Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. A. V. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui J. A. V., tretieji asmenys L. K. V. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo J. A. V. priešieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių servituto nustatymo, tretieji asmenys L. K. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą J. A. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybiniame žemės sklype (apie 0,10 ha, projektinis Nr. 89), esančiame prie J. A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini., savavališkai pastatytą ūkinį pastatą 5I1 p su rūsiu (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), ant ūkinio pastato 5I1 p betoninių pamatų pastatytą šiltnamį, prie ūkinio pastato pamatų pastatytą atraminę sienutę (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane 1k), pavėsinę (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane 2k), ir sutvarkyti statybvietę.Nurodė, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo stovi pamatai, ant kurių pastatytas šiltnamis, šuns būda, šašlykinė. Taip pat šiame žemės sklype pastatyta pavėsinė, prie pamatų pastatyta akmeninė tvorelė. Atsakovas buvo informuotas, kad padarė teisės pažeidimą, 2013-05-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta 500,00 Lt bauda. Atsakovas baudą sumokėjo, įsipareigojo pašalinti pažeidimą, tačiau 2013-08-19 atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad valstybinės žemės plote nuimtas kaminas nuo šiltnamio, pašalinta šuns būda ir šašlykinė, tačiau kiti nustatyti pažeidimai nepašalinti. Pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, o bandė įgyti nuosavybės teisę į savavališkai užstatytą valstybinę žemę.Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti neterminuotą neatlygintinį servitutą (tarnaujantis daiktas) valstybinio žemės sklypo daliai, indeksas 56-1, nurodytoje pridedamoje Valstybės įmonės "Valstybės žemės fondas Klaipėdos filialo" parengtoje schemoje (M 1-500), kurios plotas 0,10 ha atsakovui J. A. V. priklausančių statinių: pamatai, plotas 6,45 m x 12,40 m ant kurių yra pastatytas šiltnamis, pavėsinė, plotas, 4,21 m x 3,14 m., prie pamatų esančiai akmeninei tvorelei valdymo ir naudojimo užtikrinimui.Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja patvirtino Duomenys neskelbtini kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovui buvo nustatytas ir suprojektuotas 0,39 ha ploto namų valdos paskirties žemės sklypas. Pagal patikslintą kadastrinių matavimų žemės sklypo planą, sklypo plotas yra 3740 kv. m. Pažymėjo, kad šiame žemės sklype stovi visi ginčo statiniai, tačiau ieškovė atsisako atsakovui parduoti jam priklausantį namų valdos žemės sklypą ir tik dėl dalies žemės sklypo yra sudarę nuomos sutartį. Paaiškino, kad betoniniai pamatai bei akmeninė sienelė buvo pastatyti dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, žemė esanti po šiais statiniais dar Lietuvos Respublikos valstybei nepriklausė. Statinius jis yra pasistatęs seniai, per daugiau nei 24 metus šių statinių nukelti ar nugriauti niekas nereikalavo, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovą J. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Duomenys neskelbtini, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybiniame žemės sklype (apie 0,10 ha, projektinis Nr. 89), esančiame prie J. A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), esančio Duomenys neskelbtini., savavališkai pastatytą ūkinį pastatą 5I1 p su rūsiu (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), ant ūkinio pastato 5I1 p betoninių pamatų pastatytą šiltnamį, prie ūkinio pastato pamatų pastatytą atraminę sienutę (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane 1k), pavėsinę (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane 2k) ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisė iš atsakovo J. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 41Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 17,44 Eur (septyniolika eurų 44 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 58,44 Eur ( penkiasdešimt aštuoni eurai 44 cnt) valstybei.Teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, kadangi nustatė, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013-01-30, kai buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas ir pažymėjo, kad ieškovės valdymo teisių pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl termino kreiptis į teismą ieškovė nėra praleidusi.Teismas, remdamasis atsakovo ir liudytojų paaiškinimais, padarė išvadą, jog ginčo statiniai buvo statomi laikotarpiu nuo 1990 metų iki 2007 metų, pastatyti statiniai vėliau buvo perstatomi ir rekonstruojami. Pažymėjo, kad tiek 1989 - 1990 metais galiojusių teisės aktų nuostatos nesuteikė atsakovui teisės be žemės sklypo savininko sutikimo statyti statinius neskirtame tam žemės sklype ir nesuderinus šios statybos nustatyta tvarka, tiek galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, jog nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka.Sprendė, kad nėra pagrindo ir sąlygų leisti atsakovui pasinaudoti galimybe įteisinti nelegalią statybą, nes statydamas ginčo statinius atsakovas pažeidė vieną iš pamatinių statybų teisėtumo pagrindų – pastatė juos ne jam priklausančiame žemės sklype. Nurodė, jog atsakovo atlikti kadastriniai matavimai ir statiniams suteikti unikalūs numeriai neįrodo statinių teisėtumo ir nesuteikia jų turėtojui teisių reikšti pretenzijas dėl naudojimosi galimybių užtikrinimo žemės sklypo savininkui. Teismas konstatavo, jog statiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atmetė atsakovo prašymą dėl servituto nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas šią bylą netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, jog ieškovei nenuginčijus, jog atsakovo statinys pastatytas nuo 1990 metų, teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.Atkreipia dėmesį, jog teismo sprendime nurodyto valstybinio žemės sklypo apie 0,10 ha, projektinis Nr. 89 nėra, toks sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre ir nurodo, kad žemės sklypo dalis, turinti apie 0,10 ha yra numatyta kaip kitos paskirties žemės dalis, kurioje yra galima įvairių statinių statyba.Nurodo, kad teismas be pagrindo priėmė sprendimą nukelti statinius, nes atsakovas teisėtai šiuos statinius valdo ir turi teisę juos įsiteisinti išsipirkęs šiems statiniams būtiną naudoti žemės sklypo dalį. Pažymi, jog atsakovas nuo seno naudojo šią sklypo dalį ir buvo pateikęs prašymą šią žemės sklypo dalį įsigyti iš valstybės, tačiau ieškovė nebesutinka šios žemės sklypo dalies leisti įsigyti atsakovui, motyvuodama, jog žemės sklype stovi savavališkai pastatyti pastatai.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad statiniai yra savavališka statyba, kadangi byloje nėra surašyto savavališko statinių naudojimosi akto.Teigia, jog teismas nepagrįstai taikė griežčiausią sankciją – įpareigojo atsakovą statybos statinį nugriauti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ar statinių statyba šioje teritorijoje galima, o jei galima, turėjo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą patvirtinti projektą, sudaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti leidimą ar pašalinti kitus trūkumus.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog valstybinis 0,10 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 89 nėra suformuotas ir įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre, nepagrįstas, kadangi Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1212 „Dėl Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos patvirtinimo“ 0,10 ha valstybinės žemės plotas, esantis greta atsakovo sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams, kurie pagal patvirtintus bendrojo planavimo dokumentus numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai (laisvos žemės fondo plotas, kurio sklypo Nr.89). Pažymi, kad atsakovas nėra žemės sklypo, projektinis Nr. 89, naudotojas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra teisėtas statinių, pastatytų minėtame žemės sklype, valdytojas.Nurodo, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013-01-30, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė statinius esant savavališka statyba, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai buvo statomi teisėtai.Nurodo, kad atsakovas statinius valdo neteisėtai, teisinių priemonių suteikti atsakovui žemės valdymo ir naudojimo teises nėra, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nugriauti statinius yra proporcinga priemonė.

IV. Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikytina statybos pradžios data – 1990 m. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sietinas su ieškovės sužinojimo apie atsakovo savavališką statybą momentu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013-01-30, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausioji specialistė J. R. 2013-01-30 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-(14.12.73.)-1, kuriame pažymėjo, kad valstybiniame žemės sklype yra pastatyti statiniai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei apie įstatymo saugomo intereso pažeidimą buvo žinoma ar turėjo būti žinoma anksčiau. Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2014-01-13. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir pagrįstai konstatavo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti, elgiantis apdairiai ir rūpestingai, nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2013-01-30 statinio žemės naudojimo patikrinimo akto priėmimo dienos ir nėra praleistas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės valdymo teisių pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, tęsiasi iki šiol, todėl termino ieškovė nėra praleidusi.

Dėl statinių valdymo teisėtumo bei pripažinimo juos savavališka statyba

Apelianto argumentai, jog atsakovas statinius valdo teisėtai ir turi teisę juos įsiteisinti išsipirkęs šiems statiniams būtiną naudoti žemės sklypo dalį, atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Lietuvos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Tiek LR žemės įstatymas, tiek civilinio kodekso normos teisę nuomoti valstybinę žemę įstatyminiu pagrindu numato teisėtą šioje žemėje esančių statinių valdymą.Apeliantas nurodo, kad jis nuo seno žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo statiniai, naudoja ir buvo pateikęs prašymą šią žemės sklypo dalį įsigyti iš valstybės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-06-13 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-968 „Dėl Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ atsakovui pagal jo 2011-11-15 prašymą suprojektuotas 0,39 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas pastatams, esantiems Vingio g. 22, Rudaičių kaime, Vėžaičių seniūnijoje, Lapių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone, eksploatuoti, t.y. suprojektuotą žemės sklypą sudarė J.A. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) ir greta esantis 0,13 ha valstybinės žemės plotas (I t., b. l. 61-62). 2013-09-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1209 buvo pakeistas 2012-06-13 įsakymas Nr.12VĮ-(14.12.2.)-968 ir perduotas į laisvą valstybinį žemės fondą žemės sklypas Nr.56, plotas-0,39 ha esantį Rudaičių k., Klaipėdos r. (II t., b. l. 77.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-06-13 įsakymu atsakovui buvo nepagrįstai suprojektuotas 0,39 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad savo iniciatyva atliko kadastrinius matavimus ir už juos sumokėjo iš savo piniginių lėšų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančio 2013-12-27 pranešimo Nr. 1VV-882-5.41.) bei 2013-12-31 banko mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovui buvo grąžinta 554,18 Lt įmoka už projektavimo darbus (II t., b. l. 7-12).Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas nustato, kad savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tiek 1990 (statybos pradžios) metais galiojusių teisės aktų nuostatos, tiek ir galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikė atsakovui teisės be žemės sklypo savininko sutikimo statyti statinius neskirtame tam žemės sklype ir nesuderinus šios statybos nustatyta tvarka. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog atsakovas valstybiniame žemės sklype savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento bei be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio rašytinio sutikimo, pastatė ūkinį pastatą su rūsiu (II grupės nesudėtingą pastatą 511 P), kurį sudaro betoniniai pamatai (6,45 x 12,45 m), ant kurių pastatytas šiltnamis ir rūsys. Prie ūkinio pastato pastatyta akmeninė tvorelė. Taip pat valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė (4,21x3,14 m). Pažymėtina, kad minėtas žemės sklypas nėra suformuotas, jį patikėjimo teise valdo ieškovė.

Dėl savininko teisių gynimo būdų bei proporcingumo principo

Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes reglamentuoja CK4.103 str., kurio 1 dalyje nustatyta, koks statinys (jo dalis) pastatytas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys gali kreiptis į teismą dėl šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų pažeidimų. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apelianto argumentas, jog šioje byloje galėtų būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas, statydamas ginčo statinius, yra ne padaręs kokių nors pašalinių pažeidimų ar trūkumų, o pažeidęs vieną iš pamatinių statybų teisėtumo pagrindų – pastatęs juos ne jam priklausančiame žemės sklype. Apeliantas teigia, jog šį žemės sklypą naudoja jau seniai, ginčo pastatai pastatyti dar 1990 metais ir tai nesukėlė veiksmingos valdžios institucijų reakcijos, todėl tai turėtų būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė sprendžiant galimybę leisti atsakovui įsiteisinti ginčo statinius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudojimo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2013-01-30, kai buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareikšto ieškinio esmė yra ta, kad savininko (ieškovės) žemės sklypu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, patikėjimo teise valdanti Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, priėmė sprendimą neperduoti nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra galimybių priimti sprendimą leisti atsakovui (statytojui) įteisinti statybą, priešingu atveju, būtų pažeistas proporcingumo principas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.). Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.