Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, kad buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, atsakovei paskleidus teiginius apie ieškovę viešai internetinėse svetainėse Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) paskyrose ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 200 Eur neturtinės žalos, priteisti iš atsakovės 38 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) savininkė, pardavėja dirbo A. G.. Į parduotuvę (duomenys neskelbtini) užėjo atsakovė kartu su ieškovės gera pažįstama E. F.. Atsakovė išsirinko jai patinkančią striukę ir suknelę, panoro nusipirkti išsirinktus daiktus, tačiau už juos neatsiskaitė. Ieškovė su atsakove susitarė, kad savaitės pabaigoje atsiskaitys už prekes. Po keleto dienų atsakovė grąžino striukę ieškovei, tačiau suknelės, kurios vertė 38 Eur, negrąžino ir už ją neatsiskaitė. Dar kartą susitarė, kad atsiskaitys už savaitės. Praėjus sutartam terminui, atsakovė suknelės negrąžino ir skolos nesumokėjo iki šiol. Vėliau atsakovei nepavykdavo prisiskambinti telefonu, ji neatrašydavo į ieškovės siunčiamas SMS žinutes, tačiau pavykdavo per bendrus pažįstamus priminti apie esamą skolą už suknelę. Tokio pobūdžio bendravimas vyko apie vienerius metus. 2016-01-04 ieškovė internetinės svetainės Facebook (duomenys neskelbtini) paskyroje parašė priminimą atsakovei dėl skolos už suknelę grąžinimo. To pasekoje, atsakovė internetinėse svetainėse Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) raštu viešai išsakė tokius teiginius apie ieškovę: „netvarkoje su galvele“, „pavydžios priešės veiksmai“, „leidžia nuodus už nugaros“, „nekišiu rankų į mėšlą ilgai smirdės“, „pavydžiai gyvatei“, „ligonė“. Tokiu būdu atsakovė viešai raštu trečiųjų asmenų akivaizdoje minėtose internetinių svetainių paskyrose užgauliojo, žemino ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę. Dėl to apie ieškovę yra susiformavęs neigiamas kaip nepadoraus žmogaus, moters įvertinimas, žeminantis kitų žmonių akyse, taip pat neigiamas, nepadorus, užgaulus požiūris kaip į žmogaus asmenybę. Nurodo, kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės ir tikrovėje neegzistuoja. Teigia, kad ieškovė yra sveika moteris, neturinti jokių sveikatos sutrikimų, turinti gerą reputaciją, gero būdo, nuoširdi, draugiška, dirbanti ir esanti (duomenys neskelbtini) parduotuvės savininkė, šeimos žmogus bei mama, auginanti du nepilnamečius vaikus.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė teigia, kad 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) savininkė ir dirbo pardavėja. Į parduotuvę (duomenys neskelbtini) užėjo atsakovė kartu su ieškovės gera pažįstama E. F.. Atsakovė išsirinko jai patinkančią striukę ir suknelę, panoro nusipirkti išsirinktus daiktus, tačiau už juos neatsiskaitė. Ieškovė su atsakove susitarė, kad savaitės pabaigoje atsiskaitys už prekes. Po keleto dienų atsakovė grąžino striukę ieškovei, tačiau suknelės, kurios vertė 38 Eur, negrąžino ir už ją neatsiskaitė. Dar kartą susitarė, kad atsiskaitys už savaitės. Praėjus sutartam terminui, atsakovė suknelės negrąžino ir skolos nesumokėjo iki šiol. Vėliau atsakovei nepavykdavo prisiskambinti telefonu, ji neatrašydavo į ieškovės siunčiamas SMS žinutes, tačiau pavykdavo per bendrus pažįstamus priminti apie esamą skolą už suknelę.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. nurodė, kad atsakovė su E. F. buvo atėjusios į ieškovės parduotuvę. Atsakovė paėmė suknelę ir striukę ir išvažiavo namo. Nurodė, kad atsakovė striukę grąžino, tačiau suknelės – ne. Teigia, kad suknelės kaina buvo 140 Lt, tačiau ieškovė sutiko parduoti suknelę atsakovei už 120 Lt. Atsakovė žadėjo sumokėti už suknelę. Liudytoja E. F. patvirtino minėtas aplinkybes.

Nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei prekę – suknelę, kurios vertė 38 Eur, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už gautą prekę. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė – perdavė atsakovei prekę, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, už perduotą prekę ieškovei liko skolinga 38 Eur. Duomenų, jog atsakovė skolą sumokėjo, teismui nepateikta. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakove internetinėje svetainėje Facebook matyti, kad atsakovė savo skolą pripažino (b. l. 8).

Nustatyta, kad tarp šalių susidarė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.256 str. 1d.) Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Ieškovė perdavė atsakovei prekę - suknelę, atsakovė ją gavo, tačiau savo prievolės neįvykdė, už gautą prekę nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovė nepateikė, o byloje esantys duomenys, ieškovės, liudytojų paaiškinimai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 38 Eur skolos iš atsakovės pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.1–6.4, 6.256 str. 1 d., 6.305 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė teigia, kad atsakovė Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) parduotuvės paskyrose išsakiusi žodžių junginius apie ieškovę - „netvarkoje su galvele“, „pavydžios priešės veiksmai“, „leidžia nuodus už nugaros“, „nekišiu rankų į mėšlą ilgai smirdės“, „pavydžiai gyvatei“, „ligonė“, viešai raštu trečiųjų asmenų akivaizdoje internetinių svetainių paskyrose užgauliojo, žemino ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę. Dėl to apie ieškovę yra susiformavęs neigiamas kaip nepadoraus žmogaus, moters įvertinimas, žeminantis kitų žmonių akyse, taip pat neigiamas, nepadorus, užgaulus požiūris kaip į žmogaus asmenybę. Minėti žodžiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą. Teigė, kad po tokių žodžių pablogėjo ir ieškovės, ir jos parduotuvės (duomenys neskelbtini) reputacija, kai kurie pažįstami nustojo su ja bendrauti, buvo pablogėjusi ieškovės sveikata.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą, o atsakovas – atsiliepimo pagrįstumą.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nei ieškovės, nei jos parduotuvės (duomenys neskelbtini) reputacija po atsakovės išsakytų žodžių socialiniuose tinkluose nepablogėjo. Liudytoja E. F. taip pat patvirtino šias aplinkybes.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Tokiose bylose svarbu atriboti sąvokas „žinia“ ir „nuomonė“. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 86 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007).Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas.

Nustatyta, kad atsakovė 2016 m. sausio mėn. Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) paskyrose išsakė žodžių junginius apie ieškovę - „netvarkoje su galvele“, „pavydžios priešės veiksmai“, „leidžia nuodus už nugaros“, „nekišiu rankų į mėšlą ilgai smirdės“, „pavydžiai gyvatei“, „ligonė“. Minėtus atsakovės išsakytus žodžius reikia vertinti ieškovės ir atsakovės komentarų internetinėse svetainėse kontekste. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra asmeninių nesutarimų. Be to, atsakovė negrąžino ieškovei 38 Eur skolos už iš ieškovės įsigytą suknelę. Įvertinant atsakovės išsakytus žodžius ieškovės atžvilgiu, laikytina, kad tai buvo asmeninių santykių aiškinimasis, o ne tyčiniai (sąmoningi) veiksmai, kuriais buvo siekiama įžeisti atsakovės garbę ir orumą. Atsakovės išsakyti žodžiai - „netvarkoje su galvele“, „pavydžios priešės veiksmai“, „leidžia nuodus už nugaros“, „nekišiu rankų į mėšlą ilgai smirdės“, „pavydžiai gyvatei“, „ligonė“ nėra žinia, informacija ar įvykis, tai elgesio apibūdinimas. Pažymėtina, kad dalis šių pasisakymų susiję su pasekmių pačiai atsakovei vertinimu, kita dalis yra bendro pobūdžio apibūdinimai ir išsireiškimai, nesuteikiantys jokios konkrečios informacijos ar skleidžiantys žinias apie ieškovę. Nors ieškovė ir teigė, kad po tokių atsakovės žodžių jai pablogėjo sveikata, ji kreipėsi į gydytoją, po to pablogėjo ieškovės ir jos parduotuvės reputacija, tačiau ieškovė nepateikė šias ar kitokio pobūdžio atsakovės viešų pasisakymų pasekmes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo viešoje erdvėje turinio ir kitų asmenų reakcijos nenustatyta, kad atsakovės pasisakymai neigiamai įtakojo ar pakeitė kitų asmenų nuomonę apie ieškovę, priešingai – asmenys pasmerkė būtent atsakovės elgesį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovės išsakyti žodžiai minėtose internetinėse svetainėse sukėlė pasekmes ieškovės garbei ir orumui ar juos pažeidė. Be to, ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jai užfiksavus susirašinėjimą viešoje erdvėje su atsakove ir jo turinį, atsakovė dalį savo viešų pasisakymų pašalino.

Įvertinus pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus bei bylos aplinkybių visetą, teismas mano, kad nėra faktų, įtvirtintų CK 2.24 str. visumos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, atsakovei paskleidus teiginius apie ieškovę viešai internetinėse svetainėse Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) paskyrose ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 200 Eur neturtinės žalos atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, kad ieškovė patyrė 61 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovės neturtinis reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, atsakovei paskleidus teiginius apie ieškovę viešai internetinėse svetainėse Facebook (duomenys neskelbtini) ir Facebook (duomenys neskelbtini) paskyrose, už kurį sumokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, atmestas, ieškovei priteista 16 procentų iš jos prašomos priteisti sumos, ieškovei iš atsakovės priteistina 3,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (20 Eur už turtinį reikalavimą x 16 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. N. 38 Eur skolos bei 3,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei L. S..

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.