- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-204-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22826-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- M. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. atstovo advokato K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12083-615/2018 pagal ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi Liežio KB, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. Š. 412,54 Eur skolą, 103,14 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas neapmokėjo UAB „RS Consulting“ sąskaitos faktūros RSC Nr.016632, 1424,41 Lt sumai (412,54 Eur), kuri buvo išrašyta už atsakovui suteiktas automobilio parkavimo paslaugas. UAB „RS Consulting“ iškėlus bankroto bylą, visiems įmonės debitoriams, įskaitant ir M. Š., buvo išsiųsti raginimai padengti įsiskolinimus. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, UAB „RS Consulting“ reikalavimo teisę į M. Š. perleido G. G., o jis 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į M. Š. perleido ieškovei. Ieškovė už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 17 iki 2017 m. lapkričio 17 d. priskaičiavo 103,14 Eur palūkanas.
3. Atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nėra gavęs ir nėra pasirašęs 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 016632, todėl jam nekyla pareiga jos apmokėti. UAB „RS Consulting“ atsakovui jokių paslaugų nesuteikė. Atsakovą ir UAB „RS Consulting“ nesieja jokie teisiniai santykiai, nėra sudarytų jokių galiojančių sutarčių. UAB „RS Consulting“ nevykdė veiklos, susijusios su automobilių parkavimu. UAB „RS Consulting“ bankroto byloje pateikto debitorių sąrašo ir jame pateiktų duomenų pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo vertinamas, todėl debitorių sąrašas nepatvirtina, kad iš tiesų paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios kaip prieštaraujančios CK 6.102 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatoms, atsakovas apie šių sutarčių sudarymą nebuvo informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 412,54 Eur skolą, 103,14 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (515,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo 15 Eur žyminiam mokesčiui ir 6,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
5. Dėl reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo. Teismas nustatė, kad UAB „RS Consulting“ teikė automobilių aikštelės eksploatavimo paslaugas. Atsakovas UAB „RS Consulting“ dirbo projektų vadovu. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „RS Consulting“ iškelta bankroto byla. Vykdant UAB „RS Consulting“ bankroto procedūrą, 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, UAB „RS Consulting“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido G. G., o G. G. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad atsakovo ir UAB „RS Consulting“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, nebuvo sudaryta jokių galiojančių sutarčių, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti išrašytos sąskaitos-faktūros. Nurodė, kad pagal teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-250-469/2015).
7. Teismas įvertinęs byloje pateiktas UAB „RS Consulting“ atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras už automobilių parkavimo paslaugas: Nr. 0004469, 0005865, 0003115, 0003828, 0002770, 0003313, 0002293, 0002644, 0005675 bei 016632, kad atsakovo 412,54 Eur įsiskolinimas buvo apskaitytas UAB „RS Consulting“ apskaitoje, liudytojo R. S. teismo posėdyje duotus parodymus, kad atsakovas pirkdavo Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilius, juos išmuitindavo ir palikdavo UAB „RS Consulting“ aikštelėje iki jų pardavimo, padarė išvadą, kad atsakovas turėjo prievolę apmokėti sąskaitą-faktūrą RSC Nr.016632, 412,54 Eur (1424,41 Lt) sumai, todėl ieškovės reikalavimas dėl 412,54 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Dėl reikalavimo teisių perleidimo. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė atsakovo prievoles naujam kreditoriui labiau negu pradiniam kreditoriui. Teismo vertinimu, negalima laikyti, kad ieškovės nurodytais dokumentais atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartis. Nors byloje ieškovės atstovė nepateikė įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovė būtų tinkamai iki ieškinio atsakovui pateikimo teisme dienos pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovui, tačiau teismas vadovaudamasis teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento, sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2012 m. kovo 2 d. ir 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, apie tai jis sužinojo 2017 m. gruodžio 23 d., gavęs ieškovės ieškinį su priedais. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad jis yra sumokėjęs ieškovės prašomą priteisti skolos sumą buvusiems kreditoriams UAB „RS Consulting“ ar G. G..
9. Dėl palūkanų priteisimo. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 103,14 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo laikė teisėtu ir pagrįstu. Nurodė, kad šios palūkanos yra skolininko vykdytinos prievolės dalis ir turi būti sumokėtos visais atvejais, jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį patenkinęs visiškai, ieškovės patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant šias išlaidas ieškovės administravimo išlaidomis. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškovas savo reikalavimą grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu – PVM sąskaita-faktūra RSC Nr.016632, kuri išrašyta vienašališkai ieškovės. Atsakovo ir UAB „RS Consulting“ nesiejo jokie paslaugų sutartiniai santykiai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas gavo ieškovės 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugas, ar kad akceptavo PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovės vienašališkai nurodytą sumą;
1.2. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d.) apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos (BAĮ 12 str. 3 p.). R. S. parodė, kad automobilių aikštelės nuomos paslaugos atsakovui buvo teikiamos nuolat kelis metus. Vadinasi, vadovaujantis BAĮ 12 straipsniu, atitinkama ieškovės sąskaita-faktūra už konkretų kalendorinį mėnesį atsakovui suteiktas paslaugas turėjo būti išrašyta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Tai, kad ieškovė vienašališkai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą praėjus keliems metams po atsakovui neva tai suteiktų paslaugų, jau turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl tokios sąskaitos pagrįstumo nei teisėtumo;
1.3. Kadangi PVM sąskaitos-faktūros RSC Nr. 016632 surašymo data nurodyta „2008 m. vasario 28 d., todėl paslaugos atsakovui turėjo būti suteiktos 2008 metų sausio arba vasario mėnesiais. Ieškovė 2008 metų sausio ir vasario mėnesiais fiziškai negalėjo suteikti tokių paslaugų atsakovui, kadangi 2008 metų sausio ir vasario mėnesiai bendrai turi 60 dienų, o ne 259 dienas, kaip nurodyta minėtoje sąskaitoje-faktūroje;
1.4. Ieškovės PVM sąskaitoje-faktūroje RSC Nr. 016632 nėra nurodyta už kurį laikotarpį buvo suteiktos atsakovui net 259 dienos automobilių aikštelės nuomos paslaugų, todėl teismas nepagrįstai laikė pakankamais buvusio direktoriaus pavaduotojo R. S. parodymus, jog tai buvo „už kelių metų atsakovui suteiktas paslaugas“;
1.5. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl PVM sąskaitoje-faktūroje RSC Nr.016632 nurodyti įkainiai tokie skirtingi ir jų dydžiai skiriasi 2, 3 ar net 4 kartus. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad automobilių aikštelės nuomos paslaugos atsakovui 135 dienas kainavo po 4,2370 Lt, 112 dienas – jau po 8,4740 Lt, o 12 dienų – jau po 16,9490 Lt, t. y. kaina padidėjo net 4 kartus. Teismas nesiaiškino, kas ir kada nustatė tokius įkainius, kada ir kokia forma dėl to buvo susitarta su atsakovu, jeigu toks susitarimas su atsakovu iš viso buvo;
1.6. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė ieškovės buvusio direktoriaus pavaduotojo R. S. parodymams, kuris patvirtino, kad ant ieškovės sąskaitų yra liudytojo parašas, nei vienoje iš nurodytų sąskaitų nėra nurodyta nei tokių sąskaitų išrašymo pilna data, nei išrašymo metai, todėl negalima identifikuoti kuriais metais šios sąskaitos buvo išrašytos. Vien tai, kad kai kuriose sąskaitose, pvz. sąskaitoje Nr.0005675, įrašytas ne atsakovas M. Š., o kažkoks R. Š., jau turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl tokių paslaugų suteikimo atsakovui;
1.7. PVM sąskaitoje-faktūroje RSC Nr.016632, kuria ir buvo grindžiamas ieškinys, yra tik buhalterės B. S. parašas. Nepagrįstas teismo motyvas, jog ant ieškovės kartu su dubliku pateiktų dokumentų, įskaitant ir 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr.016632 yra buvusio direktoriaus pavaduotojo R. S. parašas, kadangi šios sąskaitos liudytojas nėra nei tvirtinęs, nei pasirašęs. Vien tai, kad tuometiniai UAB „RS Consulting“ vadovai įtraukė PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr.016632 į UAB „RS Consulting“ apskaitą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad minėtoje sąskaitoje ieškovės vienašališkai nurodyta suteiktų paslaugų rūšis, paslaugų apimtis ir apmokėjimo terminas yra pagrįsti ir teisingi;
Atsiliepimas
1.8. Atsakovas nėra gavęs ir nėra pasirašęs nei vienos ieškovės nurodytos sąskaitos-faktūros. Tai, kad pats atsakovas praeityje kurį laiką dirbo ieškovės projektų vadovu, neleidžia automatiškai daryti išvados, kad atsakovas tuo pačiu pirko ir paslaugas iš ieškovės. Teismas turėjo pareigą išaiškinti atsakovui teisę prašyti rašysenos ekspertizės paskyrimo arba bent pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu. Toks procesinis pažeidimas ir tokia bylos baigtis nesuderinama su teisingumo principu (CK 1.5 str.) ir leidžia ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos ribas, apribodamas atsakovo teisę pasirinkti įrodinėjimo būdą, nepagrįstai įvardindamas vienintelius tinkamus įrodymus byloje paneigė įrodinėjimo proceso tikslus ir užkirto kelią bylos esmės atskleidimui;
1.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime. 2018 m. birželio 25 d. prieš parengiamąjį posėdį buvo gautas atsakovo atstovės prašymas, kuriame nurodyta, kad siekiant sumažinti atstovavimo išlaidas, prašoma tik 2018 m. birželio 26 d. posėdyje, kuris buvo parengiamasis posėdis, nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar jo atstovė prašė bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiuose nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Dėl 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugas pagrindžiančių bylos įrodymų. Byloje esančių įrodymų visetas bei liudytojo R. S. parodymai pagrindžia faktinę aplinkybę, kad atlygintinų automobilių parkavimo paslaugų teisinius santykius sukūrė UAB „RS Consulting“ ir apeliantas. Labiau tikėtina, kad įrašas „R. Š.“ yra ne apelianto piniginės atsiskaitymo prievolės įvykdymas, panaikinimas ar pakeitimas, o kiti UAB „RS Consulting“ darbuotojo atlikti duomenų įrašai, t. y. galimai apelianto valia ir jo sąskaita buvo parkuojamas jo brolio UAB „RS Consulting“ akcininko R. Š. automobilis;
2.2. Dėl išrašant PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr.016632 padaryto BAĮ 12 str. 3 d. teisės normoje nustatytos teisės taisyklės pažeidimo. Apeliantui suteiktų atlygintinų automobilių parkavimo paslaugų terminai vieno mėnesio laikotarpį galimai iš dalies viršija tik sąskaitos serija RSC Nr. 0003828 vienoje dalyje (nurodytos 33 paros), nors neatmestina/tikėtina, kad į nurodytą apskaitos dokumentą įstatymu nedraudžiamai įrašyta ir apskaitos dokumento teikimo mėnesį ieškovės apeliantui teiktų atlygintinų paslaugų dydis/dydžio dalis. Toks apelianto deklaruojamas neesminis apskaitos dokumentų išrašymo ir pateikimo paslaugos gavėjui pažeidimas nelemia apelianto piniginės atsiskaitymo prievolės nesukūrimo ar pabaigos;
2.3. Išrašant sąskaitose serija RSC Nr. 0004469, Nr.0005865, Nr.0003115, Nr.0003828, Nr.0002770, Nr.0003313, Nr.0002293, Nr.0002644, Nr.0005675 įformintam suteiktų paslaugų kiekiui/259 parų tapačią PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr.016632 jau nebuvo daromas ar taisomas sąskaitoje serija RSC Nr. Nr.0003828 galimai įformintas BAĮ 12 str. 3 d. teisės normoje nustatytos teisės taisyklės dėl ieškovės apskaitos dokumentų išrašymo ir jų pateikimo paslaugos gavėjui apeliantui neesminis pažeidimas. Tikėtina, kad PVM sąskaitos-faktūros RSC Nr.016632 forma buvo ištaisytas PVMĮ teisės taisyklės PVM apmokestinamam sandoriui išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą (PVMĮ 79 str. 3 d.) pažeidimas, kuris jį UAB „RS Consulting“ ištaisius apelianto piniginės atsiskaitymo prievolės vykdymo neapribojo;
2.4. UAB „RS Consulting“ apskaitos dokumentų išrašymo ir pateikimo paslaugos gavėjui galima neesminė/smulki klaida nei UAB „RS Consulting“, nei cesijos sandorių šalių G. G. bei ieškovės turtinių teisių reikalauti iš apelianto įvykdyti piniginę atsiskaitymo prievolę nepakeitė;
2.5. Dėl liudytojo buvusio UAB „RS Consulting“ direktoriaus pavaduotojo R. S. parodymų. Liudytojo R. S. nesąsajumas nei su ieškove, nei su atsakovu, nelemia jo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas tikrai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti nuosekliais šio liudytojo parodymais. R. S. patvirtino ant sąskaitų serija RSC Nr.0004469, Nr.0005865, Nr.0003115, Nr.0003828, Nr.0002770, Nr.0003313, Nr.0002293, Nr.0002644, Nr.0005675 esančio jo, R. S., parašo autentiškumą, kas taip pat patvirtina faktines aplinkybes, kad UAB „RS Consulting“ ir apelianto sukurti atlygintinų automobilių parkavimo paslaugų civiliniai teisiniai santykiai buvo vykdomi.
2.6. Dėl atsakovo teisės pasirinkti įrodinėjimo būdą apribojimo ir kelio bylos esmės atskleidimui užkirtimo. Teismas ex officio neturėjo pareigos išaiškinti apeliantui teisės prašyti rašysenos ekspertizės paskyrimo arba bent pripažinti apelianto dalyvavimą būtinu, nes vadovaujantis CPK 179 str. 1 d., teismas turi teisę, o ne pareigą pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Savo iniciatyva teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.). Apeliantas pirmos instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatės ir advokato padėjėjos, kurioms buvo žinoma kokiais ir kaip gautinais įrodymais gali būti grindžiamos atsakovo deklaruojamos faktinės aplinkybės. Teismas siųsdavo šaukimus apeliantui dalyvauti teismo posėdžiuose tiesiogiai gyvenamosios vietos adresu, todėl jo nedalyvavimas teismo posėdžiuose kaip tik ir lemia apelianto deklaruotų, o ne įrodymais pagrįstų, faktinių aplinkybių paneigimą. Teismas neužkirto kelio bylos esmės atskleidimui. Atsakovas reikalavimų dėl įrodymų išreikalavimo teismui neteikė;
2.7. Dėl nepagrįsto konstatavimo, kad atsakovas nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime. Teismas pagrįstai nustatė, kad: 1) tik prieš praeitą, 2018 m. birželio 25 d. teismo, o ne parengiamąjį, nes pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu, posėdį buvo gautas atsakovo atstovės prašymas bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant; tačiau 2) prieš galutinį pirmos instancijos teismo posėdį 2018 m. rugsėjo 19 d. jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta; kad lemia, jog teismas ieškovei neprašius priimti sprendimo už akių teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias CPK 246 str. 2 d ginčo teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola už suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad UAB „RS Consulting“ teikė muitinės tarpininko, krovinių tvarkymo ir sandėliavimo, automobilių aikštelės eksploatavimo paslaugas. Atsakovas M. Š. UAB „RS Consulting“ dirbo projektų vadovu. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „RS Consulting“ iškėlus bankroto bylą ir vykdant bankroto procedūras, 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, UAB „RS Consulting“ reikalavimo teisę į atsakovo M. Š. skolą perleido G. G., o G. G. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei Liežio kooperatinei bendrovei. Byloje kilo ginčas dėl UAB „RS Consulting“ atsakovui suteiktų paslaugų ir atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, realumo ir pagrįstumo.
16. Apeliantas M. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad iš jo skola priteista nepagrįstai, nes teismas rėmėsi tik vieninteliu įrodymu – vienašališkai ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra RSC Nr. 016632, byloje nėra duomenų, kad atsakovas gavo šią sąskaitą faktūrą, nurodo, kad atsakovą ir UAB „RS Consulting“ nesiejo jokie paslaugų sutartiniai santykiai. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, apribojo atsakovo teisę pasirinkti įrodinėjimo būdą, bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-250-469/2015). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
18. Į bylą pateiktos UAB „SR Consulting“ atsakovui išrašytos sąskaitas-faktūras už automobilių parkavimo paslaugas: Nr.0004469, Nr.0005865, Nr.0003115, Nr.0003828, Nr.0002770, Nr.0003313, Nr.0002293, Nr.0002644, Nr.0005675 bei Nr. 016632. (el. b. l. 63–66), kurių pagrindu buvo išrašyta neapmokėta sąskaita-faktūra RSC Nr.016632, 412,54 Eur (1424,41 Lt) sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2008 m. vasario 28 d. Iš UAB „RS Consulting“ apyvartos žiniaraščio nuo 2008-01-01 iki 2009-03-01 matosi, kad atsakovo 412,54 Eur įsiskolinimas buvo apskaitytas UAB „RS Consulting“ buhalterinėje apskaitoje.
19. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.
20. Aplinkybę, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsakovui buvo suteiktos automobilių parkavimo paslaugos, patvirtino liudytojas R. S., dirbęs UAB „RS Consulting“ direktoriaus pavaduotoju. Jis parodė, kad atsakovas M. Š. pirkdavo Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilius, juos išmuitindavo ir palikdavo UAB „RS Consulting“ aikštelėje iki jų pardavimo. Liudytojas patvirtino, kad ant aukščiau nurodytų išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovui yra jo parašas, kadangi jis išrašytas sąskaitas M. Š. perduodavo asmeniškai. Liudytojas patvirtino, kad paslaugos atsakovui pagal šias sąskaitas buvo suteiktos, o prieš jas išrašant atsakovas pinigines sumas suderindavo su direktoriumi, nes būdavo taikomos nuolaidos.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apskaitos dokumentai surašyti pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 3 punkto reikalavimus, nes dokumentai dėl paslaugų praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis, negu vienas mėnuo, išrašomi ir pateikiami paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, nes sąskaitoje, kurios serija RSC Nr. 0003828 vienoje dalyje nurodytas paslaugos terminas 33 paros, tačiau šis neesminis apskaitos dokumentų išrašymo paslaugos gavėjui pažeidimas nepaneigia apelianto atsiskaitymo prievolės.
22. Sąskaitoje, išrašytoje atsakovui, kurios numeris RSC Nr. 005675 ne sąskaitos gavėjo vietoje yra įrašytas įrašas „R. Š.“, tačiau tai nepaneigia dėl sąskaita įformintų paslaugų suteikimo apeliantui, o sutiktina su ieškovės nurodyta labiau tikėtina aplinkybe, kad apelianto sąskaita buvo parkuojamas jo brolio UAB „RS Consulting“ akcininko R. Š. automobilis.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl PVM sąskaitoje-faktūroje RSC Nr.016632 nurodyti įkainiai tokie skirtingi ir jų dydžiai skiriasi 2, 3 ar net 4 kartus. Tačiau iš atsakovo procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui ( atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) matosi, kad atsakovas šio klausimo byloje nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šių aplinkybių nagrinėti savo iniciatyva. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad galimai skirtingos klasės ar skirtingose parkavimo aikštelės vietose stovintiems automobiliams buvo vienu metu taikomos skirtingos automobilių parkavimo kainos.
24. Visumos pateiktų į bylą įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovui automobilių parkavimo paslaugos buvo suteiktos, todėl M. Š. turi prievolę už suteiktas paslaugas atsiskaityti.
25. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos civilinio proceso teisės normos, nes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos matosi, kad atsakovui ir jo atstovei advokato padėjėjai E. A. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (atsakovui – teismo pranešimu, o advokato padėjėjai – per EPP), todėl neatvykus į teismo posėdį nei atsakovui nei advokato padėjėjai bei nesant prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
26. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Ieškovės Liežio kooperatinės bendrovės atstovė M. V. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo ieškovei 600 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į M. Š. apeliacinį skundą parengimą. Iš 2018 m. gruodžio 17 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 42/2018 ir 2018-12-18 bei 2019-01-16 mokėjimo nurodymų matosi, kad ieškovė 600 Eur advokatei sumokėjo.
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovei suteiktos advokatės paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pavirtinimo“ 2 punkte išvardintus kriterijus, prašomas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 300 Eur (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai Liežio kooperatinei bendrovei j. a. k. 302501027 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.