- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2632-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01174-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., J. P., Z. P.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį su priedais grąžinti pareiškėjai; civilinė byloje Nr. e2YT-1528-829/2017 pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., J. P., Z. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja R. P.2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, kuriame teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad ji priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio E. J. P. mirties (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos pareiškime nėra nurodoma kokia tvarka E. J. P. buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į garažą ar kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra dingę. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašų nustatė, kad daiktinės teisės į garažą nėra įregistruotos, o pateikti susitarimai ir sutartys, raštas su įvairiais pastatais neįrodo fakto, kad nurodomas turtas priklausė (duomenys neskelbtini), kad susitarimuose ir sutartyse įrašyti asmenys buvo šios bendrovės pajininkai ir, kad perleisdami nuosavybės teises ar pajus, jie E. J. P. perleido nuosavybės teisę į garažą.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pareiškimo turinio, akivaizdu, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą, juo siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į garažą. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka, o ginčai dėl nuosavybės teisės nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.
Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti 2017 m. spalio 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad byloje pateikti susitarimai ir sutartys, raštas su įvairiais pastatais neįrodo fakto, kad nurodomas turtas priklausė bendrovei, kad susitarimuose ir sutartyse įrašyti asmenys buvo šios bendrovės pajininkai ir kad perleisdami nuosavybės teises ar pajus, jie E. J. P. perleido nuosavybės teisę į garažą, laikytinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų nepakankamumą ar netinkamumą ir riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog iš esmės pareiškimu siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į garažą, ir tokie faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, nes suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jos buvęs sutuoktinis E. J. P. asmeninės nuosavybės teise valdė garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja pareiškimu siekia nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą ir tokiu būdu išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į garažą, sprendė, kad tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir jį su priedais nusprendė grąžinti pareiškėjai. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nutartį priėmęs teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant pareikštą ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka
Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jos sutuoktinis E. J. P. asmeninės nuosavybės teise valdė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) turi tik įrodomąją, o ne juridinę reikšmę. Todėl, konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, teismas turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškėjos R. P. prašymą dėl valdymo fakto nustatymo.
Atsižvelgdamas į kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.