uz pastangas ir ratus atliginsiu“, 17 val. 44 min. - „...kada busi vietoj duog zine“, 18 val. 30 min. - „jau padaviai“, 19 val. 39 min. – „Tai kur tu taves juk lauke“. Asmeniui, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. siuntė tokias SMS žinutes : „As rami tu i kelnes nevaryk“, „(duomenys neskelbtini)“, „...nuo penkiu jau blaskaus, eisim i banka“, „Minde 50 litu nukirto tipo keliui dar užknis atiduosiu viska ir kniskites“ ir kitos (b.l. 60-62, t. 1).
Iš 2009-12-11 papildomos apžiūros protokolo (b.l. 66-73, t. 1) matyti, kad 2009-04-27 telefoniniai kontaktai buvo tarp visų trijų asmenų – L. P., V. G. ir asmens, kuris naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš išrašo apie išsiųstas žinutes iš L. P. telefono (b.l. 159-162, t. 2) matyti visos išsiųstos žinutės, buvusios jos telefone, jų išsiuntimo laikas ir telefono numeriai bei adresatai, kam išsiųsta, tarp kurių ir žinutės bei jų turinys, siųstos į telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi asmuo, galimai organizavęs narkotikų perdavimą.
Telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi asmuo, galimai organizavęs narkotikų perdavimą) išklotinėje (b.l. 151-158, t. 2) užfiksuoti duomenys, kad asmuo, kuris naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo ir su L. P. ir su V. G. bei abonentu Nr. 868488493, kurio numerį asmuo, kuris naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė L. P..
Iš telefoninių pokalbių išklotinių analizės (b.l. 14-15, t. 2) matyti, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. G., telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai L. P., o telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), pagal surinktus duomenis naudojosi įkalinimo įstaigoje kalėjęs asmuo, galimai A. M. (tai patvirtina V. G., šis numeris įvestas į V. G. telefoną kaip abonentas „A“, į L. P. telefoną be adresato), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (b.l. 118-119, t. 2). Pastarasis telefono numeris ir yra UAB „Tele 2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, ji buvo naudojama telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iki 2009-04-27 (imtinai), būtent iki nusikaltimo padarymo dienos. Asmuo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo: su V. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) žinutėmis ir skambučiais 2009-04-27 (nusikaltimo padarymo dieną nuo 11.24 val. iki 19.32 val.) - 4 kartus, su L. P. (Nr. (duomenys neskelbtini)) žinutėmis ir skambučiais: nuo 2009-04-13 iki 2009-04-27 beveik kiekvieną dieną, po kelis kartus, 2009-04-26 – 25 kartus, o 2009-04-27 (nusikaltimo padarymo dieną nuo 6.47 val. iki 20.45 val.) - 46 kartus.
Iš „Swedbank“ pateiktos informacijos (b.l. 188, 189, t. 1) matyti, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numerį L. P. žinute nusiuntė asmeniui, su ja bendravusiam telefonu (duomenys neskelbtini), ir kuri priklauso L. P. draugei Ž. L., 2009-04-27 (nusikaltimo padarymo dieną) buvo pravesta 750 Lt. Pavedimas atliktas B. I. vardu. Tą pačią dieną, t.y. 2009-04-27, 500 Lt iš tos pačios sąskaitos nuimti Kaune.
Iš 2010-03-02 „Swedbank“ pateiktos informacijos (b.l. 149, 150, t. 2) matyti, kad 2009 m. balandžio 27 d. 750 Lt pavedimas atliktas naudojantis „Swedbank“ interneto banku. Tą pačią dieną 500 Lt buvo išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), o likę 250 Lt išgryninti tame pačiame bankomate 2009-06-02.
Asmuo, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas. L. P. teigimu, šiuo telefonu ji bendravusi su N. B., liudytojos V. G. teigimu – tuo mobiliuoju telefonu jai skambindavo jos sugyventinis A. M.. Abu šie asmenys tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, iš SMS žinučių, siųstų L. P. iš šio mobiliojo telefono, turinio, jos paaiškinimų, pinigų pervedimo aplinkybių yra pagrindo manyti, kad tai asmuo davęs nurodymus L. P. atlikti narkotikų pervežimą, perdavimą konkrečiam asmeniui, apmokėjęs už šią paslaugą. Esant tokioms aplinkybėms šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardintas asmeniu, galimai organizavusiu narkotikų perdavimą.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad L. P., vykdydama nenustatyto asmens, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymus, psichotropines medžiagas – 150 tablečių, paėmė iš nenustatyto asmens ir jas laikė savo striukės kišenėje ne trumpiau nei vieną parą, 2009 m. balandžio 27 d. iš nenustatyto asmens paėmė dar 101 tablečių psichotropinių medžiagų ir tą pačią dieną, tikslu perduoti V. G., psichotropines medžiagas automobiliu VW Golf gabeno iš Kauno į Kelmę, už šią paslaugą gaudama 750 litų atlygį, tačiau narkotinių medžiagų perdavimas neįvyko įsikišus policijos pareigūnams ir sulaikius psichotropines medžiagas gabenusią L. P.. Kad tabletės, rastos kaltinamosios vairuojamame automobilyje, buvusios polietileniniame maišelyje, ir jos pačios pareigūnams pateiktos, buvusios supakuotos kiaušinio formos pakuotėse, yra psichotropinės medžiagos, įrodyta objektyviais įrodymais – specialisto išvada. Jų kiekis tiksliai suskaičiuotas įvykio vietos apžiūros metu ir specialisto atliekant psichotropinių medžiagų tyrimą. Tikslą perduoti kitam asmeniui, tokiu būdu platinti psichotropines medžiagas, pripažįsta ir pati kaltinamoji, ji teisme patvirtino, kad siuntinį ji turėjusi perduoti kažkokiai moteriai. Liudytoja V. G. neigė, kad ji iš L. P. turėjo paimti psichotropines medžiagas, tačiau jos sulaikymo aplinkybės (sulaikyta būtent toje vietoje, kurioje, policijos pareigūnu turima informacija, turėjo vykti narkotikų perdavimas), kontaktai telefonu su asmeniu, kuris davė nurodymus ir L. P., bei su pačia L. P., patvirtina tai, kad būtent V. G. – tas asmuo, kuriam L. P. Kelmėje turėjo perduoti iš Kauno atvežtą psichotropinių medžiagų siuntinį. Nusikalstamą veiką vykdančių asmenų ryšį ir susitarimą patvirtina ir tai, jog tiek V. G. nurodė, kad ji prie bažnyčios laukianti atvežant jai rūbus, tiek SMS žinutėje, siųstoje L. P. nusikalstamos veikos vykdymo dieną iš telefono, kuriuo naudojosi galimai narkotikų perdavimą organizavęs asmuo, yra nurodymas sakyti, kad atveža drabužius („pasakik kad drabužius paduot turi“). Liudytojai V. G. pripažinus šias aplinkybes, jai grėstų baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, jos teisingi parodymai reikštų parodymus prieš save, todėl baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą ji negali būti patraukta, nors jos parodymai akivaizdžiai melagingi. Analogiška padėtis yra ir liudytoju apklausto M. L.. Jis nepatvirtino kaltinamosios teisme iškeltos versijos, kad maišelį su tabletėmis automobilyje palikęs M. L., šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra, todėl laikytina, kad visą psichotropinių medžiagų kiekį L. P. įgijo iš nenustatytų asmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, disponuojant dideliu kiekiu paminėtų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios. Kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą, netgi nepaisant to, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Aptartų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad kaltinamosios L. P. veikoje, nepaisant to, kad dėl policijos pareigūnų įsikišimo, ji nebaigė vykdyti nusikalstamo ketinimo – psichotropinių medžiagų perdavimo, yra trys BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai – didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad pagal BK 260 straipsnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomas ne tik jų pirkimas, bet ir gavimas mainais į kitus daiktus, gavimas veltui ir pan., kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu – šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui (2K-P-47/2011). Tokiu būdu, BK 260 str. numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Kaltinamoji L. P. sąmoningai, niekieno neverčiama, aktyviais veiksmais siekė įvykdyti organizatoriaus pavedimą perduoti draudžiamas medžiagas V. G., tuo tikslu ji tokias medžiagas gavo iš nenustatytų asmenų, t.y. jas įgijo, laikė savo striukės kišenėje ir automobiliu gabeno į kitą miestą, už tai gavusi 750 Lt atlygį. Kaltinamoji neigia, kad tai pinigai už šią paslaugą, tačiau jų perdavimo aplinkybės per svetimą sąskaitą, pinigų gavimas tą pačią dieną kaip ir pagrindinės užduoties dalies (gabenimo ir perdavimo) vykdymas, patvirtina šios veikos vykdymą už atlygį. Sumos dydis, t.y. 750 Lt, aiškiai yra per didelė suma, kuria būtų padengtos kelionės pirmyn ir atgal iš Kauno į Kelmę išlaidos ir keletą kartų šias išlaidas viršijanti suma, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ši suma buvo kaip atlygis už suteikiamą paslaugą.
Šio nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę psichotropinės medžiagos - 1-(3-chlorofenil) piperazino – kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau kaip 20 g, klonazepamo kiekis dideliu laikomas, kai jo yra daugiau kaip 0,12 g. L. P. gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 4,236 g 1-(3-chlorofenil) piperazino ir 0,262 g klonazepamo.
Be to, didelis kiekis psichotropinių medžiagų yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, kuriam inkriminuoti nebūtina įrodyti, jog kaltinamoji L. P. tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį ir koncentraciją, pakanka to, jog šio požymio atžvilgiu kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius. Būdama abejinga padariniams L. P. nesidomėjo nei įgyto siuntinio turiniu, nei kiekiu, tačiau pakankamai didelis atlygis už paslaugą, vizualiai matomas didelis tablečių kiekis, įrodo, kad jai buvo žinoma ir apie jos turėtų (įgytų, laikytų ir gabentų) tablečių vertę, jose esančių psichotropinių medžiagų kiekį.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, taip pat ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-4/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-334/2009, 2K-166/2010, 2K-435/2010). Kaltinamosios L. P. nusikaltimo sudėties - subjektyvinės pusės, t.y. suvokimo, kad gabeno ir turėjo tikslą perduoti psichotropines medžiagas, neigimas, nešalina šios veikos sudėties požymio buvimo. Kaltinamosios elgesys iš karto po sulaikymo akivaizdžiai patvirtina jos suvokimą apie vykdomą nusikalstamą veiką. Policijos pareigūnai, kurių parodymais teismas abejoti neturi pagrindo, vykdę L. P. sulaikymą, patvirtino, kad paklausta apie turimus neleistinus daiktus, kaltinamoji policijos pareigūnams atidavė plastikinius kiaušinius. Iš policijos pareigūnų parodymų, apibūdinančių kaltinamosios elgesį ir savijautą sulaikymo metu, matyti, kad pastebėjusi, jog yra sekama, kaltinamoji nusuko į priešingą pusę nei buvo sutarta psichotropinių medžiagų perdavimo vieta, padidino greitį, policijos pareigūnams radus automobilyje tabletes, kaltinamoji dar labiau susinervinusi. Toks kaltinamosios elgesys patvirtina jos suvokimą, kad ji gabena draudžiamas apyvartoje medžiagas. Kaltinamosios suvokimą apie nusikalstamos veikos pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamoji gaudama atlygį už nusikalstamą paslaugą naudojosi ne savo, o draugės sąskaita. Susirašinėjimas SMS žinutėmis su asmeniu, galimai organizavusiu neteisėtą veiką, („..o uz pastangas ir ratus atliginsiu“, „pasakik kad drabužius paduot turi“, „As rami tu i kelnes nevaryk“), atsispindi, jog kaltinamajai buvo žinoma, ji suvokė apie gabenamą draudžiamą medžiagą, veikos neteisėtumą. L. P. – turinti vidurinį išsilavinimą, mokosi kolegijoje, duomenų apie sumažėjusias jos intelektualines galias, ribotą aplinkos suvokimą, nėra, todėl kaltinamosios tvirtinimas, kad ji nesuvokusi daranti nusikaltimą, yra akivaizdi jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti ar sušvelninti atsakomybę.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neginčijo faktinių aplinkybių, kad ji savo striukės kišenėje turėjo, jos vairuojamame automobilyje buvo rastos tabletės yra psichotropinės medžiagos, sutiko su jų kiekiu, tačiau iš esmės kaltės nepripažino, nes neigė žinojusi ir supratusi, kad tai yra psichotropinės medžiagos, tvirtino, kad nežinanti, iš kur jos automobilyje atsirado maišelis su draudžiamomis medžiagomis. Ji keitė savo paaiškinimus, neįvardino asmenų, organizavusių psichotropinių medžiagų platinimą. Tokia kaltinamosios pozicija nelaikytina nuoširdžia ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamoji L. P. įvykdė sunkų nusikaltimą, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, grėsmę visuomenei. Jos aktualumui valstybė teikia ypatingą reikšmę, BK 260 str. 2 d. sanacijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. L. P. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo, nes ji kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažinimas duoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji nenori prisiimti atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, todėl kaltinamajai L. P. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties.
L. P. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, duomenų byloje, kad ji būtų palaikiusi ryšius su nusikalstamo pasaulio asmenimis, būtų prisidėjusi prie kitų nusikalstamų veikų darymo, nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad šis jos įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinis, padaryta dėl kitų asmenų įtakos. Nustatyta, kad L. P. atliko kurjerio vaidmenį platinant psichotropines medžiagas, faktiškai nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų platinimas - nutrūko dėl policijos pareigūnų įsikišimo, tokiu būdu buvo sušvelnintos šios veikos pasekmės, kas rodo sumažėjusį nusikaltimo pavojingumą. Duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad L. P. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus jos gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys, nėra. L. P. neteista, augina nepilnametę dukrą (b.l. 183, t. 1; 87-88, t. 3), studijuoja Kauno kolegijoje buhalterinę apskaitą (b.l. 110, t. 3), yra neįgali (b.l. 89, t. 3). Šių aplinkybių visuma rodo jos siekį vesti dorą, visuomenei naudingą gyvenimo būdą, patvirtina, kad ji nėra asocialus asmuo, turi galimybių ir motyvų keistis ir daugiau nenusikalsti, todėl yra pagrindo manyti, kad sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės – 8 metų – paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jos atžvilgiu tikslinga taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi L. P. įvykdė sunkų nusikaltimą, kaltės nepripažino, todėl jai skirtina gana griežta – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. P. pripažinti kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. gegužės 29 d.
Kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :
-paketą su tuščiomis pakuotėmis, kuriose buvo supakuotos narkotinės medžiagos ir daktiloskopinę L. P. kortelę sunaikinti;
-psichotropines medžiagas - klonazepamą - 0,255 g (2 pakuotės) ir mCPP - 4,203 g, saugomas KTC saugykloje, sunaikinti;
-CD diską su telefoninių skambučių išklotinėmis palikti baudžiamojoje byloje;
-mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su SIM kortele, L. P. vardu išduotą DnB NORD banko kortelę (duomenys neskelbtini), lapelį su DnB banko kortelės kodais, SEB banko slaptažodžių kortelę (duomenys neskelbtini) bei lapelį su SEB banko kortelės kodais grąžinti L. P.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.